
Naujausios
Nelikus medžių, liko nuoskauda
Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio Jaunimo gatvės gyventojus sukiršino medžiai. Šviesos dėl jų mesto šešėlio esą pristigusi viena gyventoja pasirūpino leidimais, kad dalies lapuočių dviejų daugiabučių namų pašonėje neliktų.
Tuo tarpu kaimynams, apie planuojamą liepų ir beržų naikinimą sužinojusiems likus tik keletui dienų iki numatytų pjovimo darbų, skaudu. Ypač liūdna praradus daugiakamienę liepą, po kuria vasaromis taip mėgdavo sėdėti kiemo senoliai ir žaisti vaikai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Viskas legalu
Savaitė prieš Lietuvos 100-ąjį jubiliejų į Gruzdžių miestelio Jaunimo gatvės 4-ojo a namo pašonėje esantį parkelį suvažiavo pjovimo technika ir išklojo dalį medžių: beržų, liepų, įvairių krūmų.
Didžiausio žmonių gailesčio sulaukė daugiau nei penkias dešimtis metų skaičiuojanti liepa, iš vienos šaknies išauginusi net septynis kamienus: pjūklai sudžirino jų penketą.
„Viskas, pasirodo, teisėta, viskam išduoti leidimai. Bet kažkaip nežmoniškai, nepasitarus...“ – su apmaudu, ne tik dėl prarastų medžių, bet ir dėl dialogo neieškojimo, kalba kaimynai.
Žinia, kad kieme bus pjaunami lapuočiai, 4a namo pirmininkę Jekateriną Vrublevskają pasiekė atsitiktinai. Prieš Kalėdas užsukusi į Gruzdžių seniūniją moteris sužinojo, kad medžių likimas jau apspręstas: viena kaimyninio namo gyventoja yra gavusi leidimą medžių ir krūmų, metančių šešėlį jos butui, kirtimo darbams.
Tokį leidimą, vadovaudamasis natūralaus apšvietimo tyrimo protokolu, išdavė Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius.
Namo pirmininkė apie numatomą daugiabučio kieme esančios žaliosios zonos sunaikinimą tą pačią dieną informavo 20-bučio gyventojus. Žmonės ėmė rinkti parašus, kad nesutinka, jog medžiai būtų nupjauti.
Tačiau į gyventojų prieštaravimą niekas ir dėmesio nekreipė: užpraėjusį savaitgalį Jaunimo gatvėje virto ir du beržai, ir blindė ir penki minėtos septynkamienės liepos kamienai.
Būtų bent suoliukų
Sakoma, kad po mūšio ginklais nežvanginama, tačiau „Šiaulių kraštui“ laišką parašę gruzdiškiai pasakojo iki šiol negalintys atsigauti po, jų žodžiais, tokio nesiskaitymo.
Daugelis kadais Gruzdžių žemės ūkio mokyklai priklausiusio dėstytojų namo gyventojų šių medžių paūksmėje iki šiol leisdavo laisvalaikį, bendraudavo. Po septynkamiene liepa vykdavo namo gyventojų susirinkimai, o jos paūksmėje buvo įrengta smėlio dėžė mažiesiems.
„Kodėl neinformavo, neieškojo kompromiso? Būtume bandę tartis, prašę, kad bent medieną paliktų, gal suolelius būtume pasidarę“, – garsiai svarsto garbaus amžiaus gruzdiškis. Jis pasakoja ir pasenęs kartu su tais medžiais.
Senolis stebisi, kad medžiai kažkam užkliuvo. Juk artimiausias daugiabutis stovi už keliasdešimties metrų. Kaip jie galėtų mesti šešėlį?
J. Vrublevskaja mano, kad leidimai medžiams pjauti turėjo būti išduoti tik labai atsakingai įvertinus situaciją, išklausius gyventojų nuomonę.
„Kad ir kalbant apie tą liepą. Tokio įdomaus medžio, kuris iš vienos šaknies išaugintų net septynis gražius kamienus, visoje apylinkėje daugiau gal nerastum, o čia nusprendė ir nurėžė“, – sakė namo pirmininkė.
Priežastis – tamsa
Birutė Kartočienė, Gruzdžių S. Dariaus ir S. Girėno seniūnaitijos seniūnaitė, viena iš tų moterų, kuri inicijavo medžių išpjovimą Jaunimo gatvės daugiabučių namų pašonėje.
„Butuose tamsu. Kiekvienas žiūri iš savo varpinės“, – sako B. Kartočienė.
Ji rodo leidimus, kuriais vadovaujantis darbai atlikti. Viskas – pagal įstatymą ir be jokios savivalės.
B. Kartočienė sako turinti priekaištų kaimynams, kurie dabar bangas dėl nukirstų medžių kelia. Esą netinkamai prižiūrėdavę parkelį, net lapus ne visada sugrėbdavę.
„O jei sugrėbdavo, tai ir degindavo toliau nuo daugiabučių nenunešę, dūmais kitų namų gyventojus nuodydami“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, liepa, kurios dabar taip gaili kaimynai, auga ant šiluminės trasos.
„Dar neaišku, kiek medis čia augs, ar jo šaknys nepradės džiūti“, – svarstė moteris.
„Jokio kriminalo čia nėra. Medžius reikėjo tvarkyti: palinkę, susenę, jie netgi kėlė grėsmę“, – seniūnaitei antrina Gruzdžių seniūnijos seniūnė Nijolė Bagdonavičienė.
Jos teigimu, niekas neskubėjo išduoti leidimo pjauti medžius. Leidimą rajono aplinkosaugininkai pasirašė tik gavę išvadą, kad lapuočiai neabejotinai prastina šviesos į gyvenamąsias patalpas pralaidumą.
Daugiakamienė liepa nėra retenybė
Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Orinta Kazėnienė informavo, kad leidimas nupjauti medžius, esančius tarp Jaunimo gatvės 6-ojo ir 4a namo, buvo išduotas remiantis keturių gyventojų prašymu ir Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimo dėl patalpų apšviestumo išvada.
„Pagal normą patalpų apšviestumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,5 procento, o šiuo atveju buvo tik 0,07 procento“, – teigė O. Kazėnienė.
Aplinkos apsaugos specialistė atsakė ir į klausimą, ar nupjauta daugiakamienė liepa nėra išskirtinis medis, kurio sunaikinimas prilygsta nusikaltimui.
„Liepos paprastai užaugina kelis kamienus, kuomet išdygus vienam, jis dėl kokių nors priežasčių sunaikinamas, pavyzdžiui, nulaužiamas. Iš paliktų pumpurų tada priželia daug kamienų, ir nenugenėti jie sėkmingai auga“, – paaiškino O. Kazėnienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Seniūnaitė Birutė Kartočienė rodo Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus išduotus leidimus medžiams sunaikinti: viskas padaryta, kaip surašyta.
Jaunimo gatvės 4a namo pirmininkė Jekaterina Vrublevskaja sako bandžiusi kalbėti su medžių pjovimo iniciatore, tačiau surasti kompromisą nepavyko.
Gyventojams apmaudu, kad iš penkias dešimtis metų kieme kerojusios liepos dabar liko tik atsiminimas, kaip pavėsyje būdavę smagu leisti laiką.
Liepa kaip liepa
Daugiakamienis medis – gamtos išdaiga ar dovana?
Vidmantas Lopeta, Kurtuvėnų regioninio parko ekologas, sako, kad lapuočiai, taigi ir liepos, turintys kelis ar keliolika kamienų, nėra unikumas, gamtoje tokių gausu.
„Taip nutinka, kai pagrindinis kamienas dėl kokių nors priežasčių sunyksta, pavyzdžiui, miške jį nugraužia kiškiai. Tada aplinkui sunykusį kamieną priželia naujų. Ir auga visi lyg viena puokštė“, – sakė V. Lopeta.
Anot jo, tokias atželiančias puokštes mėgsta formuoti ne tik liepos, bet ir alksniai, beržai. Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje auga daugiakamienis klevas.
Ar Gruzdžiuose nupjautą septynkamienę liepą galima būtų laikyti vertingu medžiu, kurio praradimas – žala gamtai?
V. Lopetos teigimu, dėl tokio medžio nupjovimo galima būtų rimčiau susimąstyti įvertinus jo kamieno skersmenį, kuris galėtų būtų ne mažesnis nei 25–30 centimetrų.
„Jei minėtai liepai tik 50 metų, kaip tvirtina gruzdiškiai, toks medis yra ganėtinai jaunas ir jo kamienų skersmens plotis greičiausiai kur kas mažesnis, – sakė specialistas. – Senstelėjusiu medžiu galima būtų vadinti bent jau šimtametę liepą.“
Liepos yra ilgaamžiai medžiai. Jų gyvavimo trukmė apie 500 metų.
Tuo tarpu beržai – trumpaamžiai, gyvuojantys apie 150 metų.
Jūratės FORMANSKĖS nuotr.
Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta sako, kad vertybiniu požiūriu daugiakamienė liepa nėra išskirtinė. Tačiau Gruzdžių atveju reikalas – moralinis, žmonėms svarbu, kad jų pasodintas medis gyvuotų.