Naujausios
Nyksta nesunaikintas Šiaulių senamiestis
Buvusi „Elnio“ fabriko teritorija – autentiškas Šiaulių senamiesčio kompleksas. Kaip šią zoną paversti lankomu senamiesčiu, miesto Savivaldybė neturi aiškios vizijos. Turi detalųjį teritorijos planą, parengtą 2004 metais, ir skandaluose paskendusį Menų fabriko projektą su pastatu-griuvena. Galbūt verslininkų iniciatyva gali ką nors pakeisti?
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Iš „Elnio“ – tik prisiminimas
Ch. Frenkelio fabriko teritorijoje sovietmečiu veikė „Elnio“ įmonė, o dabar yra įsikūrusios apie 30 įvairių kompanijų. Vienos iš jų – UAB „TDL oda“ direktorius Algimantas Kačiuška, sutiko būti mūsų gidu.
Jis 1982 – 1998 metais dirbo „Elnyje“, paskutinius dvejus metus – generalinio direktoriaus pavaduotoju. A. Kačiuška neslėpė, kad dabar vaizdas teritorijoje, lyginant su buvusiu po įmonės bankroto, pasikeitęs į gerą: gatvė išasfaltuota, namai sunumeruoti, nuolat zuja darbuotojai.
„Kai čia įsikūrėme po „Elnio“ bankroto, buvo taip nyku, kad pašaliečiui įvažiavus į teritoriją bėgdavome žiūrėti, kas atvyko“,– pasakojo A. Kačiuška.
„Tame raudoname pastate, kuris ir iš gatvės matyti – buvo administracinis pastatas, šalia sandėliai, stalių cechas, kietos odos gamybos cechas, kuriame buvo gaminami padai. Naujesnių pastatų komplekse buvo minkštų odų gamybos cechai. Čia gaminta drabužinė oda. Iš gatvės pusės veikė valgykla, po to įsikūrė dar du maitinimo taškai su kavine, – vardija pramonininkas.– Tolėliau rikiuojasi septyni gamybos barai, kuriuose batai buvo sukerpami, siuvami ir užtraukiami. Buvo ir kariškų batų gamybos cechas“.
Piko metais „Elnyje“ ir jo padaliniuose iš viso dirbo apie 3000 darbuotojų.
„Vilniaus ir Kauno centre gamybos nebūtų“
Dalis sklypų šioje 14 hektarų užimančioje teritorijoje išnuomoti privatininkams, bet bene labiausiai apleista, žole apžėlusi žemė yra valstybinė, valdoma Savivaldybės.
„Vilniuje ar Kaune seniai gamybos šalia miesto centro nebūtų“, – mano A. Kačiuška. Sako, jeigu buvo noras kompleksiškai šią vietą sutvarkyti, reikėjo valdžiai anksčiau galvoti – dar privatizavimo pradžioje, o dabar daugelis pastatų atsidūrė savininkų rankose.
„Aišku, gamintojus galima iškelti, kompensavus rinkos kaina ir sudarius sąlygas kurtis kitoje vietoje“,– svarstė A. Kačiuška.
Viena bendrovė jau apsisprendė trauktis iš „Elnio“ teritorijoje valdomo nemažo pastato ir žada kurtis pramoniniame parke.
Padėtis pasikeistų, jei miesto centre prie Talkšos ežero esančia teritorija susidomėtų stambus verslas. „Dideli pinigai galėtų viską pakeisti – tokių pavyzdžių Lietuvoje yra“,– sakė A. Kačiuška.
Autentiška Šiaulių senamiesčio dalis
„Šiauliai per karą neišsaugojo savo buvusio vaizdo – buvo smarkiai apgriauti, išliko tik atskiri senojo miesto epizodai. O „Elnio“ teritorijoje yra išlikęs visas autentiškas Šiaulių senamiesčio kompleksas, mažai pakitęs nuo 19 amžiaus pabaigos“,– apie teritorijos vertę sakė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Tai, kad mes turime išlikusią Ch. Frenkelio fabriko teritoriją su gyvenamąja vila, išlikusiais pastatais – didžiulė vertybė. Sutvarkydamas Ch. Frenkelio vilą, parką muziejus žengė pirmąjį žingsnį.
„Dabar reikėtų kalbėti apie fabriko pramoninio komplekso išsaugojimą. Iš dvylikos vertingų pastatų sudaryta komplekso dalis turėtų būti saugoma kultūrinei funkcijai. Ši teritorija galėtų būti panaudojama ir rekreacijai, gyvenamajai zonai. Galėtų kurtis smulkūs amatai, menų ir kūrybinės industrijos, menininkų loftai“,– mano R. Balza.
Pašnekovo nuomone, miesto centrinėje dalyje esantis fabriko kompleksas yra svarbus kraštovaizdžio elementas, sukuriantis didmiesčio viziją.
„Reikia kompleksinio miesto plano, vizijos. Reikėtų sudaryti sąlygas išsikelti vystantiems gamybą, kuri netinka planuojamai paskirčiai. Tada ir investuotojas ateis su privačiu viešbučiu ar su gyvenamaisiais loftais. Investuotojai mato rinkos pokyčius, žino, kas perspektyvu“,– sakė R. Balza.
Jo nuomone, turėtų būtų numatytos galimos teritorijos plėtros kryptys, o Savivaldybė galėtų siūlyti jos panaudojimo perspektyvas.
Ir pramonei, ir komercijai, ir visuomenei
„Viena buvusios „Elnio“ pramoninės teritorijos dalis palikta pramonei, o kita – komercinei ir visuomeninei paskirčiai. Tokie prioritetai numatyti 2004 metais parengtame šios teritorijos detaliajame plane, teritorija suskirstyta sklypais“,– sakė Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Jos teigimu, yra ir šios vietos sutvarkymo koncepcija. „Elnio“ teritorijos visuomeninės paskirties dalis patenka į Talkšos ežero prieigų sutvarkymo detalųjį planą, darytą 2007 metais.
Pagal Bendrojo plano sprendinius likusioje teritorijoje numatytas mišrios paskirties užstatymas, galintis būti ir gyvenamosios, ir komercinės paskirties.
„Aišku, miestas savo kaštais vargu ar sugebės pats sutvarkyti, be paramos“,– svarstė architektė. Ji sutiko, kad požiūris turėtų būti tik kompleksinis. Reiktų surasti bendrą sutarimą tarp privačių asmenų vizijų, ką jie norėtų daryti tuose privatizuotuose pastatuose, ir miesto plėtros galimybių.
Potencialo turi ir teritorija, ir verslas
Planavimo dokumentų yra parengta nemažai, bet nekenktų juos atnaujinti. „Pagal Bendrąjį planą prioritetas numatytas visuomeninei-komercinei teritorijai, o pramonės ten neturėtų likti“,– pripažino architektė. Esą rengiant Bendrąjį planą numatyta, kad tarši odų pramonė turėtų išsikelti į Industrinį parką.
„Galėtų senuose fabriko kaminuose būti įrengti liftai panoramai apžiūrėti. Iš Vilniaus gatvės tiesiai į ežerą palei Ch. Frenkelio vilos tvorą eitų pėsčiųjų traktas, numatytas detaliajame plane. Ši mintis kilo architektui Vyteniui Rudokui ir man labai patiko“,– sakė R. Budrytė.
Jos nuomone, potencialo ši teritorija turi labai daug. Verslininkai irgi turi potencialo, tik juos esą reikia paskatinti.
Vizija? „Tikimės, kad išvalę ten Savivaldybei priklausančios teritorijos dalį, įkūrę Menų fabriką, sutvarkę Talkšos pakrantes ir Prūdelį, paskatinsime ir privačius asmenis konvertuoti šią teritoriją į rekreacinę erdvę“,– sakė Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ieva Kaščionytė.
Jono TAMULIO nuotr.
KOMPLEKSAS: „Elnio“ teritorijoje yra išlikęs visas autentiškas Šiaulių senamiesčio kompleksas, mažai pakitęs nuo 19 amžiaus pabaigos.
ADMINISTRACIJA: „Tame raudoname pastate buvo „Elnio“ administracinis pastatas, veikė valgykla, darbuotojų laisvalaikio klubas“,– prisimena buvęs „Elnio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kačiuška.
APŽVALGA: Vienas pasiūlymų – senuose kaminuose įrengti liftus, panoramai apžiūrėti.
DARBUOTOJAS: „Elnyje“ ir jo padaliniuose sovietmečiu dirbo apie 3000 darbuotojų. „Tik tarybiniais laikais toks monstras galėjo išsilaikyti“, – mano Algimantas Kačiuška.
ANTYS: Senuosiuose valymo įrenginiuse dabar kaupiasi lietaus vanduo, plaukioja antys.
TAKAS: Detaliajame teritorijos plane numatyta: iš Vilniaus gatvės tiesiai į Talkšos ežerą palei Ch. Frenkelio vilos tvorą eitų pėsčiųjų traktas. Ši mintis kilo architektui Vyteniui Rudokui.
