
Naujausios
Nepatogus spektaklis nemėgstantiems „sudievinto“ teatro
Valstybinis Šiaulių dramos teatras gegužės 12 dieną pristato premjerinį spektaklį „Kasykla“, kurio tema glaudžiai susijusi su miesto aktualijomis. Premjeros pažiūrėti atvyksta pjesės autorius, garsus šiuolaikinis lenkų dramaturgas Michalas Walczakas. Spektaklio režisierius Artūras Areima nori išvesti žiūrovą iš komforto zonos.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Spektaklis – provokacija publikai
Vakar spaudos konferencijoje teatrologė, Valstybinio Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėja Nomeda Šatkauskienė pažymėjo, jog spektaklio „Kasykla“ premjera itin svarbi.
Į premjerą planuoja atvykti pjesės autorius, vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Michalas Walczakas – tai neeilinis įvykis ne tik teatrui, bet ir visam miestui.
„Nepamenu, kada per pastaruosius dešimt metų mūsų teatrą būtų pagerbęs toks žinomas autorius“, – pažymėjo teatrologė.
M. Walczako pjesės statomos Europos ir JAV teatruose. Už originalią draminę kūrybą jis yra pelnęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą. Autoriaus kūrybai būdingas tragikomiškas požiūris į žmonių santykius ir pasaulį, magiškasis realizmas pinasi su siurrealistinio ir absurdo teatro elementais.
Artūras Areima, iš Šiaulių kilęs jaunosios kartos režisierius, M. Walczako dramos kūrinį stato antrą kartą. Šio dramaturgo pjesę „Kelionė į kambario vidų“ 2008 metais jis pasirinko savo režisūriniam debiutui. Sumanymą pastatyti „Kasyklą“ režisierius brandino kelerius metus.
„Specialiai norėjau kurti miestui už sostinės ribų. Ką reiškia atsitraukti, būti šiek tiek užribyje? Ar ten esantys žmonės susikuria tą užribį, ar kiti juos paverčia užribiu?“ – pasirinkimą komentavo A. Areima.
Teatrologė N. Šatkauskienė atkreipia dėmesį, jog režisieriaus kūryba pasižymi scenine provokacija, „chuliganizmu“, tad spektaklis bus tam tikras išbandymas Šiaulių publikai, įpratusiai prie konservatyvesnio teatro.
„Šį spektaklį statau žmonėms, kurie nemėgsta teatro, kuriems jis atrodo beviltiškai nuobodus. Aš pats neretai nusiviliu vadinamuoju tradiciniu teatru, kuris linkęs viską mistifikuoti, „sudievinti“, bet nekalba apie tai, kas iš tikrųjų su žmonėmis vyksta šiandien“, – sakė A. Areima.
Salėje spektaklio metu bus pusiau uždegtos šviesos, neuždarytos durys. „Noriu, kad durys būtų atviros tam, kad žmogus jaustų kvėpavimą, laisvę, gyvybę. Šviesa, kad sėdintys matytų vienas kitą, nes šviesos užgesinimas yra atjungimas nuo bendruomeniškumo. Teatras turėtų būti bendravimo forma“, – sprendimą komentavo režisierius. Jis taip pat yra ir spektaklio scenografas.
„Liūdnas miestas, kuriame nieko įdomaus“
Pjesė „Kasykla“ pasakoja keistą istoriją apie „liūdną miestą, kuriame niekada nevykdavo nieko įdomaus, ypač nuo tada, kai uždarė kasyklą“.
Miesto gyventojams netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio, atsiskleidžia neišsipildžiusios svajonės ir troškimai, jų neapleidžia skausmas dėl to, kas yra prarasta. Miesto gyventojai beviltiškai įstrigę rutinoje.
Miestas spektaklyje metaforiškai vaizduoja žmogaus vidinę būseną, o kasyklos ir duobės – žmogaus vidinius išgyvenimus. Ryškios tiesioginės sąsajos su Šiauliais – spektaklyje rodoma filmuota vaizdo medžiaga iš apleistų, užmirštų miesto vietų.
Režisierius įsitikinęs, kad spektaklis „Kasykla“ atspindi daugelio Lietuvos miestų ir miestelių dabartinę situaciją. Kviečia susimąstyti, ką kiekvienas žmogus gali nuveikti, kad miestas, kuriame gyvename, taptų gyvesnis ir konkurencingesnis, jo nepaliktų jaunimas, nebematantis čia ateities perspektyvų.
„Spektaklis kalba apie tai, kas glūdi paviršiuje ir kas slypi giliau. Mes tobulai išmokome gyventi paviršiuje, o pasitaikančias duobes stengiamės apeiti. Keista, kad žmonės šiandien tapo tokie paviršutiniški ir inertiški. Visi veržiasi į niujorkus, kur ir taip pilna žmonių, o tuo tarpu kažkur lieka plytėti tarsi niekam nebeįdomi, nereikalinga ir nepatraukli erdvė. Kodėl taip elgiamės ir dar kaltinam kitus, kad mums maža vietos? Sunku prisipažinti, bet dėl daugelio dalykų esame patys kalti“, – svarsto režisierius.
Teatro vadovams – ironiški personažai
Karalienės ir Karaliaus vaidmenis režisierius ironiškai paskyrė teatro meno vadovui Pauliui Ignatavičiui ir teatro direktoriui Aurimui Žviniui.
Karalienę spektaklyje vaidinantis P. Ignatavičius džiaugiasi režisieriaus drąsa, jo teatrinėmis provokacijomis.
„Šiaulių dramos teatre toks šiuolaikiškas pastatymas kaip „Kasykla“ buvo gyvybiškai būtinas. Jis įneš šviežaus vėjo. Su tuo, žinoma, visada ateina rizika, kaip priims publika. Man atrodo, kad jaunas žmogus šiame teatre yra primirštas, norėjosi sugrąžinti jauną, šiuolaikiškai mąstantį žmogų į teatrą“, – pažymėjo P. Ignatavičius.
A. Žvinio teigimu, norima salėje matyti jaunus veidus, drąsiai reaguojančius, atvirai išsakančius savo nuomonę. Šiuolaikiniai dramos kūriniai reikalauja pasiruošusio, išprususio žiūrovo. Norisi jį išsiugdyti, šis spektaklis bando pralaužti ledus.
Režisierius į Šiaulius atsivežė du kviestinius svečius – jaunus aktorius Valerijų Kazlauską ir Giedrę Žaliauskaitę, jie spektaklyje kuria pagrindinius vaidmenis.
„Nė viename darbe taip nebijojau kaip į Šiaulius atvažiuoti. Kai pirmą kartą atsisėdome prie pjesės skaitymo stalo aš visas net drebėjau, kalatojausi. Kažko išsigandau“, – įspūdžiais dalijosi V. Kazlauskas.
Pasak aktoriaus, darbas buvo įdomus tuo, jog dirbti teko su daug skirtingų kartų, skirtingų mokyklų aktorių, buvo iš ko pasimokyti. G. Žaliauskaitė labiausiai džiaugiasi, jog Šiauliuose juos priėmė labai šiltai.
„Mano herojė ieško būdų, kaip save realizuoti. Ji dar nežino, kaip tai padaryti – tai ir yra jos „duobė“. Kiekvienas jaunas žmogus, ieškantis savo kelio, jaučiasi panašiai“, – sakė G. Žaliauskaitė, spektaklyje vaidinanti paną Juliją.
Senelį Valeką vaidinantis Juozas Bindokas prisipažino – pjesė jam nepatiko ir dabar nepatinka, bet labai patinka su ja dirbti: „Aš save vadinu senuoju „vaišiuku“, o mes įpratę dirbti visai kitokia metodika, bet aš be galo laimingas ir dėkingas likimui, kad esu šiame spektaklyje.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Karalienės ir Karaliaus vaidmenis spektaklyje režisierius ironiškai paskyrė (iš kairės) teatro meno vadovui Pauliui Ignatavičiui ir teatro direktoriui Aurimui Žviniui.
Vienas ryškiausių jaunosios kartos teatro kūrėjų Lietuvoje režisierius Artūras Areima Šiauliuose debiutuoja su spektakliu „Kasykla“, kuris atspindi daugelio Lietuvos miestų ir miestelių dabartinę situaciją.