Naujausios
Miestas nori miško
Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama patikėjimo teise perduoti valdyti apie 450 hektarų mieste esančių valstybinės reikšmės miškų. Savivaldybės tikslas esąs kilnus – pritaikys valstybinius miškus gyventojų poilsiui ir rekreacijai. Ar ne per didelis kąsnis, nes miesto parkai apleisti ir beveik neįžengiami?
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Reikia miško ir europinių pinigų
„Šiaulių kraštas“ klausė Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Eglės Bružienės, kam Savivaldybei miškai, jeigu lėšų trūksta net miesto parkams prižiūrėti?
E. Bružienės žodžiais, perimdama miškus, kurie iš tikrųjų yra miško parkai, Savivaldybė juos prižiūrės ir pritaikys rekreacijai.
„Šiuo metu miesto miškai niekam nepriklauso. Tai yra jie priklauso valstybei, bet nėra tvarkomi. Kai nėra valdytojo, miškai tapo visiškai apleisti. Savivaldybės tikslas į šiuos miškus pasižiūrėti ūkiškai, prisiimti atsakomybę ir juos prižiūrėti“, – sakė Aplinkos skyriaus atstovė.
Jos žodžiais, dabar apleisti miškai kelia pavojų žmonėms, nes šiuo metu miškuose neatliekamas net sanitarinis valymas, kadangi nėra už tai atsakingų darbuotojų. E. Bružienės teigimu, Savivaldybė privalo įsiteisinti šią veiklą, kadangi nesant valdytojui miesto miškuose negalima genėti ar nukirsti pavojų žmonėms keliančių medžių.
Savivaldybė siekia sutvarkyti Salduvės ir Talkšos miško parkus bei pagal galimybes tvarkytų ir kitus miesto miškus.
„Savivaldybė galėtų tvarkyti miesto miškus bent minimaliai – pasitelkti visuomenės atstovus, o tie miško parkai, kurie tinka rekreacijai, turėtų būti pritaikyti šiauliečių poilsiui“, – sakė E. Bružienė.
Savivaldybė tikisi paramos šiai veiklai gauti iš europinių fondų per naująjį finansavimo periodą 2014– 2020 metais. Valstybiniai miškai tvarkomi per investicinius projektus, tai ir Savivaldybė galėtų taip pat prašyti finansavimo.
„Kol Savivaldybė nėra miškų valdytoja, negali kreiptis paramos į europinius fondus“, – tvirtino Aplinkos skyriaus atstovė.
Tikslina miesto miškų ribas
Savivaldybė kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją, prašydama patikslinti perimamų valstybinių miškų ribas.
„Talkšos miško parke yra miško plotų prie privačių sklypų. Dabar prašoma aiškiai atskirti: kur baigiasi privatus sklypas, o kur prasideda miškas, kad nebūtų dviprasmybių ir nesusipratimų“, – sakė Aplinkos skyriaus atstovė.
Taip pat Savivaldybė prašė Miškų tarnybos padidinti Pabalių miško plotą, nes prie geležinkelio tarp Pramonės ir Etenlerio gatvių pelkėtas beržais apaugęs plotas atitinka miško statusą. Esą kitoms reikmėms ši žemė negali būti panaudota, nes pelkėtoje vietovėje ant durpės grunto niekas nenorėtų statyti namų ar vykdyti kitos veiklos.
Pašnekovės teigimu, Savivaldybė prašė Aplinkos ministerijos lėšų perimtiems valstybiniams miškams prižiūrėti, bet kol kas teigiamo atsakymo negavo.
Ar tinkamai prižiūrės?
Skeptikų nuomone, miškus turėtų valdyti Šiaulių miškų urėdija, nes būtent jos funkcija vykdyti kompleksinę miškų priežiūrą valstybiniuose miškuose. Anksčiau tokios nuomonės laikėsi ir Aplinkos ministerija.
Miesto miškotvarkos projekte numatytą miško retinimą ir valymą būtina atlikti iki 2016 metų. Prognozuojama, kad kirtimo biržių bus daug, jas sunkiai pasieks miško technika, neprižiūrėti miško sklypai bus nepatrauklūs kirtėjams, todėl darbai Savivaldybei kainuos daugiau, negu planuota.
Savivaldybei teks atlikti ir prievaizdo bei baudėjo funkciją, nes prie sodų bendrijų miškas kertamas ir savavališkai, yra aptvertų miško plotų.
Neabejojama, kad tokiems darbams prižiūrėti ir vykdyti Savivaldybei reikės steigti papildomų miškininkų etatų. Kainuos ir nauji miškotvarkos projektai, kuriuos bus privalu užsakyti, nes nebus aišku, kaip toliau tvarkytis kenkėjų pažeistuose miško plotuose ar ten, kur medžius pakenkė ir išvartė vėjas.
Šiaulių miškų urėdija nenori
Šiaulių miškų urėdija sutinka perimti miesto miškus tik prie Rėkyvos ežero, „o apie plotelius mieste negali būti nė kalbos“. Šiaulių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Giedrius Tamošiūnas sako, kad tuos plotelius galėtų valdyti seniūnijos, sodų bendrijos, įsikūrusios šalia miško. Miškininkams tokius plotelius tvarkyti esą per daug sudėtinga.
„Miesto miškas turėtų tarnauti miestiečiams kaip rekreacinė zona, daugiau kaip parkas. Miškus reikėtų išretinti, kad jie būtų patrauklesni. Savivaldybė šiai veiklai galėtų prašyti paramos, bendruomenės irgi galėtų prisidėti“, – siūlė pašnekovas.
„Matyt, turi pinigų, jeigu nori valdyti“
Aplinkos ministerijos Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Martuzevičius stebėjosi, kad po viešo valstybinės reikšmės miškų schemos svarstymo Šiaulių miesto savivaldybė „atsibudo“ ir panoro patikslinti miesto miškų ribas. „Savivaldybei dar miško per mažai“, – konstatavo Aplinkos ministerijos atstovas.
Jo žodžiais, Savivaldybei nėra skirta papildomai lėšų valstybiniams miškams prižiūrėti. „Jeigu Savivaldybė pageidauja valdyti miškus, vadinasi, turi tam pinigų“, – sakė specialistas.
Anot pašnekovo, perduoti miškus Šiaulių miesto savivaldybei svarstyta neatlygintinai. Esą kitos savivaldybės randa savo biudžetuose pinigų miškams tvarkyti. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė valdo 6 tūkstančius hektarų miško.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NORAS: Savivaldybė siekia sutvarkyti rekreacines Šiaulių miesto vietas – Salduvės ir Talkšos miško parkus bei pagal galimybes tvarkytų ir kitus miesto miškus.
PRIEŽIŪRA: Taip vakar atrodė takeliai viename iš Šiaulių parkų – Dainų parkas prie gyvenamojo kvartalo dalgio dar nematė.
