Medžiai pasakoja Šiaulių miesto istoriją

KE­LIAU­KI­TE SU „ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TU“ po sa­vo mies­tą

Me­džiai pa­sa­ko­ja Šiau­lių mies­to is­to­ri­ją

Šiau­lių cent­ri­nė­je da­ly­je au­ga dau­giau nei 100 me­tų skai­čiuo­jan­tys is­to­ri­niai me­džiai, įam­ži­nan­tys svar­bias pro­gas, žy­mius žmo­nes – Pre­zi­den­tą An­ta­ną Sme­to­ną, Po­vi­lą Vi­šins­kį, Vy­dū­ną ir ki­tus. „Apie tai dau­gu­ma nie­ko ne­ži­no“, – sa­ko me­džių są­ra­šą su­da­ręs kraš­to­ty­ri­nin­kas, kul­tū­ro­lo­gas Jo­nas Nek­ra­šius. Jis sa­vo ži­nio­mis da­li­jo­si pa­žin­ti­nė­je iš­vy­ko­je po mies­tą.

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

At­mi­ni­mo me­džiai ne­sau­go­mi

„Su­si­rin­ko­me iš nau­jo at­ras­ti Šiau­lių is­to­ri­ją, apie ku­rią pa­sa­ko­ja at­min­ti­ni ir is­to­ri­niai me­džiai“, – pa­žin­ti­nės iš­vy­kos da­ly­vius Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je pa­svei­ki­no J. Nek­ra­šius. Jį ap­su­po dvi de­šim­tys šiau­lie­čių: iš­vy­ką or­ga­ni­za­vę Šiau­lių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos klu­bo „Au­ku­ras“ nariai ir Šiau­lių es­pe­ran­ti­nin­kai bei mies­to gy­ven­to­jai.

J. Nek­ra­šius su­da­rė Šiau­lių mies­to cent­ri­nė­je da­ly­je au­gan­čių 33 is­to­ri­nių ir at­mi­ni­mo me­džių są­ra­šą. Ja­me dau­gu­mą su­da­ro ąžuo­lai. Ta­čiau ma­no­ma, kad vi­sa­me mies­te pro­gi­nių me­džių yra dau­giau nei šim­tas.

„Šios iš­vy­kos tiks­las – at­kreip­ti dė­me­sį į ne­žy­mi­mus, ne­sau­go­mus me­džius, skir­tus as­me­ny­bėms, pro­goms, įvy­kiams. Ži­nios apie juos yra iš­li­ku­sios tik liu­dy­to­jų at­min­ty­je ir kraš­to­ty­ri­nin­kų už­ra­šuo­se. Ži­no­ma, žmo­gaus at­min­tis yra la­bai tra­pi, tad pa­laips­niui pra­ran­da­me in­for­ma­ci­ją. Juk ir da­bar dau­gu­ma šiau­lie­čių, net gi­dų, apie ­šiuos me­džius nie­ko ne­ži­no“, – kal­bė­jo J. Nek­ra­šius.

Jis pa­brė­žė, kad at­mi­ni­mo me­džių pa­ži­ni­mas yra svar­bus, nes jie at­spin­di mies­to is­to­ri­ją, pa­lai­ko ry­šį su praei­ti­mi.

„Me­džiai, pa­so­din­ti žmo­nėms at­min­ti, iš­spręs­da­vo jų įam­ži­ni­mo klau­si­mus. Ta­da ne­rei­kia sta­ty­ti pa­mink­lų, ku­rie mies­tui pa­pil­do­mai kai­nuo­ja. Kar­tu at­mi­ni­mo me­džiai tam­pa is­to­ri­ne ver­ty­be, kul­tū­ros, tu­riz­mo ob­jek­tu“, – sako kraš­to­ty­ri­nin­kas.

Ieš­ko pir­mo­jo at­mi­ni­mo me­džio kap­su­lės

J. Nek­ra­šius pa­žin­ti­nę ke­lio­nę pra­dė­jo Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je.

„Pir­mas skve­ras pra­dė­tas so­din­ti prieš dau­giau nei 180 me­tų“, – pa­sa­ko­jo kraš­to­ty­ri­nin­kas. – Pir­mie­ji is­to­ri­niai ir at­mi­ni­mo me­džiai Šiau­liuo­se at­si­ra­do 1924 me­tų ge­gu­žės 1-ąją. Is­to­ri­nis me­dis pa­so­din­tas Tur­gaus aikš­tės cent­re (da­bar­ti­nė­je Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je). Is­to­ri­nis me­dis pa­va­din­tas „Vil­niaus ąžuo­lu“. Jis neiš­li­ko. Ta­čiau, ma­no­ma, kad jo vie­to­je, po že­me, te­bė­ra kap­su­lė, įkas­ta so­di­nant ąžuo­lą“.

J. Nek­ra­šius pir­miau­sia pa­siū­lė nuei­ti prie Til­žės gat­vės ir Auš­ros alė­jos san­kir­tos au­gan­čių „Spau­dos me­džių“, skir­tų spau­dos drau­di­mo pa­nai­ki­ni­mo 25-me­čiui. Tai – ke­tu­ri ąžuo­lai, so­din­ti 1924 me­tų ge­gu­žės 9 die­ną.

„Tą die­ną vy­ko iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas. Žy­gia­vo ei­se­na, bu­vo sa­ko­mos pa­ki­lios kal­bos. Ąžuo­lus so­di­no Šiau­lių val­džios at­sto­vai, vi­suo­me­ni­nin­kai, švie­suo­liai“, – pa­sa­ko­jo kraš­to­ty­ri­nin­kas.

Jis pri­mi­nė, kad ar­čiau Til­žės gat­vės ir Auš­ros alė­jos san­kir­tos esan­tį „Spau­dos me­dį“ so­di­no laik­raš­čio „Mo­men­tas“ re­dak­to­rius Juo­zas Ja­nu­lai­tis, žur­na­lo „Kul­tū­ra“ re­dak­to­rius Pe­lik­sas Bu­gai­liš­kis. Ant­ruo­ju pa­si­rū­pi­no vi­suo­me­ni­nin­kai ir kul­tū­ros dar­buo­to­jai – poe­tas Jo­nas Krikš­čiū­nas-Jo­va­ras, auš­ri­nin­kas Juo­za­pas Mi­liaus­kas-Mig­lo­va­ra, kny­gy­no „Lie­tu­va“ sa­vi­nin­kas Liud­vi­kas Ja­ka­vi­čius-Lie­tu­va­nis.

Ki­to­je aikš­tės pu­sė­je tre­čią­jį ąžuo­lą so­di­no pe­da­go­gai – tuo­me­ti­nis Šiau­lių mies­to bur­mist­ras Ka­zi­mie­ras Ubei­ka, mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos di­rek­to­rius Juo­zas Or­laus­kis, ber­niu­kų gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vac­lo­vas Šlio­ge­ris. Ket­vir­tą­jį – sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai: mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis, bur­mist­ras Jac­kus Son­dec­kis, ap­skri­ties vir­ši­nin­kas An­ta­nas Pran­cu­lis.

Kiek­vie­no ąžuo­lo so­din­to­jai su­žy­mė­ti prie me­džių esan­čio­se mar­mu­ri­nė­se len­te­lė­se.

An­ta­no Sme­to­nos ąžuo­lai

Ki­ta iš­vy­kos sto­te­lė – Zu­bo­vų rū­mai, ku­riuo­se da­bar vei­kia Šiau­lių uni­ver­si­te­tas. Jį su­pa di­džiu­lis so­das su dau­gy­be ąžuo­lų. Juos, pa­sak J. Nek­ra­šiaus, maž­daug 1980-ai­siais so­di­no Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą bai­gę „pieš­tu­kai“ – Pie­ši­mo ka­ted­ros ab­sol­ven­tai.

Po trum­pos is­to­ri­jos J. Nek­ra­šius pa­siū­lė stab­te­lė­ti prie skulp­tū­ros „Auš­ra“ esan­čių ąžuo­lų.

„Mėgs­tu gal­vo­sū­kius ir pra­šau jū­sų vi­sų pa­gal­bos. Ša­lia „Auš­ros“ ma­to­te vie­ną ąžuo­lą. O kur dar vie­nas to­kio pa­ties am­žiaus?“ – klau­sė kraš­to­ty­ri­nin­kas. Il­gai ne­lau­kęs pa­ro­dė ir ša­lia esan­tį ąžuo­lą. Nie­kas iki šiol nei­den­ti­fi­ka­vo, ku­ris iš šių dvie­jų yra 1938 me­tais so­din­tas pa­ties Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos. J. Nek­ra­šius, rem­da­ma­sis šal­ti­niais ir do­ku­men­tais, įta­ria, kad šis ąžuo­las sto­vi ar­čiau­siai skulp­tū­ros.

Kraš­to­ty­ri­nin­ko tei­gi­mu, ki­tas ąžuo­las, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, skau­tų, po­li­ti­nių par­ti­jų iš­kil­min­gai so­din­tas 1934 me­tų ge­gu­žės 1 die­ną, yra skir­tas A. Sme­to­nai. Jis, vos pa­so­din­tas, bu­vo nu­lauž­tas ir ty­liai, be di­de­lių iš­kil­mių vėl at­so­din­tas.

„Aš gi­miau 1949 me­tais. Apie An­ta­ną Sme­to­ną su­ži­no­jau 1980-ai­siais. Tė­vai pa­pa­sa­ko­jo, kad jis bu­vo Pre­zi­den­tas. Iki tol apie jį kal­bė­jo tik pu­se lū­pų. Ei­da­vau šia gat­ve, kur au­ga jo ąžuo­las, ir ne­ži­no­jau, kad ji yra su­si­ju­si su jo var­du. Sep­ty­ne­rių me­tų gal­vo­jau, kad „sme­to­na“ yra grie­ti­nė“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si J. Nek­ra­šius.

Mies­tų drau­gys­tės ir es­pe­ran­ti­nin­kai

„Neiš­vy­kus iš Šiau­lių ga­li­ma at­si­dur­ti Klai­pė­do­je, Lat­vi­jo­je, Ta­dži­ki­jo­je, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se“, – su­sto­jęs prie Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­kos esan­čio nau­jo­jo par­ko int­ri­ga­vo J. Nek­ra­šius. Jo tei­gi­mu, šias ša­lis sim­bo­li­zuo­ja čia pat pa­so­din­ti ke­tu­ri ąžuo­lai.

Ne­to­lie­se esan­tis ąžuo­las, pa­so­din­tas 1967 me­tais, skir­tas pa­žy­mė­ti Šiau­liuo­se ap­si­lan­kiu­siai Ta­dži­ki­jos kul­tū­ros ir me­no de­le­ga­ci­jai. Ša­lia jo au­ga ir 1970 me­tais so­din­tas ąžuo­las, skir­tas Šiau­lių ir Jel­ga­vos mies­tų drau­gys­tei įam­žin­ti.

Ki­to­je gat­vės pu­sė­je, ša­lia Kul­tū­ros cent­ro, au­ga Šiau­lių ir Klai­pė­dos drau­gys­tę žy­min­tis ąžuo­las, so­din­tas 1960–1965 me­tais. Čia pat iš­li­ko ir Lietuvos–JAV drau­gys­tei pa­žy­mė­ti skir­tas ąžuo­las, so­din­tas 1997 me­tų spa­lio 25-ąją. Ma­no­ma, kad me­dis įam­ži­no pir­mą­jį po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo ren­gi­nį, ku­ria­me da­ly­va­vo JAV de­le­ga­ci­ja.

J. Nek­ra­šius at­krei­pė dė­me­sį, kad kiek to­lė­liau, ar­čiau ka­vi­nės „Juo­nė pa­stuo­gė“, ve­ši dar se­nes­nis ąžuo­las – nuo 1968 me­tų. Me­dis įam­ži­no Šiau­lių es­pe­ran­ti­nin­kų klu­bo „Rū­ta“ gy­va­vi­mo de­šimt­me­tį.

„Kai Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta so­vie­tų ar­mi­jos, ga­lio­jo tvar­ka, drau­du­si eg­zis­tuo­ti vi­suo­me­ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms. Es­pe­ran­to ju­dė­ji­mas Šiau­liuo­se, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, at­gai­vin­tas 1958 me­tais. Klu­bas pa­va­din­tas „Rū­ta“. Jam 1968 me­tų va­sa­rą su­ka­ko 10 me­tų. Šia pro­ga su­gal­vo­ta pa­so­din­ti ąžuo­lą. So­di­nant da­ly­va­vo es­pe­ran­ti­nin­kai Vin­cas Vai­tie­kū­nas, Si­do­nis – apie de­šimt žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo vie­nas ąžuo­lo so­din­to­jų, es­pe­ran­ti­nin­kas Ro­mas Rut­kaus­kas.

Jis pri­dū­rė, kad ne­tru­kus pa­so­din­tą ąžuo­lą te­ko gel­bė­ti nuo ša­lia vy­ku­sių sta­ty­bų – me­džiui grės­mę kė­lė sun­kias­vo­rės ma­ši­nos. Au­ga­lą iš­gel­bė­jo es­pe­ran­ti­nin­kų at­neš­tas ak­muo, ne­lei­dęs ra­tams priar­tė­ti.

Ąžuo­lus so­di­no žy­mus mu­zie­ji­nin­kas

Eks­kur­san­tai pa­su­ko į Že­mai­tės gat­vę, nau­jo­jo mies­to par­ko va­ka­ri­nę da­lį. Čia R. Rut­kaus­kas ro­dė kraš­to­ty­ri­nin­ko, mu­zie­ji­nin­ko, es­pe­ran­ti­nin­ko Vin­cen­to Vai­tie­kū­no (1908–1987) so­viet­me­čiu so­din­tus at­mi­ni­mo ir is­to­ri­nius me­džius.

Vi­sai ša­lia Že­mai­tės gat­vės au­ga 55 me­tus skai­čiuo­jan­tis ąžuo­las, skir­tas kul­tū­ros vei­kė­jui An­ta­nui Po­vy­liui. Ne­to­li jo ve­ši dar trys be­veik pu­sę am­žiaus su­lau­kę ąžuo­lai, įam­ži­nę kraš­to­ty­ri­nin­ko ir ma­ti­nin­ko Fe­lik­so Dau­gė­los, tei­si­nin­ko ir spau­dos dar­buo­to­jo Pe­lik­so Bu­gai­liš­kio ir pa­ties V. Vai­tie­kū­no at­mi­ni­mą.

To­liau au­ga jau­nes­ni ąžuo­lai, skir­ti Sta­nis­la­vos ir Ka­zi­mie­ro Venc­laus­kių šei­mai, chi­rur­gui ir es­pe­ran­ti­nin­kui An­ta­nui Ša­la­vė­jui, švie­tė­jui ir ra­šy­to­jui Po­vi­lui Vi­šins­kiui, gy­dy­to­jui ir ver­tė­jui Ja­ro­ni­mui Ra­liui, pe­da­go­gui Vla­dui Zdzi­chaus­kiui. Šiau­lių dra­mos teat­ro sce­nog­ra­fės Joa­nos Tau­jans­kie­nės at­mi­ni­mas įam­žin­tas kle­vų gru­pe­le.

Par­ke esan­čiais ąžuo­lais pa­žy­mė­tos ir is­to­ri­nės da­tos, pro­gos – Šiau­lių 750 me­tų ju­bi­lie­jus, es­pe­ran­ti­nin­kų su­si­ti­ki­mai.

„Vin­cen­tas Vai­tie­kū­nas sa­ve es­pe­ran­tiš­kai lai­kė „kver­ko­ma­nu“. Tai reiš­kia „ąžuo­lo my­lė­to­jas“. To­dėl jis me­džio so­di­ni­mu pa­gerb­da­vo žmo­nes, pa­žy­mė­da­vo svar­bes­nius įvy­kius. Tai tuo­me­ti­nė­je Lie­tu­vo­je bu­vo la­bai uni­ka­lus reiš­ki­nys“, – sa­kė J. Nek­ra­šius.

Se­niau­siam ąžuo­lui be­veik 200 me­tų

Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je vi­sų dė­me­sį su­tel­kė į du ąžuo­lus. Vie­nas jų, au­gan­tis de­ši­nė­je pa­mink­lo pu­sė­je, so­din­tas 1933 me­tais ir skir­tas pa­žy­mė­ti tarp­tau­ti­nės skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos įkū­rė­jo Ro­ber­to Ba­den-Po­wel­lo ap­si­lan­ky­mui Lie­tu­vo­je.

J. Nek­ra­šiaus tei­gi­mu, kal­ne­ly­je 1935 me­tais ge­gu­žės 1 die­ną tu­rė­jo bū­ti pa­so­din­tas „Klai­pė­dos ąžuo­las“. Ta­čiau jo taip ir ne­be­ra­do. Įta­ria, kad me­dis bu­vo pa­ša­lin­tas.

Kal­ne­ly­je, ne­to­li pa­mink­lo, pa­žy­mė­ta ir fi­lo­so­fo, ra­šy­to­jo Vy­dū­no as­me­ny­bė. Čia jis pa­ts 1934 me­tais, vi­zi­to Šiau­liuo­se me­tu, pa­so­di­no ąžuo­lą.

„Vy­dū­nas Šiau­liuo­se lan­kė­si ne kar­tą. Jis bend­ra­vo su Venc­laus­kių šei­ma. Vy­dū­nas iš­rin­ko var­dą Venc­laus­kių duk­rai Graž­by­lei. Apie vi­sa tai by­lo­ja is­to­ri­niai šal­ti­niai. Jais re­mian­tis aš šį me­dį ir at­ra­dau“, – aiš­ki­no kraš­to­ty­ri­nin­kas.

Jo tei­gi­mu, Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je daug me­džių tar­pu­ka­riu so­di­no moks­lei­viai ir mo­ky­to­jai. Ne vi­si dėl ka­ro me­tu vy­ku­sių bom­bar­da­vi­mų iš­li­ko.

J. Nek­ra­šius vie­nu įspū­din­giau­sių ąžuo­lų mies­te lai­ko „Didžd­va­rio ąžuo­lą“, esan­tį Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­re, prie Didžd­va­rio gim­na­zi­jos. Kraš­to­ty­ri­nin­kas pa­sa­ko­jo, kad me­dis ga­li bū­ti vie­nas iš se­niau­sių Šiau­liuo­se. Jį be­veik prieš 200 me­tų ga­li­mai so­di­no gra­fas Zu­bo­vas.

„Ąžuo­las pa­so­din­tas dar prieš mer­gai­čių gim­na­zi­jos sta­ty­bas, vy­ku­sias 1898 me­tais. Me­dis – var­tai, įė­ji­mas į Kaš­to­nų alė­ją, ku­ri jau bu­vo 19 am­žiu­je. Ąžuo­las, ma­tyt, bu­vo so­din­tas pa­žy­mė­ti Kaš­to­nų alė­jos ir dva­ro pra­džią“, – pa­sa­ko­jo J. Nek­ra­šius.

Apie is­to­ri­nius me­džius – in­ter­ne­te

Šiau­lių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos klu­bo „Au­ku­ras“ va­do­vas Da­rius Ra­man­čio­nis sa­kė, kad ši eks­kur­si­ja – tik įžan­ga į is­to­ri­nių mies­to me­džių ap­žval­gą. Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čius 33 at­mi­ni­mo ir is­to­ri­nius me­džius ke­ti­na­ma su­jung­ti į bend­rą pa­žin­ti­nį marš­ru­tą. Prie kiek­vie­no me­džio tu­rė­tų at­si­ras­ti po in­for­ma­ci­nį sten­dą.

Ap­ra­šą ža­da­ma pa­teik­ti ir elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je. Ša­lia „Didžd­va­rio ąžuo­lo“ pa­sta­ty­tas stul­pe­lis su spe­cia­liu ko­du. Jį pa­lie­tus iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu, tu­rin­čiu skai­ty­mo pro­gra­mė­lę, ga­li­ma su­ži­no­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos.

Be to, šio žy­gio me­tu „Au­ku­ro“ klu­bo na­riai ma­ta­vo di­džiau­sių ir se­niau­sių ąžuo­lų plo­tį, ri­šo Lie­tu­vos vė­lia­vos spal­vų juos­te­les su to­kiu pat spe­cia­liu ko­du, į iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus per­duo­dan­čiu in­for­ma­ci­ją.

Šiau­lių mies­to cent­ri­nės da­lies is­to­ri­nių me­džių įpras­mi­ni­mo pro­jek­tą ini­ci­ja­vo Jo­nas Nek­ra­šius, Šiau­lių sa­vi­val­dy­bei pa­tei­kęs idė­ją mies­to var­do pa­mi­nė­ji­mo 780-osioms me­ti­nėms pa­žy­mė­ti.

SĄ­RA­ŠAS: Kraš­to­ty­ri­nin­kas, kul­tū­ro­lo­gas Jo­nas Nek­ra­šius (priekyje) su­da­rė 33 is­to­ri­nių ir at­mi­ni­mo me­džių są­ra­šą.

ĄŽUO­LAS: Šiau­liuo­se, Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je, au­ga ąžuo­las, so­din­tas 1933 me­tais ir skir­tas pa­žy­mė­ti tarp­tau­ti­nės skau­tų or­ga­ni­za­ci­jos įkū­rė­jo Ro­ber­to Ba­den-Po­wel­lo ap­si­lan­ky­mui Lie­tu­vo­je.

VY­DŪ­NAS: 1934 me­tais pa­ts fi­lo­so­fas, ra­šy­to­jas Vy­dū­nas Su­ki­lė­lių kal­ne­ly­je pa­so­di­no ąžuo­lą, au­gan­tį iki šiol.

ĄŽUOLAS: Kraš­to­ty­ri­nin­kas Jo­nas Nek­ra­šius ma­no, kad šį me­dį 1938 me­tais so­di­no Pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na.

AM­ŽIUS: Ša­lia Didžd­va­rio gim­na­zi­jos esan­tis ąžuo­las, ma­no­ma, skai­čiuo­ja 200 me­tų – jis žy­mi Kaš­to­nų alė­jos pra­džią.

INI­CIA­TY­VA: Mu­zie­ji­nin­kas Vin­cen­tas Vai­tie­kū­nas 1908–1987 me­tais nau­ja­ja­me mies­to par­ke pa­so­di­no bent ke­lio­li­ką ąžuo­lų, skir­tų pri­si­min­ti žy­mioms Šiau­lių as­me­ny­bėms.

IN­FOR­MA­CI­JA: Prie kai ku­rių Šiau­lių mies­to cent­ri­nė­je da­ly­je au­gan­čių ąžuo­lų pri­riš­tos juos­te­lės su spe­cia­liu ko­du.

MARŠ­RU­TAS: Šiau­lių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos klu­bo „Au­ku­ras“ va­do­vas Da­rius Ra­man­čio­nis sa­ko, kad is­to­ri­nius ir at­mi­ni­mo me­džius ke­ti­na­ma su­jung­ti į bend­rą pa­žin­ti­nį marš­ru­tą.