Naujausios
Nilas Kuperis maudosi lietuvių piniguose
Bankrutuojančio „Snoro“ administratoriui Nilui Kuperiui (Neil Cooper) nepakako skirtų 60,9 mln. litų bankui administruoti, todėl jis ateinantiems trims mėnesiams teismo pareikalavo dar 57 mln. litų. Per pusmetį bankrotui administruoti reikės 118 mln. litų - tiek, kiek per metus kainuoja išlaikyti visas svarbiausias Lietuvos institucijas: Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą. Politikams tai - nedideli pinigai, nes jie yra sužlugdyto „Snoro“ indėlininkų, investuotojų ir akcininkų.
Pernai lapkritį uždarius „Snorą“ skubiai buvo pareikšta, kad nerandama milijardo litų. Nesunku parodyti, kur jie dingsta - va mažiausiai dešimtadalis milijardo per pusmetį klius N.Kuperiui. O jei jis 5 metus prižiūrės, pardavinės „Snoro“ turtą - susidarys tas milijardas.
Ar tai - nedideli pinigai? Prisiminus, koks triukšmas buvo sukeltas ieškant neva dingusių „Snoro“ tarnybinių automobilių (kurie stovėjo Vidaus reikalų ministerijos garažuose), vertinamų šimtu ar dviem tūkstančių, atsakymas - siaubingai dideli.
Dvigubai brangesnis už valdžią
Iš tiesų skaičiai yra stulbinantys. Ponas N.Kuperis Lietuvoje dirba maždaug po 3 dienas per savaitę, vėliau jis ir keli jo komandos nariai užsieniečiai skrenda namo. Tačiau net jei laikytume, kad visi jie dirba dieną naktį be poilsio, nesunku apskaičiuoti: valanda komandos darbo kainuoja 27 tūkst. litų. Tiesa, teigiama, kad tik dalis pinigų nueina algoms. Kiti - viešbučiams, kelionėms, banko veiklai palaikyti. Tačiau vis tiek baisu, kad vieno banko administravimas per pusmetį kainuos net 118 mln. litų. Būtent tiek šiemet kainuos trijų svarbiausių Lietuvos institucijų išlaikymas: Prezidentūrai šiemet iš biudžeto skirta 12,8 mln. litų, Vyriausybei - 21,1 mln. litų, Seimui - 84,36 mln. litų. Tad per metus visa N.Kuperio komanda kainuos dvigubai daugiau nei visas jas sudėjus kartu.
Maža to, N.Kuperis vakar pareiškė, kad į šias išlaidas dar neįskaičiuotas jo komandos atlygis. Tai kiek iš tiesų kainuos „Snoro“ bankrotas?
Miglota ataskaita
Tik „Snoro“ kreditoriams pasirodė labai keisti tokie N.Kuperio užmojai. Užvakar Vilniaus apygardos teismui pateikta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusių ekspertų nuomonė apie N.Kuperio išlaidų sąmatą būsimam trijų mėnesių laikotarpiui. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad 57 mln. litų, kurių prašoma, gerokai viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantys bankai.
Asociacijai nuostabą kelia ir ataskaita apie minėtų 60,9 mln. litų išleidimą, nes joje net nėra sąnaudų pagrindimo, atliktų darbų sąrašo ir gautos naudos įvertinimo.
Maitina tik pažadais
„Mes teismui apskundėme tik prašomos 57 mln. litų sumos pagrįstumą, o 60,9 mln. litų nebuvome apskundę. Labai tikėjome Lietuvos banko valdybos pirmininko žodžiais pačioje pradžioje, kad administratoriaus komanda labai gerai dirba, jau surado dingusius 2 mlrd. litų. Nutarėme nekelti nereikalingų bangų, o palaukti, kol baigsis terminas ir jis atsiskaitys. Neturėjome pagrindo netikėti geru darbu, kai buvome tikinami, kad tiek daug pinigų surado. O dabar iš viso neaišku, ar iš tikrųjų kažkiek pinigų rado. Sklando informacija, kad komanda Lietuvoje dirba tik 3 dienas per savaitę, o likusiu laiku skraido į Didžiąją Britaniją. Įsivaizduokite, kiek tai kainuoja. Kas mėnesį išleidžia po 20 mln. Jei taip ir toliau, tai metų pabaigoje bus jau ketvirtis milijardo litų. O per metus viskas gali ir nesibaigti. Tada jau ir milijardą administravimas kainuos. Kam tada to reikia, jei visi pinigai bus išleisti administravimui?“ - nesuvokė minėtos asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Anot jo, nei kreditorių, nei indėlininkų administratoriaus komanda prie jokios informacijos net neprileidžia.
„Bijau, kad vis maitins pažadais, kad tik vėl duotų pinigų. O mes net nežinome, ką jie ten veikia. Kam iš viso administratorių samdyti reikėjo? Jei tikėtume Lietuvos banko vadovo žodžiais, kad banke viskas išvogta, kam ieškoti, jei nieko ten nėra? Buvo galima kokį stažuotoją už minimalią algą pasamdyti. Bet vis skelbiama, kad automobilį rado, kažką dar rado. Tačiau panašu, kad komanda pasamdyta tik pinigams įsisavinti. Niekam tai nerūpi, nes valdžiai dabar rūpi tik kaip koaliciją išlaikyti“, - sakė D.Arlauskas.
Komisija tyli
Jokios informacijos, kur N.Kuperio komanda sugebėjo išleisti tokias sumas, vakar neturėjo net ir laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ bankroto peripetijas, pirmininkas Valentinas Mazuronis.
„Tačiau mes tam ir kviečiamės pas save N.Kuperį, kad pasakytų, kiek rado turto, kodėl tokios išlaidos. Tikimės, kad jis suteiks informacijos“, - vakar prieš komisijos posėdį sakė V.Mazuronis, iš karto įspėdamas, kad bet kokiu atveju jokie skaičiai iki tyrimo pabaigos nebus skelbiami, o pats politikas tvirtino jokių vertinimų kaip komisijos pirmininkas teikti iki tyrimo pabaigos irgi negalintis.
Deja, komisijos posėdyje vakar apsilankęs N.Kuperis neatsakė nė į vieną klausimą, kaip išleido jau skirtus 60,9 mln. litų ir negalėjo pateikti jokių skaičiavimų, kam reikia dar 57 milijonų.
Komisijos narys Kęstutis Daukšys tvirtino negalintis kalbėti kaip Seimo komisijos narys: „Tik kaip pilietis galiu pasakyti, kad viską turėjo daryti lietuviai. Tada viskas būtų buvę maždaug 10 kartų pigiau. Nesuprantu, kuo užsieniečiai, kurie pasamdo tuos pačius lietuvius, o sau paima visą grietinę, yra geresni. Jei administratoriaus veikla užtruks, viskas, ką jis suras, administravimui ir bus išleista. Bet tai normalu. Toks verslas. Jie tam ir dirba. Negi administratoriai dirba, kad kreditoriams būtų geriau? Jie dirba, kad jiems patiems būtų geriau“.
Grąžins mokesčių mokėtojai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas buvo laisvas reikšti savo nuomonę.
„Jei N.Kuperio darbas per pusmetį kainuoja tiek, kiek Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo išlaikymas per metus, tai jis gal ir Lietuvą valdyti galėtų? Nesąmonė buvo ir tai, kad ankstesniam administratoriui Saimonui Frikliui 17 mln. litų už 8 dienas sumokėjo. Manau, kad buvo pasidalyta. Juk ne vienas bankas Lietuvoje yra bankrutavęs, bet niekada tokie pinigai nebuvo mokami“, - priminė parlamentaras.
Anot jo, keisčiausia, kad dalis politikų ir Lietuvos banko atstovai tvirtina, jog N.Kuperiui moka ne valstybė, o „Snoras“.
„Juk valstybė pasiskolino 4 mlrd. litų „Snoro“ reikalams sutvarkyti, o visi tikrai nebus susigrąžinti, skolą grąžinti turės mokesčių mokėtojai. Be to, tie pinigai buvo iš anksto pasiskolinti. Tai reiškia, kad bankrotui buvo ruošiamasi iš anksto. Keista, bet per 20 metų Lietuvoje bankrutavo 14 bankų, ir nė vienu atveju nebuvo taip, kad per kelias dienas būtų išmokėti visi pinigai. Kodėl dabar valstybė taip rūpinasi, kad su visais būtų atsiskaityta? Man skambino vienas draugas iš Japonijos ir sakė, kad gavo pranešimą, kad atsiimtų arba į SEB pervestų „Snore“ likusius 14 centų. Kam toks skrupulingumas, kai pranešimus išsiųsti irgi kainuoja? Konservatoriai prieš rinkimus nori sukurti iliuziją, kad rūpinasi žmonėmis“, - tvirtino V.Galvonas.
„Gali būti, kad kreditoriai ne iki galo supranta, kokia veikla vyko iki šiol. Man toks rūpinimasis išlaidomis atrodo gana keistas. Kai žmonės dėsto tokius vertinimus, tai man atrodo, kad jie nesuvokia, kas tai per procesas. Tai didžiulis tarptautinis bankrotas“, - po apklausos, trukusios vietoj dviejų valandų tris, žurnalistams aiškino N.Kuperis. Jis tikino, kad kreditoriai nesuvokia, ką šneka, jog bankroto administratoriaus išlaidos per didelės.
2012 m. kovo 21 d.
Deimantė ŽEBRAUSKAITĖ, „Maisto banko“ direktorė:
- Už kokią sumą kasmet surenkate maisto ir išdalijate jį Lietuvos skurstantiesiems ir kiek žmonių pamaitinate? - paklausė „Respublika“.
- Pernai surinkta maisto už maždaug 17 mln. litų. Kiek pamaitinta žmonių? Mes norime skaičiuoti ne žmones, o pamaitinimus, nes kai kuriuos žmones maitiname kasdien, o kai kuriuos - kartą per du mėnesius. Žmonių skaičius nieko tiksliai nepasako, bet apie 60 tūkst. gauna maisto. Tik, kaip minėjau, ne visi kasdien.
- Turbūt šiurpu girdėti, kad politikams 236 mln. litų, kurie per metus tikriausiai bus išleisti „Snorui“ administruoti, neatrodo dideli pinigai?
- Praėjusių metų rudens pradžioje mes buvome Seime ir kalbėjomės su Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais. Pasakėme jiems, kad daugybė maisto yra pagaminama, bet neparduodama, jis tinkamas vartoti, bet išmetamas. Apskaičiavome, kad nevyriausybinės organizacijos, jei iš Seimo metams gautų 300 tūkst. litų, galėtų papildomai suorganizuoti maisto už 4-4,5 mln. litų. Tačiau net ir tų 300 tūkst. litų mums neatrado.
Jei 236 mln. litų valstybei nėra pinigai, tai organizacijoms, kovojančioms su skurdu, net 100 tūkst. litų yra milžiniški pinigai. „Maisto banko“ visas metinis biudžetas yra 700 tūkst. litų su visais padaliniais ir kasdiene veikla trisdešimtyje miestų. Pikta klausyti, kai apie šimtus milijonų litų kalbama abejingai. O kai reikia rasti daug mažesnes sumas, jų niekada nerandama. Kiek esame ėję per ministerijas, tai pirmas atsakymas būna „nėra pinigų“, nors mes jų net nebūname spėję paprašyti, o tik pateikę pasiūlymus.
- Kiek Lietuvoje yra žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu?
- Prašymus gauti paramą maistu vasarį buvo parašę 360 tūkst. žmonių, o pernai rudenį - per 500 tūkst.
- Kiek iš jų būtų galima išmaitinti už 236 mln. litų?
- Tiek pinigų galvoje netelpa. Pernai tie 500 tūkst. žmonių gavo paramą po 40 kilogramų maisto - kruopų, miltų, mišinių, kondensuoto pieno, konservų ir t.t.: kas antrą mėnesį po 6 kilogramus. Tie 40 kilogramų valstybei ir ES kainavo 25 mln. litų. Tad sunku įsivaizduoti, ką galima būtų padaryti su dešimteriopai didesne suma. Turbūt galima būtų visus kasdien pamaitinti ir dar liktų jiems išdalyti grynais.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
