
Naujausios
Nusišypsok mums, Lietuva,
Dr. Nerijus Brazauskas
Šiandien Tau, Lietuva, skamba šimtas varpų, plevėsuoja šimtai tūkstančių trispalvių, plaka milijonai mažų ir didelių širdžių, nes Tu sulaukei savo šimtojo gyvybės tvyksnio. Tau buvo sunku, nes išgyvenai šimtą kovos, kančios ir vienatvės metų, kurie mus, Tavo vaikus, padarė kantriais, karingais ir darbščiais. Kita vertus, Tu matei, kaip šimtmetis dalį mūsų pavertė bailiais, piktais ir išsižadėjusiais Tavęs, kadaise gimusios pagonių giraitėse, gyvastį saugojusios nuožmiose kovose su kryžiuočiais, galią įgijusios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išlikusios chimeriškoje Abiejų Tautų Respublikoje, iš pasaulio politinio žemėlapio ištrintos po magiškojo padalijimo, susitarus to meto galingiesiems. Lietuvos likimas yra būti užgrobtai, padalintai, atkurtai, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu išbandei savo vaikus, kai mes daugiau kaip šimtmetį aušrų pasitikome mindomi caro bato. Mes nepasidavėme, kovojome ir savo lietuvišku krauju ne kartą nudažėme grindinius, primindami žiauriesiems atėjūnams, kad tai nuo amžių lietuvių žemė. Iš mūsų buvo atimta laimė kalbėti protėvių kalba – seniausia, gražiausia ir skambiausia pasaulyje daina, leidžiančia godoti šventą Tavo vardą. Per kraują, slaptą raštą ir tikėjimą mes pražydome tautos pavasariu, kurio sėklos užaugo žmonių širdyse: nušvito Aušra, suskambo Varpas, prabilo Tėvynės Sargas, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu išvydai savo vaikus karų, terorų ir žmogaus (iš)niekinimo amžiuje, kuriame Tavo žemė pasidabino pelenų skraiste, suglobusia sumaitotus kūnus; Tavo medžiai sugėrė nekaltų kūdikių ašaras ir absurdiškai mirčiai pasmerktų žmonių rimtį; Tavo dangus nusidažė kraujo pašvaistėmis ir priglaudė nežemiškas maldas. Tačiau šio amžiaus pradžioje mes, Tavo vaikai, sugebėjome iškelti valstybingumo idėją, susitarti ir nebijodami grėsmių visam pasauliui paskelbti, kad atkuriame nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Dvidešimt Tavo sūnų šią tautos valią oriai pranešė nedraugingam pasauliui, o jų atliktas žygdarbis tapo tikėjimo versme ištisoms kartoms, ieškančioms Laisvės žiburio. Taip atsiradai Tu, moderni Lietuvos valstybė, lietuviškoji tapatybė, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu įspėjai, kad į Tavo žemę ir žmogų, į medį ir paukštį visada kėsinsis priešai. Ir mes gynėme, narsiai kovojome Nepriklausomybės kovose, kentėjome dėl užgrobtos Tavo širdies, kol galų gale padarėme stebuklą – iš meilės Tau sukūrėme modernią europietišką valstybę, o joje išauginome savąją politiką, diplomatiją, teisę, mokslą, kultūrą, meną, sveikatos sistemą, žemės ūkį, stiprųjį litą ir ambicingąją kariuomenę. Mes drąsiai kūrėme, ėjome, klydome, mokėmės, sugrąžinome Tau marių ošimą ir Jūratės rūmus... Mums prireikė autoritarinio dvelksmo, paradoksaliai atnešusio stabilumą ir tautiškumą, Tautos Vadą ir vakarietišką civilizaciją. Mūsų tautos kūrybinės galios išsiskleidė kaip tūkstantmetės Stelmužės ąžuolo šakos, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu priminei, kad už laisvę reikia aukotis nuolat, krauju nudažant geltonus javų laukus, išbalinant motinų plaukus ir išdžiovinant jų akis, išniekintų žmonių lavonais nuklojant grindinius, aslas, upelius, miškus ir klonius. Mus, Tavo vaikus, pragariškai aplankė raudonasis ir rudasis marai, išdeginę ne tik pilnus aruodus, kartų išpuoselėtas sodybas, bet ir širdis bei sąmones. Tavo kūnas buvo suraižytas į atskirus gabalėlius, tačiau dvasia liko nepalaužta – dar likę gyvieji aršiai priešinosi prisidengdami žaliąja Tavo skara, vergiškai dirbdami ir oriai išeidami Sibiro ledynuose, filosofiškai pasitikdami lemtį dujų kamerose, išsaugodami Tave atmintyje anapus vandenų, nes Tu sukūrei mus.
Žinoma, dalis Tavo vaikų nuplėšė trispalvę ir statė šviesųjį komunizmo rytojų, atnešė raudonąją saulę ir tarybinę draugystę. Ir visame šiame chaose, dienos ir nakties kovoje, išliko laisvės troškulys, migla išrašytas ištremiamų žmonių žvilgsniuose, išbadytose partizanų akyse, pogrindinę spaudą laikančiose rankose, atmintį ir tikėjimą saugančiuose Kronikos puslapiuose, širdies krauju aplaistytuose tremtinių kryželiuose ir siuviniuose, KGB kalėjime nukankintų ir nužudytų žmonių tylose, skausminguose kasdienių herojų (pra)regėjimuose, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu parodei, kad baimės, mirties ir žudymo pasaulis yra laikinas, nes amžina tėra laisvos tautos valia. Ši prasikalė tarsi žolė pro kietą tarybinį asfaltą, užklojusį miestelių gatvėse Laisvės kovotojų palaikus, kurių nematome dar ir šiandien... Praėjo penkios dešimtys mėnulio užtemimų, ir vėlgi atsirado Tavo vaikų, prisiminusių Tautos patriarcho žodžius, trispalvės derinį bei kudirkišką vienybės natą. Jie vėl išdrįso pamėginti sugauti Laisvės paukštę ir priminti pasauliui, kad prie Baltijos vis dar gyvena sena, išdidi ir garbinga lietuvių tauta. Mes uždegėme Sąjūdžio aukurą, kartu su laisvės neišsižadėjusiais kaimynais nupynėme gyvąją Baltijos grandinę. Drąsus Kovo 11-osios Aktas atkūrė istorinę neteisybę, o Sausio tryliktoji pasauliui paliudijo, kad mes vėl pasiryžę žūti už Tave, Lietuva. Laisvės ąžuolas vėl sužydėjo, tauta vėlei pradėjo kvėpuoti, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu šiandien ištarki mums, savo vaikams, kad džiaugiesi matydama, kaip tauta atgimsta: vaduojasi iš praeities šmėklų, atranda savo istoriją, vertina švietimą ir mokslą, atkuria kultūros paveldą, pripažįsta jaunimą, didina toleranciją ir pagarbą, renkasi socialinį jautrumą, prisiima atsakomybę už valstybę. Tu mums priminki, kad kova už laisvę bus amžina, o išlikimą garantuos ne ginklai, bet tautos valia ir sąmonė. Lietuvos likimas slypi sudiržusiose, bet jautriose žmonių širdyse, sudrumstuose, bet nepavergtuose protuose, nes Tu sukūrei mus.
Lietuva, Tu matai, kad šiandien – sniegui ir vėjui glostant ne kartą atgimusią žemę – mes nusilenkiame visiems garbingiems Tautos sūnums ir dukterims, padariusiems viską, kad 1918 m. Vasario 16-osios Aktas įvyktų, įkvėptų ir tęstųsi, tebūnie, amžinai. Jo priesakai įpareigoja mus ir būsimas kartas visą laiką stovėti laisvės ir demokratijos sargyboje, atminti aukas, sudėtas ant Tėvynės aukuro, mylėti ir kurti Tave, vienintelę mūsų Lietuvą. Todėl šiandien nusišypsok mums, Lietuva!