
Naujausios
Neatsakingas namų šildymas gali kainuoti gyvybę
Oro kokybę lemia išmetamų aplinkos teršalų kiekiai, o šaltuoju metų laiku dėl kietojo kuro deginimo pastatų apšildymui naudojamuose katiluose į orą jų patenka gerokai daugiau. Vis dar nemažai žmonių buitines atliekas degina krosnyje ar buitiniuose katiluose. Milžiniška žala daroma ne tik aplinkai, tačiau ir žmonių sveikatai.
Problema – įsišaknijusi
Kiekvienais metais Aplinkos ministerija ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas organizuoja akciją, kurios metu tikrina, ką fiziniai ir juridiniai asmenys degina savo šildymo sistemose.
„Praėjusiais metais Šiaulių regione patikrinome 200 fizinių ir juridinių asmenų. Nustatėme, kad 20 proc. iš jų degino neleistinas medžiagas. Šildydami būstą, žmonės dažnai pasinaudoja proga atsikratyti nereikalingomis atliekomis: užterštu popieriumi, plastiku, nereikalingais drabužiais, batais, dažytu medžiu ir t.t. Kitaip tariant, metą viską, kas dega“, – teigia Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Egidijus Kvasauskas.
Tai rodo, kad vis dar nemaža šiauliečių dalis kenkia ne tik savo, tačiau ir aplinkinių sveikatai.
Milžiniškas pavojus sau
Deginant atliekas krosnyse ar buitiniuose katiluose, išsiskiria pavojingos medžiagos, kurios be jokių kliūčių patenka į aplinką ne tik išorėje, bet ir viduje.
„Tokiais atvejais degimo procesas nekontroliuojamas, neužtikrinama aukšta deginimo temperatūra ir nėra išmetamųjų dūmų valymo, efektyvaus dūmų šalinimo, teršiamas patalpos ir išorinės aplinkos oras nepilno degimo produktais, tarp kurių yra kancerogeninių ir kitų sveikatai pavojingų cheminių medžiagų“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Specialistė priduria, kad patalpų oro tarša gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
„Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad pasaulyje daugiau kaip 50% vaikų iki 5 metų amžiaus išvengiamų mirčių dėl pneumonijos yra sukeltos būste esančių kietųjų dalelių (suodžių), 3,8 mln. mirčių per metus – nuo neužkrečiamųjų ligų, tokių kaip miokardo infarktas, lėtinis obstrukcinis plaučių uždegimas, plaučių vėžys ir išeminė širdies liga, yra sukeliama patalpų oro taršos, kuri didžiausia tuomet, kai patalpos šildomos ir maistas gaminamas kieto kuro krosnyse“, – sako I. Taraškevičienė.
Deginant netinkamas medžiagas, apsinuodijimo smalkėmis atveju negavę deguonies audiniai negali užtikrinti gyvybingumo, vystosi dusulys, todėl svarbu krosnis ir buitinius katilus šildyti tik specialiai tam skirtomis medžiagomis.
„Apsinuodijus smalkėmis, sutrinka audinių kvėpavimo procesai, atsiranda miokardo pažeidimai, ryškus griaučių raumenų silpnumas. Esant didelėms anglies dvideginio koncentracijoms žmogų ištinka mirtis“, – aiškina I. Taraškevičienė.
1. Smalkėmis apsinuodijusiam žmogui svarbu suteikti pirmąją pagalbą: kuo greičiau išvesti iš užterštos patalpos į gryną orą, atlikti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą ir kviesti greitąją pagalbą. Žmonėms, kurie buvo smalkėmis užterštoje patalpoje, bet nejaučia jokių apsinuodijimo požymių, taip pat būtina gydytojo apžiūra, nes simptomai gali pasireikšti ir vėliau.
2. Rūkančių asmenų kraujyje būna daugiau anglies monoksido negu nerūkančių, kadangi rūkantys asmenys jį įkvepia su cigarečių dūmais. Dėl papildomo šios kenksmingos medžiagos patekimo greičiau vystosi deguonies nepakankamumo audiniuose simptomai.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Aplinkos oro gerinimas Šiaulių mieste“ finansuojamą Europos struktūrinių fondu ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Užs. Nr. 371641