Naujausios
Naujas medžiotojų klubas kuriasi ir įgyja vis daugiau priešininkų
Rugsėjo 5 dieną „Šiaulių krašte“ buvo išspausdintas Antano Staponkaus straipsnis “Klajojantys medžiotojai ieško landų“, kuriame ne visi išdėstyti faktai atitinka tikrovę. Straipsnyje užsipuolamas naujas medžiotojų klubas “Goras“, sudarinėjantis teisėtas panaudos ir nuomos sutartis su žemės savininkais dėl medžioklės veiklos privačiuose žemės plotuose.
Kam medžiotojų klubas „Goras“ stoja skersai kelio ir kodėl net teisėtai sudarinėjamos sutartys kelia pasipiktinimą kitiems medžiotojų būreliams ir Šiaulių rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisijai?
„Mano manymu, pavydas,–sako klubo “Goras“ vadovas Tomas Steponaitis. — Mes kuriame medžiotojų klubą teisėtais pagrindais, kalbėdamiesi su kiekvienu žemės savininku, tardamiesi dėl abipusių įsipareigojimų. Žemės savininkai mus noriai išklauso ir noriai pasirašinėja sutartis dėl medžioklės plotų. Jau turime pasirašę sutarčių, kad artimiausiu metu būtų galima pateikti dokumentus dėl medžioklės ploto vieneto registravimo. Šiuos dokumentus tikimės parengti ir pateikti komisijai dar spalio mėnesį.“
Pasak T. Steponaičio, sudarinėdamas naujas sutartis su žemės savininkais, klubas išgirdo daug nusiskundimų dėl senųjų medžiotojų būrelių veiklos. Jie ir dabar privačiose svetimose žemės teritorijose elgiasi sovietiniais principais, tarsi savo namuose.
Verbūnų žemės ūkio bendrovės pirmininko pavaduotojas Vaclovas Ralys sakė, kad pernai bendrovės rapsų laukuose buvo padaryta apie 140 tūkst. litų nuostolių. Praėjusią žiemą, pasak V. Ralio, 34 hektarų plotuose ganėsi 72 stirnos. Kad jos mažiau eitų į laukus, bendrovės žmonės į pamiškes vežė pašarų. Tačiau nuostolių vis vien neišvengta. Stirnos atkapstinėjo rapsus, ir jie iššalo.
„Nuo 2009 m. medžiotojų būreliai bendrovei yra neapmokėję daugiau ne 15 tūkst. litų žvėrių padarytų nuostolių,- kalbėjo V. Ralys. — Šiemet vien dėl šernų patyrėme apie 10 tūkst. Lt žalos, ir tai dar ne viskas. Visi nuostoliai bus suskaičiuoti, prieš kuliant kukurūzus, ir jie gali padidėti! Bendrovė viena žvėrių neiššers. Kartą vieno būrelio narių paprašiau: jeigu negalite žvėrių medžioti, tepkite kuolus, medžius specialiomis atbaidančiomis priemonėmis, kad būtų išsaugoti pasėliai. Man buvo atšauta: tepuosi tik losjonu po barzdos skutimosi.“
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Rudys sako, kad per šiuos metus gauti 9 skundai dėl žvėrių — ir visi dėl šernų–padarytos žalos ūkininkų pasėliams. Paskutinis atvejis užregistruotas rugsėjo 13 dieną. Bendra ūkininkams padaryta žala — 12 tūkst. 759 Lt. Kiek bus atlyginta nuostolius patyrusiems ūkininkams, paaiškės tik nustačius pasėlių derlingumo procentą.
Gilvyčių kaime ( Šiaulių rajonas) gyvenantis ūkininkas Vygantas Čepulis buvo nusivylęs, kad Šiaulių rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisija nepatenkino jo prašymo uždrausti medžioti jo privačios žemės ir miškų plotuose senajam Gilvyčių medžiotojų būreliui.
„Komisijos posėdyje tikrai ne viską supratau,–atviravo ūkininkas. — Komisijos nariai aiškina, kad neturiu teisės nutraukti su Gilvyčių medžiotojų būreliu sutarties, bet su tuo būreliu jokios sutarties ir nebuvo!“
V. Čepulis praėjusiais metais pasirašė sutartį dėl jo žemės panaudos medžioklės veiklai su medžiotojų klubu „Goras“, tačiau negali nutraukti saitų su medžiotojų būreliu, ir nežino kas ateityje bus jo “viršininkas“.
„Norėčiau bendradarbiauti su klubu “Goras“. Klubas įsipareigoja nemokamai saugoti pasėlius nuo žvėrių, dėl visko tariasi. Kodėl turėčiau tuo netikėti? Be to, atsirastų galimybė ir pačiam tapti medžiotoju, nusišauti savo miške kokį šerniuką,–samprotavo ūkininkas. — Gilvyčių medžiotojų būrelio nariai mane ignoruoja, išvažinėja pasėlius laukuose, o apie galimybę tapti būrelio nariu nė karto neužsiminė.“
Advokatas Henrikas Oseckis sako, kad konfliktas tarp medžiotojų būrelių ir klubo „Goras“ kilo dėl to, jog daugelis medžiotojų būrelių nėra tinkamai susitvarkę dokumentų dėl žemės panaudos medžioklės veiklai, o “Goras“ tą nuosekliai ir tvarkingai daro.
„Kai kurių medžiotojų būrelių sutartys sudarytos 1991 metais, galiojant senam Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymui,–aiškino H. Oseckis.–Pradžioje medžioklės veiklai buvo priskirta valstybinė žemė. Atsiradus tos žemės savininkams, buvo nusistovėjusi įstatyminė pereinamoji tvarka, kai medžiotojų būreliai privalėjo sudaryti nuomos ar panaudos sutartis su konkrečiais žemės savininkais ir užregistruoti jas Šiaulių rajono aplinkos apsaugos agentūroje. Kai kurie būreliai tai padarė, kai kurie — ne.“
Pasak H. Oseckio, taip buvo galima gyventi apie dešimt metų, ir daugelis medžiotojų būrelių būtent taip ir gyveno. Šis pereinamasis laikotarpis pasibaigė, tačiau daugelis medžiotojų naujų sutarčių su žemės savininkais nesudarė, ir svetimose privačiose žemės teritorijose toliau jaučiasi lyg viršininkai prieš tikruosius žemės savininkus.
„Nuosavybės teisė yra neginčijama, ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą bei atnaujintą LR Medžioklės įstatymą, privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė įstatymo nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala“,–sako advokatas Henrikas Oseckis.
Medžiotojų būreliai turėtų iš naujo tartis su savininkais ir sudarinėti panaudos ar nuomos sutartis, numatyti abipusius įsipareigojimus: kaip, kokiomis sąlygomis, kuriam laikui, kas atlygins žalą, padarytą laukinių gyvūnų, ir t.t. „Tačiau matyti, kad medžiotojų būreliai suinteresuoti viso to nedaryti. Jeigu neįforminama tokia konkreti sutartis, tai atsakingų kaip ir nėra,–kalba H.Oseckis.–Ir ratas sukasi. Gyvūnas išmindė žemės savininko laukus, padarė žalą. Savininkas eina pas medžiotojus, o tie kratosi atsakomybės: “Mes, būreliai, sutarčių ir įsipareigojimų neturime, ko jūs norite iš mūsų? Išsiieškokite iš savivaldybės ar valstybės! Valstybinės institucijos vėlgi stumia savininką nuo savęs: “Yra būreliams priskirti plotų vienetai, kreipkitės į medžiotojų būrelius.“
Teisininko manymu, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento agentūros turėtų atidžiai peržiūrėti visų medžiotojų būrelių dokumentus: ar jie galiojantys, ar tinkamai sutvarkyti. Žemės savininkų niekas nebestumdytų. „Dabartinė tvarka prives prie to, jog savininkai pradės duoti būrelius į teismus dėl uždraudimo medžioti jų žemėse ar žalos atlyginimo, — daro išvadą Henrikas Oseckis. — Įstatyme žalos atlyginimo tvarka aiškiai apibrėžta, ir tai neilgas procesas. Savininkui skiriamos trys dienos pranešti apie žalą seniūnijai, seniūnijai — septynios dienos organizuoti žalos įvertinimą. Lėšos už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos.“
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros vedėjas Egidijus Kvasauskas tvirtina visiškai ką kita: Šiaulių rajono aplinkosaugos agentūra neturi užregistruotos nė vienos galiojančios sutarties dėl medžioklės veiklos privačiuose žemės plotuose, nes jos, vedėjo nuomone, ... nereikalingos. Medžiotojų būreliai remiasi 2002 m. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymu, pagal kurį yra numatyti medžioklės plotų vienetai ir paskirti būreliams. Žemės savininkas, reikia suprasti, savo valdose yra bebalsis, beakis, beteisis?!
Klubo „Goras“ vadovas Tomas Steponaitis sako, kad medžiotojų būreliai ir Šiaulių rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisija klaidina žemės savininkus dėl “Goro“ įsipareigojimų. Straipsnyje rašoma: “Esą naivu manyti, jog “Goro“ “geradariai“ saugos nuo žvėrių žemės savininkų pasėlius be jokio atlygio.“
„Būsime ne geradariai, o savo įsipareigojimų vykdytojai. Už repelentus, žvėris atbaidančius chemikalus, žemės savininkai mūsų klubui nemokės nė cento. Tai mūsų klubo išlaidos,–tvirtina T. Steponaitis. — Man nereikia įrodinėti to žodžiais. Tai parašyta naujose sutartyse, jose aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai bei atsakomybės. Kiekvienas žemės savininkas turi sutarties kopiją. Reikia tik persiskaityti!“
Užs. Nr. 103636
