Miesto traukai reikia savivaldos

KUR­ŠĖ­NAI +

Kur­šė­nai – vie­nin­te­lis Šiau­lių ra­jo­no mies­tas. At­nau­ji­na­mos gat­vės ir ke­liai, re­konst­ruo­ta cent­ri­nė aikš­tė. Šiau­lių ra­jo­no val­džia ne kar­tą vie­šai už­si­mi­nė, kad ieš­ko bū­tų, kaip at­gai­vin­ti, pa­gy­vin­ti Kur­šė­nus.

„Šiau­lių kraš­tas“ pra­de­da dis­ku­si­jų rub­ri­ką „Kur­šė­nai +“, ku­rio­je kal­bin­si­me kur­šė­niš­kius – čia gy­ve­nan­čius ar dir­ban­čius, nea­be­jin­gus Kur­šė­nų da­bar­čiai ir atei­čiai žmo­nes. Kaip jau­čia­si kur­šė­niš­kiai, ko­kį mies­tą jie no­rė­tų ma­ty­ti?

Miesto traukai reikia savivaldos

Pir­ma­sis rub­ri­kos „Kur­šė­nai +“ pa­šne­ko­vas – Al­man­tas ŠLI­VINS­KAS, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos l. e. p. di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas.

– Gy­ve­na­te Šiau­liuo­se, bet jau ke­le­rius me­tus dir­ba­te ra­jo­no bib­lio­te­ko­je, ku­riai priklauso ir dvi Kur­šė­nuo­se įsikūrusios bibliotekos. Ko­kį įspū­dį jums su­da­ro vie­nin­te­lis Šiau­lių ra­jo­no mies­tas?

– Kur­šė­nai ne tik vie­nin­te­lis Šiau­lių ra­jo­no mies­tas, bet ir ant­ra­sis pa­gal dy­dį mies­tas vi­so­je ap­skri­ty­je po Šiau­lių – tu­ri per 11 000 gy­ven­to­jų.

Šiek tiek ste­bi­na, kad iš­li­ko ne­ma­žas skai­čius gy­ven­to­jų, kai iš es­mės pra­mo­ni­nia­me mies­te žlu­go vi­sa pra­mo­nė.

Nors pa­gal sta­tu­są ir gy­ven­to­jų skai­čių Kur­šė­nai yra mies­tas, bet įvaiz­dis šiek tiek mies­te­lio. Pa­vyz­džiui, net ras­ti vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­mo įstai­gą mies­te – pro­ble­miš­ka.

– Rug­sė­jį Kur­šė­nai ati­da­rė nau­jai re­konst­ruo­tą cent­ri­nę aikš­tę. Aikš­tė ga­na gra­žiai iš­grįs­ta ply­te­lė­mis, o ko­kia si­tua­ci­ja nu­žen­gus nuo aikš­tės bor­diū­ro?

– Aki­vaiz­du, kad su­kur­ta aikš­tės for­ma, bet ji ne­pri­pil­dy­ta tu­ri­nio, o aikš­tės ap­lin­ko­je nė­ra gy­vy­bės. Mies­to aikš­tė tu­ri bū­ti gy­vy­bin­ga žmo­nė­mis, o da­bar jo­je kol kas – tik ply­te­lės...

– Įsi­vaiz­duo­ja­te lai­ką, kai šio­je erd­vė­je, kaip ža­dė­jo ra­jo­no val­džia, bus ga­li­ma prie ka­vos puo­de­lio leis­ti lais­va­lai­kį mies­tie­čių bend­ruo­me­nė­je?

– Įsi­vaiz­duo­čiau, jei­gu jos ne­juos­tų jud­ri gat­vė, ne­bū­tų trans­por­to triukš­mo ir smar­vės – tai su­da­ro ne­jau­ku­mo įspū­dį.

Lais­va­lai­kio erd­ves prie puo­de­lio ka­vos la­biau įsi­vaiz­duo­čiau ra­mia­me ir jau­kia­me se­na­ja­me mies­to par­ke (jei­gu ten ne­bū­tų tiek daug var­nų), o ge­riau­siai – Ven­tos pa­kran­tė­se. Nea­be­jo­ju, kad Kur­šė­nai ga­lė­tų at­si­gau­ti pa­nau­do­da­mi Ven­tos upę. Van­dens tu­riz­mas? Ko­dėl gi ne? Pui­ki upė, pui­kūs pei­za­žai.

– Ko trūks­ta, kad upė at­pluk­dy­tų gy­vy­bę į mies­tą?

– Yra juk Kur­šė­nuo­se ir įstai­gų, ir žmo­nių, bet kaž­kaip vi­si at­ski­rai. Gal to­dėl ir bend­ro mies­to vaiz­do ma­ty­mo pri­trūks­ta?

Ga­li bū­ti, kad nu­kryp­ta į tar­pu­sa­vio kon­ku­ra­vi­mą.

Tai ro­do dau­gy­bė pa­vyz­džių, kad ir tai, jog dau­gy­bę me­tų nie­kaip ne­su­ge­bė­ta su­si­tar­ti, ku­ria­me pa­sta­te įkur­ti bib­lio­te­ką, pyk­ta­si, gin­čy­ta­si... Pa­ga­liau pa­lai­min­tas ir pri­sta­ty­tas bib­lio­te­kos pro­jek­tas tei­kia vil­ties, kad mies­tas tu­rės so­li­džią bib­lio­te­ką, bet bib­lio­te­ką mies­tas ga­lė­jo tu­rė­ti jau se­niai.

Sun­ku su­vok­ti, kad Kur­šė­nų Vytauto Vitkausko bib­lio­te­ka iki šiol glau­džia­si Kur­šė­nuo­se 190 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to pa­tal­po­se Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cent­re – įstai­go­je, ku­ri net neats­pin­di vie­to­vės pa­va­di­ni­mo, ku­rio­je yra!

Bib­lio­te­ka, tu­rin­ti 30 000 kny­gų ir lei­di­nių fon­dą, apie 1 400 skai­ty­to­jų tu­ri tilp­ti 190 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te!

Ge­riau­siu at­ve­ju, bib­lio­te­ka į ren­gi­nį Kur­šė­nuo­se ga­li pa­kvies­ti tik apie 20 žmo­nių, ku­rie ga­li at­si­sės­ti, net ir sta­čio­mis ten ne­la­bai dau­giau tilp­tų. Toks yra be­veik 20 me­tų pyk­čių dėl pa­sta­to, ku­rį rei­kė­jo pri­tai­ky­ti bib­lio­te­kai, re­zul­ta­tas.

Bet ku­ri vi­suo­me­nė, dau­gu­ma po­li­ti­kų pri­pa­žįs­ta, kad vi­suo­me­nės pa­žan­ga be švie­ti­mo ir kul­tū­ros ug­dy­mo – tie­siog ne­ga­li­ma. Bū­tent nuo kul­tū­ros ir švie­ti­mo pra­si­de­da eko­no­mi­kos vys­ty­masis. Jei­gu žmo­gus bus iš­si­la­vi­nęs ir su­pras kul­tū­ros reikš­mę ir per ją to­bu­lės, vi­suo­me­nė bus iš­si­vys­čiu­si. O iš­si­vys­čiu­si vi­suo­me­nė su­pras, kad bib­lio­te­kos pa­sta­tas ne­tu­ri bū­ti rie­te­nų ob­jek­tas.

– Prieš ke­lias die­nas ati­da­rė­te nau­ją pa­ro­dų erdvę bib­lio­te­kos pa­tal­po­se Kur­šė­nuo­se, skir­tą fo­tog­ra­fi­jos me­nui.

– Ta pa­ro­di­nė erd­vė – ko­ri­do­riu­je... Kur­šė­nai tik­ros pa­ro­dų sa­lės juk nė ne­tu­ri – Kul­tū­ros cent­ras pa­ro­das ren­gia fo­jė, ku­ri tam kaž­kiek pri­tai­ky­ta, o ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės et­ni­nės kul­tū­ros ir tra­di­ci­nių ama­tų cent­ras – šiek tiek di­des­nia­me ka­bi­ne­te.

Pa­ren­gė­me pro­jek­tą ir iš pra­džių or­ga­ni­za­vo­me fo­tog­ra­fi­jos me­no kur­sus, ta­da įkū­rė­me fo­to­me­no erd­vę. Yra ne­ma­žai fo­tog­ra­fuo­jan­čių kur­šė­niš­kių, jų nuo­trau­kos ro­do­mos per te­le­vi­zi­ją, kaip už­sklan­dos po in­for­ma­ci­nių lai­dų, bet no­ri­si ma­ty­ti ku­rian­čių žmo­nių pa­ro­das sa­vo mies­te. No­ri­si, kad žmo­nės da­lin­tų­si sa­vo kū­ry­ba su sa­vo bend­ruo­me­ne. Ta fo­to­me­no erd­vė ir yra tam skir­ta. Ke­ti­na­me reng­ti fo­tog­ra­fi­jos pa­ro­das ir orien­tuo­tis į me­ni­nę bran­dą.

Šian­dien fo­tog­ra­fi­ja yra vie­na priei­na­miau­sių me­no for­mų, ku­rio­je žmo­nės leng­viau, nei ak­va­re­lė­je ar gra­fi­ko­je ga­li iš­reikš­ti sa­vo kū­ry­bin­gu­mą. Tai ir bū­das ne ap­snūs­ti sa­vo vir­tu­vė­lė­je, o gy­ven­ti ak­ty­viau.

– Bib­lio­te­ka ti­ki­si iš­ju­din­ti kur­šė­niš­kius iš sa­vo vir­tu­vė­lių?

– Pa­gal iš­ga­les no­rė­tu­me ak­ty­vin­ti Kur­šė­nų vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą ir per ki­no me­ną. Bu­vęs Kur­šė­nų „Ven­tos“ ki­no teat­ras mi­ręs gal po­rą de­šimt­me­čių, bet niū­rus pa­sta­tas dar sto­vi. Dau­ge­lis sa­kys, kad par­si­siun­tei fil­mą ir žiū­rėk na­mie, bet mū­sų nuo­mo­nė yra ki­to­kia. No­ri­me, kad per ki­no me­ną žmo­gus la­vin­tų­si, o ne bū­tų tik žiū­ro­vas.

Bib­lio­te­ka pa­ren­gė pro­jek­tą, kad Kur­šė­nuo­se bū­tų ren­gia­mi te­mi­niai ki­no va­ka­rai, at­si­ras­tų ga­li­my­bė reng­ti gru­pi­nes fil­mų per­žiū­ras ir ap­ta­ri­mus. Jei­gu pa­vyks, jau­ni­mą kvie­si­me ne tik žiū­rė­ti ki­ną, bet ir da­ly­vau­ti ki­no kū­ri­me. Tai da­ry­tu­me ir dėl ki­no, ir dėl to, kad stip­rė­tų kur­šė­niš­kių bend­ruo­me­nė, bend­ruo­me­nės jaus­mas.

– Kas suteiktų rea­lų sti­mu­lą Kur­šė­nams at­si­gau­ti?

– Pir­miau­sia, tu­rė­tų bū­ti įkur­ta Kur­šė­nų mies­to sa­vi­val­dy­bė. Kur­šė­nai tu­ri tu­rė­ti sa­vo po­li­ti­nį svo­rį, mies­te pri­va­lo bū­ti at­sto­vau­jan­ti mies­to gy­ven­to­jams ins­ti­tu­ci­ja.

Kad tai vei­kia pui­kiai, pa­vyz­džiui ga­lė­tų bū­ti Rie­ta­vas. Kai Rie­ta­ve su­si­kū­rė sa­vi­val­dy­bė, iš 2 000 gy­ven­to­jų mies­te­lio jis ta­po 4 000 žmo­nių gy­ve­na­mą­ja vie­ta. Ku­ria­si sa­vi­val­dai pa­val­džios įstai­gos, per jas ku­ria­ma ir mies­te­lio pa­žan­ga. Bet be po­li­ti­nės va­lios tu­rin­čios ins­ti­tu­ci­jos mies­to pa­žan­ga neį­ma­no­ma.

Kur­šė­nai, ne­tu­rė­da­mi sa­vo Sa­vi­val­dy­bės, at­ski­ros Ta­ry­bos, ne­tu­ri sa­va­ran­kiš­ku­mo ir sa­vo trau­kos. Pui­kus ke­lias Šiau­liai – Kur­šė­nai, de­ja, kol kas vei­kia ne Kur­šė­nų nau­dai. Jis su­ku­ria trau­ką ne į Kur­šė­nus, o iš Kur­šė­nų. Aki­vaiz­du, kad ne­ma­ža da­lis kur­šė­niš­kių trau­kia dirb­ti į Šiau­lius. O tai reiš­kia – iš mies­to iš­te­ka gy­vy­bė, jis ima nykti. Stabdykime tai.

Kalbėjosi Rita Žadeikytė

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos l. e. p. di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Al­man­tas Šli­vins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Kur­šė­nai at­si­gau­tų įstei­gus mies­te sa­vi­val­dy­bę.

Kur­šė­nų mies­to Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė per ati­da­ry­mą bu­vo pri­pil­dy­ta gy­vy­bės. Kaip mies­to šir­dį iš­lai­ky­ti gy­vy­bin­gą iš­ti­sus me­tus?