Naujausios
Mokslininkai ir ūkininkai skatinami dirbti išvien
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, Lietuvos gyvulininkystės institute pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Programa kviečia šalies mokslininkus, konsultantus ir ūkininkus bendradarbiauti, kuriant Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio srityje veiklos grupes. Tokia partnerystė turėtų pasitarnauti šalies žemės ir miškų ūkio tvarumui ir konkurencingumui augti.
Justė BUDINAITĖ
Į pagalbą žemės ūkiui
Žemės ūkio atstovams ir Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslininkams minėtą programą pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis.
ŽŪM specialistas supažindino susirinkusiuosius su programos, skirtos Europos inovacijų partnerystės (EIP) žemės ūkyje, privalumais ir galimybėmis, taip pat jos naudą Lietuvos žemės ūkiui. S. Miškinis seminaro dalyviams išdėstė, kaip įsteigti EIP veiklos grupę, parengti projekto galimybių studiją, taip pat supažindino su projekto perspektyvomis.
Kvietimas teikti EIP veiklos grupių projektų galimybių studijas paskelbtas antrą kartą. Pirmojo kvietimo EIP projektai šiuo metu pradėti įgyvendinti: EIP veiklos grupių nariai dirba išvien, o jų patirtis yra vertinga organizuojant naujus kvietimus ir rengiant projektų galimybių studijas.
Pasak S. Miškinio, pagrindinis EIP priemonės uždavinys – tyrimus susieti su gamyba arba, kitaip tariant, gamybos poreikius susieti su moksliniais tyrimais: skatinti konkurencingo bei tvaraus žemės ir miškų ūkio, kuriame geresnių rezultatų pasiekiama mažesnėmis sąnaudomis, o veikla vykdoma darnoje su aplinka, vystymąsi ir veiklą.
„Žemės ūkio ministerijos uždavinys – partneryste šalinti visus žemės ūkyje pasitaikančius nesklandumus arba trukdžius, kurie vienaip ar kitaip turi įtakos sklandžiai žemės ir miškų ūkio veiklai, spręsti konkrečias ūkininkavimo problemas“, – susirinkusiems sakė ŽŪM atstovas.
Kaip yra steigiama EIP veiklos grupė?
Anot S. Miškinio, EIP veiklos grupė sukuriama mažiausiai iš trijų suinteresuotų subjektų, atstovaujančių skirtingoms tikslinėms sritims: 1. Ūkininkams, žemės ūkio valdytojams, žemės ūkio, maisto ir miškų sektoriuose veiklą vykdančioms įmonėms, žemdirbių savivaldos organizacijoms; 2. Konsultavimo įmonėms; 3. Mokslo ir studijų institucijoms.
„Norėčiau pabrėžti, kad viena iš itin svarbių šio projekto grupių yra tiesiogiai žemės ūkyje dirbantys ūkininkai ar įmonės. Būtent jie – ta EIP grandis, kuri tiksliausiai žino problemas žemės ūkyje, nes su jomis susiduria tiesiogiai. O projektas – tai galimybė, pasitelkiant mokslinius tyrimus, pašalinti esamas kliūtis ir problemas siekiant efektyvaus ir racionalaus darbo dabar ir ateityje“, – sakė S. Miškinis.
Anot jo, vertinant EIP veiklos grupės narių tinkamumą, būtent fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, keliami patys mažiausi reikalavimai – jie turi turėti trejų metų patirtį žemės ar miškų ūkyje. Be to, jų ūkio specializacija, infrastruktūra ir taikomos technologijos turi atitikti galimybių studijoje numatyto projekto tematiką.
Gyvulininkystės institutas pasirengęs
Šiais metais EIP veiklos grupių projektų galimybių studijos gali būti rengiamos pagal 10 temų, apimančių įvairias žemės ir miškų ūkio sritis. Vienos iš jų aktualios jau šiandien, kitos – šiuo metu galbūt mažiau aktualios, tačiau ateityje bus neabejotinai svarbios ir gali turėti įtakos tolesnei žemdirbystės veiklai. Viena iš tokių galimybių studijų temų – „Ūkininkavimo sistemų pritaikymas mažinant klimato kaitos poveikį“.
Minėta EIP projekto galimybių studijos tema veiklas ketina vykdyti Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslininkai. Baisogaloje įsikūrusios mokslinių tyrimų įstaigos direktorė dr. Violeta Juškienė viliasi, kad ūkininkai nebus abejingi ir noriai bendradarbiaus EIP veiklos grupės projekte.
„Gyvulininkyste besiverčiantys šalies ūkininkai yra tikrai aktyvūs, noriai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis ir neretai pamėtėja labai naudingų minčių, turinčių įtakos įvairių mokslinių tyrimų kryptims“, – seminare sakė Gyvulininkystės instituto vadovė dr. V. Juškienė.
„Galimų studijų spektras platus. Tereikia, kad būsimi EIP partneriai rastų sau priimtiniausią ir aktualiausią“, – aiškino ŽŪM specialistas S. Miškinis.
Laukiama projektų
Žemės ūkio ministerijai EIP veiklos grupės galimybių studija turi būti pristatyta iki gegužės 31 dienos.
Galimybių studiją vertins du ŽŪM paskirti ekspertai, ministerijos padalinių darbuotojai, kurių išsilavinimas ir patirtis atitinka pasirinktą EIP veiklos grupės projekto galimybės studijos temą.
Vertinant bus atsižvelgiama į problemos, kurią ketinama gvildenti projekto įgyvendinimo metu, sprendimo naujumą, EIP veiklos grupės sudėtį, galimybių studijos parengimo programą.
„Grupės pateikta projekto galimybių studija, kuri nesurinks privalomojo mažiausio – 70 balų – skaičiaus, bus atmesta. Todėl raginu nepagailėti laiko rengiant studiją ir nepadaryti joje klaidų, dėl kurių kristų konkursinis balas, – aiškino S. Miškinis. – Sprendimą dėl EIP veiklos grupės galimybių studijos patvirtinimo priims ŽŪM.“ Bandomajam projektui ir naujų bei esamų produktų, procesų ir technologijų kūrimo ir tobulinimo projektui žemės ir miškų ūkio srityje numatyta skirti iki 200 000 Eur paramos lėšų.
Užs. Nr. 352039
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seminaras sulaukė didelio Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslininkų susidomėjimo.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Miškinis seminare paragino žemės ūkio specialistus dalyvauti Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio srityje programoje.
