Naujausios
Moksleiviai piketavo prieš „robotukų“ kūrėjus
Skverelyje prie Šiaulių miesto savivaldybės vakar piketavo moksleiviai prieš Švietimo ir mokslo ministerijos akibrokštą, dėl kurio griūna vienuoliktokų mokslo planai. Norintiems įstoti į valstybės finansuojamą vietą universitete teks laikyti penkis valstybinius brandos egzaminus. Be to, teks įveikti užsienio kalbos egzamino kartelę.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
„Robotukų“ armija?
Devyni Lietuvos moksleivių sąjungos nariai vakar išsirikiavo su plakatais: „Bilietas į Londoną“, „Kas geriau – Danija ar Olandija“, „Sakote, daugiau galimybių? Mes manome kitaip“, „Mes nenorime būti viską žinantys robotukai“.
Piketas – be leidimo, todėl moksleiviai stengėsi neviršyti leidžiamo piketuotojų skaičiaus.
Lukas Adomaitis, Lietuvos moksleivių sąjungos narys, sakė, kad piketu norima atkreipti visuomenės dėmesį į neapgalvotą ministerijos darbą: „Kažkas turi keistis, tačiau ne tokiais būdais ir ne taip, kaip dabar. Didėja krūviai ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams. Neįmanoma egzamino išlaikyti šimtukui be korepetitoriaus paslaugų.“
Daugiau nei pusė piketuotojų teigė samdantys korepetitorius. Jais dirba patys mokytojai, tačiau etikos sumetimais stengiasi konsultuoti kitų mokyklų moksleivius. Viena moksleivė sakė per savaitę papildomoms anglų kalbos ir matematikos pamokoms išleidžianti 130 litų.
Penki egzaminai
Mokinių pasipiktinimą sukėlė rugpjūčio 31 dieną patvirtintos 2014 metų bendrojo priėmimo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas sąlygos. Užsienio kalba, išskyrus filologijos programas, į konkursinių mokomųjų dalykų sąrašą neįrašoma, bet būtinas B2 lygio užsienio kalbos mokėjimas stojant į universitetą, B1 – į kolegijas. Vadinasi, reikės laikyti valstybinį užsienio kalbos egzaminą.
Konkursinis balas formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų – valstybinių brandos egzaminų. Tarp jų – vienas iš kitos srities, nei renkamasi studijuoti.
Tokio sprendimo autoriai, šalies universitetai, viešai teigia, jog šitaip siekia stojantiesiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas rinktis įvairesnes skirtingų studijų sričių programas. Pavyzdžiui, stojantys į fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų studijų programas privalės pasirinkti vieną egzaminą iš socialinių, humanitarinių ir menų dalykų.
Chaosas mokykloje
Ieva Balvočiūtė iš „Romuvos“ gimnazijos sakė, kad turės būtinai rinktis geografijos arba informatikos egzaminą, jei pretenduos į valstybės apmokamą vietą.
Mergina tikisi studijuoti kūrybinę komunikaciją, socialinius mokslus: „Pavasarį buvau viską suplanavusi. Šiemet mokyklose – chaosas. Reikia iš naujo derinti grafikus. Gali tekti viską nukelti kitam pusmečiui. Tada krūvis bus dvigubas“.
Ieva Vyšniauskaitė iš Lieporių gimnazijos taip pat ketina studijuoti socialinius mokslus. Tik dabar sužinojo, kad jai matematika bus vienas iš pagrindinių egzaminų. Merginai keista, kad lietuvių kalbos egzaminas nustumiamas į trečią planą: „Tarsi ne Lietuvoje gyventume“.
Ieva jau pasidomėjo galimybėmis studijuoti užsienyje. Didžiojoje Britanijoje ji galėtų gauti 9 tūkstančių svarų paskolą. Jei ji ten gyventų, dirbtų ir gautų minimalų atlyginimą, po 20 metų ši skola būtų nurašyta.
Penki iš devynių piketuotojų rimtai svarsto studijuoti užsienyje, nors myli savo šalį ir norėtų joje studijuoti bei gyventi.
Abiturientė Aistė Kirjazovaitė iš Juliaus Janonio gimnazijos jaučiasi užspęsta į kampą: „Jeigu šiemet neįstočiau į valstybės remiamą vietą ir nuspręsčiau metus palaukti, kitąmet tokio šanso jau nebeturėsiu. Mano egzaminų rezultatai nebetiks jokiam universitetui ir valstybės remiamai studijų programai“.
Jono TAMULIO nuotr.
ROBOTUKAI: Vienuoliktokai piketavo prieš papildomą krūvį ir chaosą mokykloje.
GALIMYBĖS: Lukas Adomaitis, Lietuvos moksleivių sąjungos narys, tvirtina, kad be aukšto užsienio kalbos įvertinimo vargu ar kuris universitetas priims į valstybės apmokamą vietą.
