Naujausios
Nepripažinta kaltė didina skausmą
Praėjusių metų sausį įvykusi avarija suardė šiauliečių Juditos ir Vidmanto Pažėrų šeimos ramybę. Po avarijos Judita ir dešimtmetis sūnus atsidūrė reanimacijos palatoje. Berniukas iš komos nepabudo. Tarsi miegantį vaiką daugiau nei pusantrų metų slaugo tėvai. Avarijos kaltininkas, nubaustas švelnia bausme, net nepaklausė, kaip šeima dabar gyvena.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Ieškinys į širdį
Išklausyti prieš porą savaičių skelbiamą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį Judita ir Vidmantas Pažėrai nevažiavo.
Teisėjų sprendimą sutuoktiniams telefonu pranešė advokatas. Bausmės švelnumas pribloškė: avariją sukėlusiam sunkvežimio vairuotojui — dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymo laiką atidedant tokiam pat laikotarpiui. Įmonė, kurios sunkvežimiu sukelta avarija, nukentėjusiesiems turės atlyginti neturtinę žalą.
Pažėrai sako, kad piniginis ieškinys už patiriamą fizinį bei moralinį skausmą, regint nejudantį ir į aplinką nereaguojantį sūnų, iš tiesų — jų ieškinys į avarijos kaltininko širdį. Sutuoktiniai neslepia vylęsi, kad vairuotojas teisminio proceso metu, per varginančius posėdžius, širdį gniaužiančias apklausas, bent kartą prieis ir paklaus, kaip jiems sekasi ar aplankys namuose.
To Pažėrai sako taip ir nesulaukę.
Išgelbėtų tik stebuklas
Pažėrų jaunėlis, geraširdis, kaimynų numylėtinis ir geriausias tėvų draugas, po patirtos galvos traumos dabar gyvena tylos pasaulyje. Negirdi ir negali atsakyti kalbinamas, prašomas, myluojamas. Atmerktos vaiko akys, regis, stebi. Kartas nuo karto mirkteli vokai.
Tėvai visiškai nejudančiam dvylikamečiui sūnui — akys, ausys, rankos. Sutuoktiniai kaip kūdikystėje padeda sūnui egzistuoti: maitina trintu maistu, masažuoja, mankština, minučių tikslumu verčia nuo šono ant šono, specialių įrenginių pagalba pakelia į vertikalią padėtį, guldo. Rėžimas nesibaigia ir naktį : tėvai, versdamiesi lovoje ant kito šono verčia ir vaiką.
„Gydytojų klausėme, kiek tai tęsis, — klausimą Kauno klinikų medikams pakartoja mama. — Atsakė, kad viskas Dievo valioje. Patarė tikėti stebuklais. Tik tiek.“
Kauno gydytojai dešimtmečio berniuko mediciniuose dokumentuose įrašė diagnozę: grubi galvos smegenų atrofija.
Gyvenimas iki ir po
Ponia Judita sako, kad jų šeimos gyvenimas TĄ dieną suskilo į dvi dalis: iki avarijos ir po.
„Šešios dienos iki nelaimės visi trys grįžome iš kelionės po Egiptą. Prisimenu, sūnus tada apkabino mudu su vyru ir pasakė: mamyte, tėveli, jūs patys geriausi mano draugai“, — prisimena mama.
Po avarijos ir Juditai teko atlaikyti keletą sudėtingų vidaus organų operacijų, iš gabalėlių buvo sulipdyti dubens kaulai. Moteriai dabar reikalinga dar viena sudėtinga dubens kaulų operacija. Jai Judita nesiryžta, nes negalinti palikti sūnaus, kurį tik ji viena moka pamaitinti.
Judita, kvalifikuota aerobikos trenerė, po nelaimės netekusi 75 procentų darbingumo, sako dėkojanti Dievui už suteiktą stiprybę.
„Svarbiausia, kad esu gyva, kad galiu atsistoti, kad man leista pačiai prižiūrėti sūnų, — kalba J. Pažėrienė. — Kartais pagalvoju, kad pasipriešinti tai nelaimei Dievas mane ruošė visą gyvenimą: jei nebūčiau sportavusi, judėjusi, greičiausiai neužtektų ištvermės visą tai išlaikyti.“
Tarsi nieko nebuvo
Avarija įvyko Šiauliuose, Serbentų ir Pabalių gatvių sankryžoje. Į sankryžoje į kairę pasukusį Juditos vairuojamą automobilį „Nissan Primera“ rėžėsi priešpriešinę eismo juostą dideliu greičiu kirtęs ir tokiu manevru aplenkti pamėginęs Kelmėje veikiančios individualios įmonės sunkvežimis “Scania“.
Po susidūrimo abi transporto priemonės nulėkė nuo kelio ir tėškėsi į plytų krūvą.
Sunkvežimio vairuotojas, avarijos dieną šventęs 54-ąjį gimtadienį, savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, o teisme — tik dalinai.
„Pirma mintis, kokia atėjo atsipeikėjus — kur aš. Man tiesiog nebuvo tos avarijos. Aš jos nepajutau. Viskas įvyko akimirksniu, — sunkius žodžius renka moteris. — Suprantu, kad žmonės po avarijos dar ilgai ją išgyvena mintimis: prisimena automobilių susidūrimą, smūgį, skrydį. O aš nemačiau į mus atlekiančio sunkvežimio, nespėjau užfiksuoti smūgio, nejutau skausmo. Lyg nieko nebuvo.“
VILTIS: Vidmantas Pažėra pusantrus metus, diena iš dienos, viliasi, kad sūnus kada nors pajudės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LAUŽAS: Po smūgio iš sankryžoje į kairę pasukusio automobilio „Nissan Primera“ liko tik metalo laužo krūva.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
