Naujausios
Miškus saugo stebėjimo kameros
Ar žinote, kad ne vietoje susikūrę laužą rizikuojate tučtuojau sulaukti ne tik miškininkų, bet ir administracinėmis baudomis grasinančių aplinkosaugininkų bei policijos pareigūnų?
Jau antri metai Šiaulių miškų urėdijos teritorijoje, kaip ir dar 24-iose iš 42 šalies urėdijų teritorijų ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke, veikia priešgaisrinės stebėjimo kameros, akimirksniu fiksuojančios galimą gaisrą.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Fiksuoja ir dūmų debesėlius
Trimis Šiaulių miškų urėdijos kameromis stebima Radviliškio rajono Didžiojo Tyrulio durpyno teritorija. Taip pat teritorija aplink Rėkyvos ežerą ir tolimesnius jį juosiančius durpynus iki pat Aukštelkės bei pietinė urėdijos valdų dalis – Kurtuvėnų ir Vainagių girininkijų miško masyvai – ir dalis Kelmės bei Užvenčio girininkijų miškų.
Šiaulių miškų urėdijos Vainagių girininkijoje veikia valdymo bei stebėjimo punktas, į kurį persiunčiama visa vaizdo kamerų užfiksuota informacija.
Kameros–elektroniniai dūmų detektoriai įrengti telekomunikacijų bokštuose, maždaug 80 metrų aukštyje, per kelias minutes apsisuka 360 laipsnių kampu, fiksuodami kiekvieną neaiškios kilmės „debesį“ – galbūt dūmų, gal rūko ar dulkių – 25–40 kilometrų spinduliu. Pastebėtas įtartinas vaizdas automatiškai triskart nufotografuojamas ir perduodamas į minėtą valdymo–stebėjimo punkto monitorių.
Vainagių girininkijoje įrengtame valdymo punkte dirbančio operatoriaus Manto Bielskio uždavinys – kuo operatyviau išstudijuoti kamerų pateiktą informaciją, įvertinti, kokio laipsnio grėsmė užfiksuota, jei tai dūmai, tai kokio jie intensyvumo, kokios kilmės, koks vėjo stiprumas, kryptis.
Jei įsitikinama, kad dūmų esama grėsmingų, informuojami vietovės, kurioje pastebėtas pavojus, girininkijų darbuotojai.
„Kartais matomi iš pirmo žvilgsnio jokios grėsmės nekeliantys dūmai. Kurį laiką stebime, – pasakoja M. Bielskis. – Jei dūmai nesiliauja, informuojami atsakingi darbuotojai: geriau nuvažiuoti ir patikrinti anksčiau, negu nuvažiuoti per vėlai.“
Jo teigimu, draudžiamose vietose laužų deginama arba teberusenančių miško teritorijose paliekama ne tiek mažai.
Sutaupo brangių minučių
Šiaulių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Juozas Daunys sako, kad dūmus fiksuojančios priešgaisrinės kameros – peilis pažeidėjams.
Be to, tai puiki prevencinė priemonė nuo gaisrų.
„Užfiksavus dūmus, valdymo punkte gaunama informacija, iš kokios tiksliai vietovės jie kyla, vadinasi, incidento vietai surasti ugniagesiams gelbėtojams, aplinkosaugininkams ar miškininkams nebereikia klaidžioti.“
Prieš kelerius metus, anot J. Daunio, miškų pareigūnai nuo gaisrų saugodavosi primityviu būdu – budėjimais miško gaisrų stebėjimo bokštuose, iš jų miškai buvo stebimi su žiūronais, o incidento atveju būdavo nurodoma tik apytikslė jo vieta.
Anot Šiaulių miškų urėdijos vadovo S. Pališkio, naujosios kameros nėra pigios. Tačiau šiandien, įsitikinęs urėdas, reikia kalbėti ne apie kainą, o apie naudą.
Šių metų balandžio 25 dieną Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tarp Alksnynės ir Juodkrantės, kilęs didžiulis gaisras sunaikino nemažą dalį parko miško.
Teigiama, kad Generalinio miškų urėdo įsakymu nuo vasario 26 dienos veikti turėjusios priešgaisrinės vaizdo stebėjimo kameros, kokias turi ir Šiaulių miškų urėdija, šioje teritorijoje taupymo tikslais nebuvo įjungtos. Pavėluotai pastebėtos ugnies padaryta žala gamtai – milžiniška.
Šiaulių miškininkai džiaugiasi, kad rimtesnių miško gaisrų, išskyrus kelis nedidelius, mūsų regionui pernai ir šiemet pavyko išvengti. Tačiau iki šiol prisimenamas gaisras 2006 metais Rėkyvoje sunaikinęs apie 30 hektarų pušelėmis apaugusios pelkės.
Jei tada būtų buvusios minėtos kameros, tokių didelių nuostolių, neabejoja miškų pareigūnai, būtų išvengta.
Elektroninės gaisrų stebėjimo „akys“ virš Šiaulių miškų įsižiebė pernai pavasarį.
Tokios pačios priešgaisrinės sistemos veikia Vokietijoje, Estijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kipre, Italijoje, Meksikoje, JAV, Australijoje ir kt.
Vardan gamtos
Rėkyvos ežeras ir durpingos jo apylinkės po 2006-ųjų gaisro liko po didinamuoju miškininkų stiklu. Jie sudarė sutartį su jachtklube įsikūrusia Rėkyvos ugniagesių savanorių draugija, kuri įsipareigojo stebėti ne tik ežerą, kad kas nenuskęstų, bet ir laužų „mylėtojus“.
Lietuvos gamtą šiandien saugo ir bendriems patruliavimams suvienyti aplinkos apsaugos, policijos, miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai.
Sudaryta sutartis su Bendruoju pagalbos centru, todėl žmonės, pastebėję bet kokius incidentus – brakonieriavimą, neteisėtus laužų deginimus, kirtimus, miško niokojimą, gamtos žalojimą ir kt. – raginami drąsiai skambinti telefonu 112.
Miške patariama neišdykauti
„Keistas lietuvių charakteris: draudimų, ženklų, įspėjimų nepaiso. Reikia kiekvienam privažiuoti ir prie grybo, ir prie uogos, miške rūkoma, per sausrą deginami laužai, – darbine patirtimi dalijasi inžinierius J. Daunys. – Maža to, jei yra draudžiama, tai lietuviai būtinai laužys draudimus, mat garbė nepaisyti.“
Miškininko žodžiais, deja, pareigūno prie kiekvieno miško keliuko nepastatysi – kol nebus žmonių sąmoningumo, tvarkos nebus.
Kita vertus, anot J. Daunio, šiandieninės gamtos apsaugos priemonės numato daug galimybių nustatyti pažeidimus ir pažeidėjus.
„Miške geriau neišdykauti, nes kiekvienu atveju pastebėjus kažką įtartino ir keliančio grėsmę, bus reaguojama, – užtikrino pareigūnas. – Ir už bet kokį pažeidimą gresia administracinė bauda.“
Štai kad ir už laužo susikūrimą neleistinoje vietoje gali tekti pakloti iki 200 litų. Sukėlus miško gaisrą administracinė bauda piliečiams nuo 2000 iki 4000 litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MIŠKAI: Elektroninės „akys“ miškus mato kaip ant delno. Nuotraukose – vaizdai iš 35 metrų aukščio. Priešgaisrinės kameros įrengtos ir „žvalgosi“ 80-ies metrų aukštyje.
BOKŠTAS: Anksčiau Lietuvos miškai nuo gaisrų buvo saugomi stebint juos iš priešgaisrinio stebėjimo bokšto. Vienas toks bokštas stovi Šiaulių rajono Vainagių girininkijos prieigose, ir šiuo metu atlieka elektroninių kamerų duomenų priėmimo funkciją.
REAGAVIMAS: Šiaulių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinieriaus Juozo Daunio teigimu, šiuo metu aplinkosaugai skiriamas išskirtinis dėmesys – operatyviai visą parą reaguojama į kiekvieną pažeidimą.
OPERATORIUS: Šiaulių miškų urėdijos Priešgaisrinių vaizdo stebėjimo kamerų valdymo punkto operatorius Mantas Bielskis vaizdo stebėjimo monitoriuje stebi ir analizuoja net menkiausią horizonte užfiksuotą dūmą.
