Naujausios
KĄ NORITE RASTI PO KALĖDŲ EGLUTE?
„Mes dažnai linkę susimenkinti“
Po Kalėdų egle Šiaulių fotografijos muziejaus vadovė Vilija ULINSKYTĖ-BALZIENĖ šiauliečiams padėtų ramybę. Būtent jos po kūrybinių įtemptų metų muziejininkei trūksta labiausiai.
Šiaulių miesto savivaldybė šiemet ją įvertino kultūros ir meno premija už miesto istorijos ir Kultūros paveldo populiarinimą, muziejinės veiklos puoselėjimą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
– Kadangi šiemet pirmieji metai po Fotografijos muziejaus rekonstrukcijos, jie buvo kūrimosi metai, – apibendrina V. Ulinskytė-Balzienė. – Buvome išbarstę savo turtus, eksponatus po laikinas saugyklas, palaipsniui juos grąžinome į muziejų.
Nors muziejui daugiau kaip 40 metų, po rekonstrukcijos tarsi kūrėme viską iš naujo, pamažu pildėme erdves veikla, parodomis ir atvėrėme jas lankytojams.
Man šie metai buvo įtempti, nuolat galvojau apie darbą – net laisvalaikiu.
Kitąmet planuojame pagrindinį muziejaus atidarymą. Manau, kol neparodėme pagrindinės muziejaus ekspozicijos, jo kaip ir nebuvo – lankytojams atvėrėme tik atskiras erdves. Tikiuosi, kiti metai bus stabilesni, tvirtesni, eisime labiau į gylį tobulindami tai, kam sukūrėme pagrindus.
– Vilnius dažnai nori viską, kas geriausia, pasiimti sau. Kuo Fotografijos muziejus svarbus Šiauliams?
– Nuo pat muziejaus įkūrimo netilo kalbos ir bandymai jį perkelti į Vilnių. Tik Fotografijos muziejaus įkūrėjo Antano Dilio tvirtos nuostatos dėka, kad jis turi likti Šiauliuose, jis buvo išsaugotas.
Esame vienintelis specializuotas Fotografijos muziejus Lietuvoje, kuriame saugoma ir rodoma fotografijos technika, meno, istorijos paveldas. Tai suteikia miestui išskirtinumo.
Fotografija artima kiekvienam žmogui, ji lydi mus visą gyvenimą, o muziejus yra ta vieta, kur galima pažinti šį reiškinį dar giliau, išbandyti naujas plotmes.
Galima praturtinti savo laisvalaikį neįprastu būdu – muziejuje atvėrėme stogo terasą su kamera obscura. Tik įvairiapusiškumas suteikia miestui gyvybės ir miesto pojūčio. Erdvių daugiafunkciškumas svarbu, nes mieste telkiasi visas pasaulio margumynas.
Džiaugiuosi, kad per Fotografijos muziejų svečiai iš užsienio atranda Šiaulius. Vasarą mus aplankė turistas iš Vokietijos, užsuko važiuodamas pakeliui į Rygą. Išeidamas iš muziejaus labai jį gyrė, sakė, kad po Palangos tai – didžiulė atgaiva.
Mes dažnai linkę susikuklinti ir susimenkinti, rodos, Palanga – kurortas su Tiškevičių rūmais, parkais, o turistui įspūdį paliko kiti dalykai.
– Jei turėtumėte galimybę, ką neįamžinto praeityje norėtumėte įamžinti?
– Sugrįžusi į praeitį norėčiau užfiksuoti tai, kas negrįžtamai išnyko, tačiau turėjo istorinę, kultūrinę vertę.
Rengdami inžinieriaus Vlado Bitės architektūrinio palikimo Šiauliuose parodą atradome, kad sunaikintas jo medinės architektūros statinys – mokykla Užprūdžio gatvėje. Ją norėčiau fotografuoti. Buvęs vienuolynas Vytauto gatvėje, rodos, fotografuotas, bet ne detaliai, nėra pilno vaizdo.
– Ką linkėtumėte šiauliečiams rasti po Kalėdų eglute? Ko nenorėtumėte ten rasti?
– Kadangi eglutes visuomet įžiebiame metų pabaigoje, tai būna nuovargio, apmąstymų laikas. Užbaigiant metų maratoną visiems linkėčiau atrasti ramybę, šventinę dvasią, kurią nuolatiniame bėgime sunku pajusti. Po egle nereikėtų gyvenimą apkartinančių dalykų: pykčio, pavydo, nusivylimo.
– Kas jums gyvenime suteikia daugiausiai laimės ir džiaugsmo?
– Mane labiausiai džiugina šeima, augantys vaikai – jų tyrumas, smalsumas, žaismingumas, buvimas šalia.
Džiaugiuosi tuo, kas yra dabar. Gyvenimas toks, nuolat žiūrime į priekį – kai žvilgsnis nukreiptas pirmyn, nėra laiko dairytis atgal.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
FOTOGRAFIJA: Prie stilizuotos fotografų eglės. Fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė džiaugiasi, jog išskirtinis muziejus garsina Šiaulius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
KŪRYBA: Pirmuosius metus po Fotografijos muziejaus rekonstrukcijos Vilija Ulinskytė-Balzienė vadina kūrimosi metais.
