
Naujausios
Mokytojai sensta: kas mokys vaikus?
Vos po kelerių metų Lietuvoje katastrofiškai trūks gamtos mokslų, matematikos bei technologijų sričių mokytojų. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis atviras – senstančių mokytojų nebus kam pakeisti. Švietimo ir mokslo ministerija situacijos nedramatizuoja – tiki mokytojų idealizmu dirbti dėl idėjos.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Ims byrėti mokyklos?
„Mano žvilgsnis visuomet nukreiptas į ateitį – ne tik mūsų gimnazijos, bet visos Lietuvos mokyklų. Pedagogai ir vadovai negali būti abejingi, kas bus toliau“, – sako Šiaulių J. Janonio gimnazijos direktorius R. Budraitis.
J. Janonio gimnazijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, mokytojų amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Kas toliau?
„Nereikės nė dešimties metų, kada prasidės masinis Lietuvos pedagogų ėjimas į užtarnautą poilsį. Jei išeis toks srautas žmonių vienu metu, kas ateis į jų vietą? Nematau jokios būsimos rotacijos, nes nėra kam mokytojų pakeisti“, – sako R. Budratis.
Jau dabar trūksta gamtos mokslų mokytojų – fizikų, geografų, chemikų. Gimnazijos vadovui ne kartą teko įkalbinėti pensinio amžiaus mokytojus dar neišeiti iš darbo, nes jiems nėra pamainos.
R. Budraitis atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – jaunų žmonių į mokyklą šiuo metu nepriima, nes mokyklos mažinamos arba natūraliai mažėja dėl mokinių skaičiaus. Papildomų mokytojų nebereikia, nes darbo krūvį išsiskirsto kiti mokytojai, jie guodžiasi, kad krūvis ir taip nėra didelis.
„Viena iš valstybės tragedijų, kad mažėja mokinių. Dar blogiau – nebeturėsime ir mokytojų. Švietimo sistema dabar laikosi ant paruoštų 50-mečių. Jiems pradėjus byrėti – ims byrėti mokyklos“, – liūdnas prognozes vardija R. Budraitis.
Mokosi dėl diplomo
R. Budraitis atkreipia dėmesį į tendenciją, jog studijuoti pedagoginio profilio aukštosiose mokyklose jaunimas nenori arba studijas renkasi tie, kurie niekur kitur neįstoja.
„Nenoriu absoliutinti – tarp stojančiųjų yra tikrai puikių būsimų pedagogų, bet bijau, kad tai darosi vos ne išimtys“, – apgailestauja R. Budraitis.
Baigusieji pedagogines studijas dažnai nenueina į mokyklas, nes studijavo tik dėl aukštojo mokslo diplomo. Atėjusiųjų paruošimas, direktoriaus nuomone, prastas. Paskelbus konkursą, kandidatų nebūna arba beveik nėra iš ko rinktis.
Mokyklos įsisuka į užburtą ratą – jauno specialisto nėra kada mokyti, pagal aukštą kokybės kartelę iškart reikalingas aukštos kvalifikacijos mokytojas, gebantis vaikus ruošti brandos egzaminams.
„Geras mokytojas yra besimokantis, bendradarbiaujantis, atsakingas, kultūringas ir kuriantis kultūrą, būtinai klystantis – sunku arba neįmanoma dirbti su neklystančiais. Patys geriausi studentai turėtų eiti į universitetus, kad ateityje gebėtų tapti mokinių autoritetais. Tai – velniškai sunki užduotis“, – įsitikinęs R. Budraitis.
Jauno mokytojo nemotyvuoja menkas atlyginimas, priedai, gaunami tik už darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją. Jaunoji karta mieliau renkasi studijuoti medicinos, vadybos, ekonomikos, teisės ar kitas studijas, nes greičiau susiranda gerai apmokamą darbą.
Šiauliuose – vyriausi mokytojai
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, bendrojo ugdymo Lietuvos įstaigų mokytojų vidurkis yra 48 metai, tačiau daug pedagogų yra 55–59 metų (19,45 proc.), 50–54 metų (18,55 proc.).
„Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Šiaulių miesto savivaldybė turi didžiausią skaičių 60 metų ir vyresnių mokytojų“, – teigia Šiaulių miesto vietos veiklos grupės užsakymu UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ darytos analizės autoriai.
Jie analizavo Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Jelgavos miestų švietimo situaciją.
Tyrėjai pažymi, jog 2014 metų duomenimis, jaunų, iki 30 metų amžiaus, mokytojų Šiaulių miesto mokyklose sumažėjo 26,5 proc. 2010 metais jie sudarė 4,9 proc. visų mokytojų, o 2014 m. – 3,6 procento.
Gimnazijose, vidurinėse, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose didžiausią dalį sudaro 45–59 metų specialistai, beveik trečdalis mokytojų – 30–44 metų. Savivaldybės švietimo įstaigose daugėja 60 metų ir vyresnių mokytojų: 2010 metais tokių buvo 19,5 proc., o 2014 metais – 25 procentai.
Mažiausiai vyresnio amžiaus pedagogų turi Klaipėdos savivaldybė (16,7 proc.).
Chemikai dirba per tris mokyklas
Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Paulauskienė, atsakinga už rajono pedagogų registrą, sakė, jog rajono bendrojo lavinimo mokyklose dirba 22, ikimokyklinio ugdymo – 4, neformaliojo vaikų švietimo įstaigose – 3 pensinio amžiaus pedagogai. Iš viso Šiaulių rajone yra 36 švietimo įstaigos, iš jų 24 – bendrojo lavinimo mokyklos. Vyriausiam mokytojui yra 66 metai, vienuolikai mokytojų yra iki 30 metų.
„Nors pensinio amžiaus mokytojų dabar nėra itin daug, bet palaipsniui mokytojai sensta. Šiaulių rajone mokytojų amžiaus vidurkis yra 48 metai, nesiskiriame nuo šalies vidurkio“, – komentavo R. Paulauskienė.
Specialistė pažymi, jog pedagogams išėjus į pensiją jauni mokytojai į jų vietą nepriimami. Kadangi mokytojai rajono mokyklose turi po vos 6 ar 10 savaitinių pamokų, išėjus kolegai kiti specialistai išsidalija jų darbo krūvį. Labiausiai rajone trūksta chemijos, fizikos, geografijos mokytojų. Yra dirbančių dviejose, trijose mokyklose.
Mokytojų trūkumas bus katastrofiškas
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) pastaruoju metu nebesurenka būsimų chemijos, fizikos, matematikos mokytojų grupių.
LEU dėstytojų Tomo Petkaus ir Ilonos Karaliun 2014 metais atliktame mokytojų poreikio tyrime konstatuota, kad fizikos mokytojų pritrūks jau 2016 metais, matematikos bei chemijos – 2018 metais, technologijų – 2020 metais, biologijos – 2022 metais, informacinių technologijų mokytojų – 2023 metais.
„Čia nėra vertintos atskirų Lietuvos regionų mokytojų kaitos problemos, kai kur mokytojų trūkumas pasireikš dar anksčiau nei visoje Lietuvoje“, – pažymi tyrimo autoriai.
Jų teigimu, žinant dabartinę situaciją, mokytojų trūkumas gamtos mokslų, matematikos bei technologijų srityse jau 2020 metais bus katastrofiškas.
Jaunimas laukia vietos mokykloje
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė Genoveita Krasauskienė pripažįsta, jog mokytojų trūkumą jausime po dešimtmečio, kai didelė pedagogų grupė išeis į pensiją.
Ji pažymi, jog situacija mieste ir kaime skirtinga – trūkumą greičiau pajus kaimo mokyklos, nes kaimo vietovėse apskritai trūksta specialistų, turinčių išsilavinimą.
G. Krasauskienės teigimu, vienareikšmiškai įvertinti mokytojų poreikį ateityje sudėtinga – jei dabartinės demografinės tendencijos nesikeis, mokinių skaičius ir toliau mažės, mokyklų tinklas trauksis.
„Ilgėjant pensiniam amžiui dabar pedagogai lieka dirbti ilgiau. Šiuo metu apie 30 procentų pedagogų turime per daug“, – komentavo viceministrė. Grėsmių, kad jauni pedagogai ateityje nenorėtų ateiti į senųjų vietą, ji nemato.
„Tik 15 procentų absolventų, baigusių pedagogines studijas, iš karto eina dirbti į mokyklas. Kiti apie pedagoginį darbą svajoja vėliau, įgyja patirties kitur. Man atrodo, yra nemaža dalis žmonių, kurie svajoja būti mokytojais, laukia vietos mokykloje“, – įsitikinusi G. Krasauskienė.
Mokytojų motyvacija
„Ministerija skiria tikslines stipendijas pedagoginių studijų studentams, aukštosios mokyklos skatinamos rengti dvigubas integruotas specialybes“, – ministerijos pastangas pritraukti studentų į pedagogines specialybes vardija G. Krasauskienė.
Pasak jos, priemonių efektyvumą parodys kitų ar dar kitų metų stojamieji. „Situacija turėtų pasitaisyti“, – prognozuoja viceministrė.
Jos teigimu, būsimus mokytojus motyvuoti turėtų ir ateityje keliamas pedagogų atlyginimas. Šiais metais ministerija siekia, kad jauniems pedagogams atlyginimas kiltų 7 procentais.
„Pagal visas išgales stengiamės, kad pedagogo profesija būtų patraukli. Ne paslaptis, kad atlyginimas yra vienas iš pagrindinių rodiklų. Jei žmogus gimęs pedagogu, jis studijuoja bet kokia kaina, net neklausdamas apie atlyginimą eina ir dirba su vaikais“, – sako G. Krasauskienė.
ŠMM pateiktais duomenimis, šiuo metu jauno, ką tik į mokyklą atėjusio mokytojo (neturinčio darbo stažo, kvalifikacinio laipsnio), statistiškai turinčio 18 valandų darbo krūvį, atlyginimas yra apie 400 eurų (po mokesčių).
G. Krasauskienės nuomone, nuo pedagoginių studijų šiuo metu jaunus žmones stabdo darbo perspektyvų nebuvimas, jie nenori važiuoti dirbti į kaimišką vietovę. Jauniems specialistams pritraukti įtakos turi regioninė ir savivaldybių politika: tendencija gali keistis, jei regionų ekonominė plėtra spartės ir regionai bus patrauklūs gyventi jaunoms šeimoms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPEKTYVA: Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriui Rimui Budraičiui nerimą kelia liūdna šalies švietimo perspektyva: nereikės nė dešimties metų, kada prasidės masinis Lietuvos pedagogų ėjimas į užtarnautą poilsį. Ar bus kam juos pakeisti?
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
VILTIS: Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė sako, jog jaunimą rinktis mokytojo specialybę motyvuoti turėtų ateityje keliamas pedagogų atlyginimas.
PEDAGOGUS RUOŠIA 16 AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ
Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo pedagogų yra 10 162, bendrojo ugdymo – 28 453. Iš viso – 38 615.
Bendrojo ugdymo mokytojų pasiskirstymas pagal amžių: jaunesni nei 25 metai – 0,65 proc. (186), 25–29 m. – 2,98 proc. (847), 30–34 m. – 5,58 proc.
(1 587), 35–39 m. – 9,74 proc. (2 771), 40–44 m. – 13,65 proc. (3 883), 45–49 m. – 17,46 proc. (4 969), 50–54 m. – 18,55 proc. (5 277), 55–59 m. – 19,45 proc. (5 533), 60–64 m. – 9,27 proc.
(2 639), 65 m. ir vyresni – 2,67 proc. (761).
LAMA BPO duomenimis, pedagogikos kryptyje 2015 m. studentų priėmė 16 aukštųjų mokyklų, bet 5 iš jų nepriimta nė 10 studentų.
Iš viso 2015 m. su būsimais studentais pasirašyta 950 sutarčių.
Daugiausiai studentų 2015 m. priėmė Lietuvos edukologijos universitetas (462), Vilniaus kolegija (113), Klaipėdos universitetas (90), Kauno kolegija (75), Šiaulių universitetas (74).
Šiais metais atidarytas VU Pedagogikos centras.
Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
PEDAGOGAI DARBO BIRŽOJE
Įprastai daugiausia laisvų darbo vietų pedagogams būna registruojama birželio – rugpjūčio mėnesiais.
2016 m. vasario 10 d. duomenimis, Šiaulių teritorinėje darbo biržoje darbo ieško 144 pedagogai, jiems siūlomos 6 laisvos darbo vietos.
Ieškoma kūno kultūros, technologijų mokytojų, lopšelio-darželio auklėtojo, priešmokyklinio ugdymo pedagogo, socialinio pedagogo bei aklųjų ir silpnaregių mokytojo, tiflopedagogo.
Daugiausia darbo ieško pradinio ugdymo mokytojai (23), socialiniai pedagogai (13). Užsiregistravo po 12 lietuvių, anglų kalbų, kūno kultūros mokytojų, lopšelio-darželio auklėtojų. Darbo ieško 7 muzikos mokytojai.
Šiaulių teritorinės darbo biržos inf.
Redakcijos archyvo nuotr.