Naujausios
Meną renkasi kaip kojines
Šiųmetinė Šiaulių dailininkų paroda priminė vis labiau atsiveriančias meno žaizdas. Aktyviai kuriančių mieste – tik saujelė. Meno formų įvairovės trūksta. Priežastys įvairios: nuo menko valstybės ir visuomenės dėmesio iki mėginimo duoną pelnyti salonine kūryba.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Skatins jaunus dailininkus
Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriuje išrinkta nauja pirmininkė grafikė Vaiva Kovieraitė.
Ji sako pirmenybę teiksianti projektams. Be jų finansavimo menui sunku gauti. Lėšomis bus bandoma skatinti jaunus Šiaulių menininkus, organizuoti jų išvykas į užsienį, atviras menininkų studijas, skirtas šiauliečiams.
Svarbus ir bendradarbiavimas su kitų miestų ir šalių menininkais. Ryšiai palaikomi su latvių dailininkais, neseniai Šiaulių universitete lankėsi grafikai iš Švedijos.
„Dailininkams tobulėti reikalingas mokymosi procesas. Tam, kad pamatytų įvairesnį, kitokį kūrybinį kelią. Be to, bendradarbiavimas su užsienio dailininkais svarbus, nes atsiranda galimybė šiauliečiams savo darbus išvežti parodyti svetur ir čia sulaukti užsienio menininkų darbų. Gyvename kosmopolitiškame pasaulyje, negalime užsidaryti“, – sako V. Kovieraitė.
Traukė iš stalčiaus
Jauna grafikė pareigoms paskirta per patį darbymetį. Beveik tuo pačiu metu atidaryta 54-oji Šiaulių dailininkų paroda. Kasmet ji sulaukia ir kritikos, ir liaupsių. Šie metai – ne išimtis.
V. Kovieraitė neslepia, kad parodos dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vieni įžvelgė parodoje kitoniškumo ir įvertino ją. Mat aiškiai atskirta tautodailė nuo dailės, dėmesys skirtas ne tik vyresniems dailininkams, o ir jaunimui. Kiti po parodos atidarymo savo darbus nusprendė atsiimti. Nepatiko jų ekspozicijos būdas.
„Jaučiu nemažai apatijos ir nepasitenkinimo esama situacija. Tačiau kartu trūksta iniciatyvos, keisti kažko niekas nesiryžta“, – sako V. Kovieraitė.
Kasmetinėje šiauliečių menininkų parodoje galėjo būti eksponuojami darbai, kurti 2014–2015 metais. Dailininkai neslepia, kad buvo atnešta ir senesnių darbų, kai kurie kūrėjai galbūt gudravo – ankstesnius metus uždažė ir juos pakeitė naujesniais.
„Nereikia savęs apgaudinėti. Joks dailininkas neturi kasmet pateikti ataskaitos. Nieko nesukūręs neprivalai dalyvauti šioje parodoje. Tačiau kitiems svarbus pliusas. Tai būdas parodyti visuomenei, kad tu vis dar kuri. Tačiau tai ne paroda, kai staiga pasiknaisiojęs stalčiuje atneši kažką. Jai reikia pasiruošti“, – teigė V. Kovieraitė.
Kokybiškai kuria saujelė
Šiaulių dailininkų sąjungai priklauso 61 narys. Tik trečdalis jų dalyvavo parodoje. Joje savo darbus eksponuoti galėjo ir kiti menininkai, kurių mieste apstu, tačiau iš viso būta tik 45 dalyvių.
V. Kovieraitės žodžiais, aktyviai kokybišką meną Šiauliuose kuria tik saujelė žmonių. Trūksta pasiūlos: ypač nedaug šiuolaikinio meno ir vaizduojamosios dailės kūrėjų, skulptorių.
Dailininkai duoną uždirba iš saloninių paveikslų. Mažai menu besidomintys žmonės darbus renkasi vienu kriterijumi – gražu ar ne.
V. Kovieraitė svarsto: ar būtina tikrajam menui dominti plačią auditoriją? Gal jis gali likti įdomus tiems, kurie nusimano? Bet tokį meną reikia rodyti, šviesti žmones, plėsti jų akiratį.
Kuriančiųjų palaipsniui mažėja. Vieni čia gyvena, bet savo darbus veža į kitus miestus ar užsienį. Didelė dalis tiesiog išvyksta: per maža erdvė, nesijaučia įvertinami, ieško finansiškai patrauklesnių pasiūlymų.
„Galbūt kiekvieno menininko gyvenime atsiranda toks laikas, kai jis nustoja kurti. Penkerius metus to nedaro ir vėl grįžta. Tai normalus gyvenimo etapas, kurio metu dailininkas keičiasi“, – sako V. Kovieraitė.
Kur eksponuoti?
Erdvių kūriniams Šiauliuose – trys galerijos ir keletas mažesnių erdvių. Tačiau jos menininkų darbams nėra labai atviros. Galerijos dažnai užsakytos pusantrų metų. Prieš tiek laiko dailininkai, norintys jose rengti ekspoziciją, privalo būti suplanavę savo kūrinius. Juos jau sukūrę paprastai laukti nebenori – darbai gali prarasti savo inovatyvumą.
Tačiau V. Kovieraitė mano, kad norinčiam parodyti savo darbus kūrėjui visuomet atsiras erdvių. Menininkai gali keltis į pramonines erdves. Apleistuose pastatuose organizuoti kūrybines akcijas. Tai jau priklauso nuo kūrėjų aktyvumo, kurio dabar trūksta.
„Istorijoje visuomet būna nuosmukių ir pakilimų. Galbūt sulauksime pakilimo, kai bus ne viena, o kelios saujelės kuriančių menininkų. Norisi, kad visi menininkai susijungtų dar labiau, atsirastų daugiau bendrų projektų. Tam reikia žmonių aktyvumo ir idėjų“, – reziumuoja V. Kovieraitė.
Kūrybą riboja daug priežasčių
Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narys Arūnas Uogintas pripažįsta, kad iš kūrybos gyventi gali tik vienetai. Todėl vieni dailininkai orientuojasi į vartotoją ir imasi paklausios saloninės dailės. Kiti darbus kuria parodoms ir vartotojams. Treti dirba pedagogais ir kuria.
Dažnai laiko kūrybai laiko lieka nedaug. Taip blėsta menininkų aktyvumas. Jie rečiau dalyvauja parodose.
Tam turi įtakos daug priežasčių. Viena jų – visuomenės požiūris į menininkus. Jų darbų dažnas nevertina. Perka juos vis rečiau ir vis pigiau.
„Aš per penkerius metus pardaviau vieną ar du paveikslus. Įprastai darbo kaina atitinka tik dešimt procentų įdirbio. Medžiagos ir dažai kainuoja tikrai nemažai. Be to, retas žmogus meno kūrinius perka. Ne kiekvienam verslininkui, galinčiam įsigyti meno kūrinių, to reikia. Anksčiau jų reikėjo visokiose erdvėse. Dabar menas nebe toks reikšmingas“, – sakė A. Uogintas.
Jo teigimu, Vakaruose menas vietą randa restoranuose, teatre, žmonių namuose. Lietuvoje dominuoja žodis „nesuprantu“, verčiantis šalį meno provincija.
Vakarų Europos salonuose galima išvysti ir žymių menininkų darbus. Žmonės, pagal kišenės storį, renkasi mažesnį, bet kokybišką darbą. Lietuvos studijose visai priešingai. Žinomi vardai nedominuoja.
„Buvo toks atvejis. Atėjo į studiją šeima. Sako: „Mums reikia paveikslo 44 metų vyrui.“ Kaip kokios kojinės ieškojo“, – šypsosi A. Uogintas.
Situacijos negerina ir valstybė. Užsako labai mažai darbų.
Menininkams išgyventi galėtų padėti parodos, tačiau jiems už darbų eksponavimą niekas nemoka, nors galerijos gauna valstybinį finansavimą. Dailininkas lygina: „Čia taip pat kaip muzikantas už koncertą gauna pinigus. Nesvarbu, kad jis nekūrė muzikos, atliko kitų kompozitorių darbus.“
„Šiauliuose yra nemažai dailininkų, kuriančių, savo darbus eksponuojančių didžiausiose užsienio parodose ir ten pelniusių pripažinimą. Nepaisant to, kolekcionieriai paveikslus perka iš užsienio. Faktas, jei menininkų visuomenė nerems, vadinasi, ji pati savęs negerbia“, – mano A. Uogintas.
Antano ŠERONO nuotr.
NUOMONĖ: Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkės Vaivos Kovieraitės manymu, dailininkai savo darbus gali eksponuoti ne tik galerijose, bet ir apleistuose pastatuose, pavyzdžiui, organizuoti kūrybines akcijas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOKYBĖ: Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus nario Arūno Uogintas sako, kad iš savo kūrinių išgyvena tik vienetai – visuomenė kokybiško meno nevertina.
KŪRYBA: Naujoji Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Vaiva Kovieraitė (dešinėje) žada skatinti bendradarbiavimą su užsienio menininkais – prieš savaitę Šiaulių universitete lankėsi grafikai iš Švedijos.
