
Naujausios
KURŠĖNAI +
Kuršėnai – vienintelis Šiaulių rajono miestas. Atnaujinamos gatvės ir keliai, rekonstruota centrinė aikštė. Šiaulių rajono valdžia ne kartą viešai užsiminė, kad ieško būtų, kaip atgaivinti, pagyvinti Kuršėnus.
„Šiaulių kraštas“ pradeda diskusijų rubriką „Kuršėnai +“, kurioje kalbinsime kuršėniškius – čia gyvenančius ar dirbančius, neabejingus Kuršėnų dabarčiai ir ateičiai žmones. Kaip jaučiasi kuršėniškiai, kokį miestą jie norėtų matyti?
Miesto traukai reikia savivaldos
Pirmasis rubrikos „Kuršėnai +“ pašnekovas – Almantas ŠLIVINSKAS, Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorės pavaduotojas.
– Gyvenate Šiauliuose, bet jau kelerius metus dirbate rajono bibliotekoje, kuriai priklauso ir dvi Kuršėnuose įsikūrusios bibliotekos. Kokį įspūdį jums sudaro vienintelis Šiaulių rajono miestas?
– Kuršėnai ne tik vienintelis Šiaulių rajono miestas, bet ir antrasis pagal dydį miestas visoje apskrityje po Šiaulių – turi per 11 000 gyventojų.
Šiek tiek stebina, kad išliko nemažas skaičius gyventojų, kai iš esmės pramoniniame mieste žlugo visa pramonė.
Nors pagal statusą ir gyventojų skaičių Kuršėnai yra miestas, bet įvaizdis šiek tiek miestelio. Pavyzdžiui, net rasti visuomeninio maitinimo įstaigą mieste – problemiška.
– Rugsėjį Kuršėnai atidarė naujai rekonstruotą centrinę aikštę. Aikštė gana gražiai išgrįsta plytelėmis, o kokia situacija nužengus nuo aikštės bordiūro?
– Akivaizdu, kad sukurta aikštės forma, bet ji nepripildyta turinio, o aikštės aplinkoje nėra gyvybės. Miesto aikštė turi būti gyvybinga žmonėmis, o dabar joje kol kas – tik plytelės...
– Įsivaizduojate laiką, kai šioje erdvėje, kaip žadėjo rajono valdžia, bus galima prie kavos puodelio leisti laisvalaikį miestiečių bendruomenėje?
– Įsivaizduočiau, jeigu jos nejuostų judri gatvė, nebūtų transporto triukšmo ir smarvės – tai sudaro nejaukumo įspūdį.
Laisvalaikio erdves prie puodelio kavos labiau įsivaizduočiau ramiame ir jaukiame senajame miesto parke (jeigu ten nebūtų tiek daug varnų), o geriausiai – Ventos pakrantėse. Neabejoju, kad Kuršėnai galėtų atsigauti panaudodami Ventos upę. Vandens turizmas? Kodėl gi ne? Puiki upė, puikūs peizažai.
– Ko trūksta, kad upė atplukdytų gyvybę į miestą?
– Yra juk Kuršėnuose ir įstaigų, ir žmonių, bet kažkaip visi atskirai. Gal todėl ir bendro miesto vaizdo matymo pritrūksta?
Gali būti, kad nukrypta į tarpusavio konkuravimą.
Tai rodo daugybė pavyzdžių, kad ir tai, jog daugybę metų niekaip nesugebėta susitarti, kuriame pastate įkurti biblioteką, pyktasi, ginčytasi... Pagaliau palaimintas ir pristatytas bibliotekos projektas teikia vilties, kad miestas turės solidžią biblioteką, bet biblioteką miestas galėjo turėti jau seniai.
Sunku suvokti, kad Kuršėnų Vytauto Vitkausko biblioteka iki šiol glaudžiasi Kuršėnuose 190 kvadratinių metrų ploto patalpose Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre – įstaigoje, kuri net neatspindi vietovės pavadinimo, kurioje yra!
Biblioteka, turinti 30 000 knygų ir leidinių fondą, apie 1 400 skaitytojų turi tilpti 190 kvadratinių metrų plote!
Geriausiu atveju, biblioteka į renginį Kuršėnuose gali pakviesti tik apie 20 žmonių, kurie gali atsisėsti, net ir stačiomis ten nelabai daugiau tilptų. Toks yra beveik 20 metų pykčių dėl pastato, kurį reikėjo pritaikyti bibliotekai, rezultatas.
Bet kuri visuomenė, dauguma politikų pripažįsta, kad visuomenės pažanga be švietimo ir kultūros ugdymo – tiesiog negalima. Būtent nuo kultūros ir švietimo prasideda ekonomikos vystymasis. Jeigu žmogus bus išsilavinęs ir supras kultūros reikšmę ir per ją tobulės, visuomenė bus išsivysčiusi. O išsivysčiusi visuomenė supras, kad bibliotekos pastatas neturi būti rietenų objektas.
– Prieš kelias dienas atidarėte naują parodų erdvę bibliotekos patalpose Kuršėnuose, skirtą fotografijos menui.
– Ta parodinė erdvė – koridoriuje... Kuršėnai tikros parodų salės juk nė neturi – Kultūros centras parodas rengia fojė, kuri tam kažkiek pritaikyta, o rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras – šiek tiek didesniame kabinete.
Parengėme projektą ir iš pradžių organizavome fotografijos meno kursus, tada įkūrėme fotomeno erdvę. Yra nemažai fotografuojančių kuršėniškių, jų nuotraukos rodomos per televiziją, kaip užsklandos po informacinių laidų, bet norisi matyti kuriančių žmonių parodas savo mieste. Norisi, kad žmonės dalintųsi savo kūryba su savo bendruomene. Ta fotomeno erdvė ir yra tam skirta. Ketiname rengti fotografijos parodas ir orientuotis į meninę brandą.
Šiandien fotografija yra viena prieinamiausių meno formų, kurioje žmonės lengviau, nei akvarelėje ar grafikoje gali išreikšti savo kūrybingumą. Tai ir būdas ne apsnūsti savo virtuvėlėje, o gyventi aktyviau.
– Biblioteka tikisi išjudinti kuršėniškius iš savo virtuvėlių?
– Pagal išgales norėtume aktyvinti Kuršėnų visuomeninį gyvenimą ir per kino meną. Buvęs Kuršėnų „Ventos“ kino teatras miręs gal porą dešimtmečių, bet niūrus pastatas dar stovi. Daugelis sakys, kad parsisiuntei filmą ir žiūrėk namie, bet mūsų nuomonė yra kitokia. Norime, kad per kino meną žmogus lavintųsi, o ne būtų tik žiūrovas.
Biblioteka parengė projektą, kad Kuršėnuose būtų rengiami teminiai kino vakarai, atsirastų galimybė rengti grupines filmų peržiūras ir aptarimus. Jeigu pavyks, jaunimą kviesime ne tik žiūrėti kiną, bet ir dalyvauti kino kūrime. Tai darytume ir dėl kino, ir dėl to, kad stiprėtų kuršėniškių bendruomenė, bendruomenės jausmas.
– Kas suteiktų realų stimulą Kuršėnams atsigauti?
– Pirmiausia, turėtų būti įkurta Kuršėnų miesto savivaldybė. Kuršėnai turi turėti savo politinį svorį, mieste privalo būti atstovaujanti miesto gyventojams institucija.
Kad tai veikia puikiai, pavyzdžiui galėtų būti Rietavas. Kai Rietave susikūrė savivaldybė, iš 2 000 gyventojų miestelio jis tapo 4 000 žmonių gyvenamąja vieta. Kuriasi savivaldai pavaldžios įstaigos, per jas kuriama ir miestelio pažanga. Bet be politinės valios turinčios institucijos miesto pažanga neįmanoma.
Kuršėnai, neturėdami savo Savivaldybės, atskiros Tarybos, neturi savarankiškumo ir savo traukos. Puikus kelias Šiauliai – Kuršėnai, deja, kol kas veikia ne Kuršėnų naudai. Jis sukuria trauką ne į Kuršėnus, o iš Kuršėnų. Akivaizdu, kad nemaža dalis kuršėniškių traukia dirbti į Šiaulius. O tai reiškia – iš miesto išteka gyvybė, jis ima nykti. Stabdykime tai.
Kalbėjosi Rita Žadeikytė
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos l. e. p. direktorės pavaduotojas Almantas Šlivinskas įsitikinęs, kad Kuršėnai atsigautų įsteigus mieste savivaldybę.
Kuršėnų miesto Lauryno Ivinskio aikštė per atidarymą buvo pripildyta gyvybės. Kaip miesto širdį išlaikyti gyvybingą ištisus metus?