Naujausios
Nesubrendęs vairuotojas – pavojus gyvybei
Lietuvos kelius savaitgalį vėl paženklino žūtis. Kaltininkas – girtas vairuotojas ir milžiniškas greitis, žuvusioji – jauna mergina. Ar yra receptas, kad keliuose ir gatvėse pagaliau atsirastų daugiau saugumo?
Šiaulių apskrities kelių policijos tarnybos viršininkas Robertas RADAVIČIUS žodžių nerenka: elgesys kelyje kartais kelia abejonių dėl vairuotojo psichinės būklės ir gebėjimo adekvačiai mąstyti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Statistika – liūdnyn
– Ir vėl tragiškas įvykis. Savaitgalį sostinės gatvėje girtas vairuotojas išnuomotu automobiliu rėžėsi į dvi mašinas ir užmušė vienoje iš jų sėdėjusią merginą. Komisare, kada visa tai baigsis?
– Jūsų klausimas konkretus, bet konkretaus atsakymo į jį, deja, neturiu. Panašu, kad kol kas neatrastas būdas, kaip sustabdyti žmogų, kuris išgeria ir sėda prie vairo. Sakytum, geria sąmoningai, tačiau ar sąmoningai sėda vairuoti, suabejočiau žiūrėdamas į policijos sulaikomų neblaivių vairuotojų statistiką: dauguma išaiškintų vairuotojų – vidutinio ir sunkaus girtumo. Dauguma iš jų nepamena įvykio aplinkybių.
Tragedija Vilniuje – ir vėl kažkam begalinis skausmas, kurio nepalengvins net ir tai, kad vairuotojas, kuriam nustatytas kiek didesnis negu 1,5 promilės girtumas, suimtas. Atėmė jauno žmogaus gyvybę, kartu susigriovė ir savo gyvenimą.
Tiesą sakant, atsakymo, kaip sutramdyti žmogų, kuris kelia stikliuką prieš sėsdamas vairuoti, neturiu. Atrodė, kad sugriežtinta atsakomybė – automobilių konfiskavimas, tūkstantinės baudos, pagaliau baudžiamoji atsakomybė – išeitis. Šiandien galima sakyti, kad tai tik alternatyva, bet ne problemos sprendimas.
Girtų vairuotojų keliuose yra daug. Ne visus policija ir sustabdo. Vadinasi, tikroji neblaiviųjų statistika yra kur kas liūdnesnė.
– Kokia avarijų statistika Šiaulių apskrities keliuose?
– Balandžio mėnuo – džiuginantis ir kol kas jį galima vadinti sausuoju: mūsų apskrities keliuose šį mėnesį neturime nė vienos žūties.
Visa kita – nieko gero. Žiūrint nuo metų pradžios ir šiųmetę apskrities statistiką palyginti su 2017-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, viskas – tik prastyn: daugiau eismo įvykių (šiemet 84, pernai 68), daugiau sužalotų (šiemet 95, pernai 72), daugiau žuvusių (šiemet 9, pernai 6). Liūdinantys ir neblaivių vairuotojų, sukėlusių eismo įvykius, kuriuose žuvo arba buvo sužaloti žmonės, skaičiai.
Prasčiausia situacija Šiaulių rajone: 11 eismo įvykių, nuo metų pradžios keturi žuvę, 11 sužeistų eismo dalyvių.
Kol kas žuvusiųjų nėra Joniškio, Pakruojo rajonuose ir Šiaulių mieste.
Nelaimė – šalia
– Pakalbėkime apie išaugusio avaringumo priežastis, alkoholis juk ne vienintelė?
– Kiekvieną pavasarį, vos nudžiūvus kelio dangai ir pašvietus saulei, akceleratoriaus pedalas spaudžiamas iki galo. Rezultatas – nuvažiuoja nuo kelio, verčiasi, nespėja sustoti ties perėja ir taip toliau. Akivaizdu, kad po žiemos sezono vairavimo įgūdžiai yra suprastėję, neįvertiname didesnio greičio rizikos, todėl nesuvaldome transporto priemonės ir turime pasekmes, kartais tragiškas.
Kita problema – išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį. Nežiūrima kelio ženklų pirmumo, net posūkio nerodoma.
Ką jau kalbėti apie manevravimo taisyklių pažeidimus: šokinėjimas iš vienos eismo juostos į kitą, staigus stabdymas, lenkimas net ir tose vietose, kur eismo juostas skiria ištisinė linija. Klausimas, ar tikrai greitesni bus pirmesni, ypač miesto gatvėse? Šviesoforas juk sustabdo visus be išimties.
Didelė problema – eismo dalyvių nepakantumas: jei vienas važiuoja leistinu greičiu, tai kitas signalizuoja, ragina važiuoti greičiau, lenkia, net kumštį rodo.
Ir dėmesio stoka. Vairavimas nemažai daliai žmonių – tik pašalinė veikla, o pagrindinė – kompiuterio, telefono, planšetės maigymas, grotuvo reguliavimas, lūpų pasidažymas, kavos gurkšnojimas, bendravimas su keleiviais.
– Kokio amžiaus vairuotojus, kokių markių automobilius galėtumėte įvardyti kaip didžiausią grėsmę eismui?
– Nurodyti konkretų vairuotojų amžių, konkrečią markę negaliu. Aišku tiek, kad „pasipuikuoti“ kelyje labiau praktikuoja galingesnių automobilių, pavyzdžiui, ir BMW savininkai. Sunku būtų įsivaizduoti kokį nors mažo variklio talpos automobilį, skrendantį 150 kilometrų per valandą greičiu. O galingam BMW tai vieni niekai.
Tačiau kelių chuliganais vadinti tik minėtos markės automobilių vairuotojus nėra teisinga. Jaunimas mėgsta „pašaudyti“ ir su „Audi“, ir su „Honda“, netgi su senesnės gamybos „Ford Escort“. O kad viskas atrodytų grėsmingiau ir garsiau, prieš tai perdaromos išmetimo sistemos.
Deja, paskraidyti keliuose mėgsta visi: ir menką vairavimo patirtį turintys vairuotojai, ir tie, kuriems 25–30 metų, ir vyresnio amžiaus. Galvoju, kad menką patirtį turi nebūtinai tik pradedantys vairuotojai. Patirtis – tai ne vien Kelių eismo taisyklių žinojimas, bet ir vairavimo kultūra, sąmoningumas, tolerancija, pakantumas kitiems eismo dalyviams. Tik brandus vairuotojas yra geras vairuotojas. O brandos, deja, kai kuriems labai trūksta.
Neišskirčiau ir dailiosios lyties. Kai kurios moterys ir merginos neatsilieka nuo vyrų, ir paskraidyti mėgsta, ir kebabus prie vairo valgo, ir telefonu kalbasi, ir alkoholio nevengia. Štai vieno rytinio reido Aleksandrijoje metu išaiškinome net tris neblaivias vairuotojas. Turime ikiteisminių tyrimų, kai vairuotojoms nustatomas didesnis negu vidutinis girtumas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
Gaila, bet yra žmonių, kurie leidžia sau viršyti greitį, sėsti prie vairo po vakarėlių, pavojingai ar chuliganiškai manevruoti.
Kita grupė – garbaus amžiaus „sezoniniai“ eismo dalyviai. Kai kurių ir reakcija nebe ta, ir įgūdžiai primiršti. Pasinaudodamas proga eismo dalyvių noriu paprašyti: būkime pakantesni vyresniems vairuotojams ir pėstiesiems – visi pasensime.
Tėvų ir kodekso atsakomybė
– Su nuo 2017 metų įsigaliojusiu naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu įsigaliojo ir sugriežtinta atsakomybė, neatmetant ir vairuotojo pažymėjimo praradimo už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsirado netgi baudžiamoji atsakomybė už didesnį nei vidutinis girtumą. Tačiau efektas buvo tik laikinas. Kodėl?
– Efektas, rodo praktika, pastebimas tik pirmus mėnesius ar pirmą pusmetį, kai sugriežtinimai įsigalioja. Toliau viskas grįžta į seną vėžę. Ir tai liūdina.
Vis dėlto drįsčiau teigti, kad visuomenė po truputį sąmoningėja – tai rodo ir augantis pranešimų apie daromus pažeidimus skaičius.
Tiesa, iki visiškos tolerancijos keliuose dar teks, palaukti, matyt nauja karta turės užaugti. Tėvai kartais galvoja, jog vaiką, kuris mokėtų saugotis ir saugoti kitus, turi ugdyti darželis, mokykla, bet ne patys. Labai liūdna, kai sustabdome neblaivų vairuotoją, kuris veža savo vaikus. Arba mama atžalą tempia ne per perėją, o tiesiog kerta kelią neretai labai judrioje vietoje. Manau, kad pagrindą tolerancijai, atsakingumui, pakantumui ir pagarbai turi padėti būtent šeima. Tėvai yra didžiausias vaiko autoritetas, ir suaugęs jis dažniausiai elgiasi taip, kaip elgėsi jo tėvai.
– Vairuotojo pažymėjimo praradimas gresia ne tik dėl girtumo?
– Prarasti vairuotojo pažymėjimą pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą galima praktiškai už kiekvieną rimtesnį pažeidimą.
Beveik visada rizikuojama prarasti pažymėjimą dėl greičio: viršijus leistiną 50 kilometrų per valandą greitį numatytas vairuotojo pažymėjimo praradimas nuo vieno mėnesio iki pusės metų. Plius piniginė bauda.
Visai kita atsakomybė pradedantiems vairuotojams, sunkiasvorių transporto priemonių, motociklų vairuotojams. Jiems viršijus greitį nuo 31 iki 40 kilometrų numatytas teisių atėmimas iki šešių mėnesių. Nuo 41 iki 50 – atėmimas nuo pusės metų iki metų. Daugiau kaip 50 kilometrų – nuo metų iki 1,5 metų.
Mėnesiui–šešiems mėnesiams gresia prarasti vairuotojo pažymėjimą už apsisukimą pėsčiųjų perėjoje, važiavimą šaligatviu, šviesoforo signalo nepaisymą, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kalbėjimą telefonu, pavojingos situacijos sukėlimą ir panašiai. Žinoma, praradusiam pažymėjimą dar ir piniginę tenka patuštinti.
Pažymėjimo atėmimas paminėtais atvejais yra kraštutinė vairuotojo drausminimo priemonė, kai kitos sankcijos jau buvo taikytos, tačiau nesuveikė. Vis dėlto jei pažeidimas tikrai šiurkštus ir galėjęs turėti rimtų, gal net tragiškų pasekmių, pažymėjimą vairuotojas gali prarasti iš karto.
Beje, vairuotojai, galvojantys, kad prarastą vairuotojo pažymėjimą gali atgauti praėjus pusei paskirto sankcijos laiko, smarkiai klysta. Dabar tokios alternatyvos nebėra, ir pažymėjimą atgausite tik numatytą dieną. Viena, kas liko Administracinių nusižengimų kodekse – tai galimybė policijos paskirtą nuobaudą, nepasibaigus apskundimo laikui, apskųsti teismui.
– Efektyvi kovos su greičio viršytojais priemonė – matuokliai. Kada ir kiek mūsų apskrityje planuojama įrengti modernių vidutinio važiavimo greičio matuoklių?
– Tikimasi, kad šį ketvirtį tokia naujovė pradės veikti. Mano žiniomis, liko tik kai kurie techniniai dalykai. Vidutinius greičio matuoklius planuojama įrengti visuose pagrindiniuose apskrities keliuose: Šiauliai–Palanga, Panevėžys–Šiauliai, Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.
Tačiau tikrai efektyviai dirba ir įprastiniai – stacionarūs ir mobilieji – matuokliai. Ir prašau, gerbiami vairuotojai, pamirškite vadinamąją 20-ies kilometrų greičio viršijimo toleranciją – jos nebėra. Daugumoje matuoklių greičio tolerancija yra nulinė. Taigi nenustebkite sulaukę protokolo, jog leistiną greitį viršijote dviem ar keturiais kilometrais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių apskrities kelių policijos tarnybos viršininko Roberto Radavičiaus žodžiais, kartais eismo dalyviams atrodo, kad taisyklės sugalvotos tam, kad policija turėtų darbo, bet ne pačių saugumui.
Robertas Radavičius, ilgametis Šiaulių apskrities policijos pareigūnas: „Kol žmonėse neatsiras daugiau sąmoningumo, situacija nesikeis“.
Redakcijos archyvo nuotr.
Girti prie vairo. Į šipulius sudaužyti automobiliai. Karas keliuose tęsiasi.
