Naujausios
Pagarbos pritrūko garbinga proga
Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijoje ne tik supainiota maestro Virgilijaus Kęstučio Noreikos gimimo data, jo padėka prilyginta vaikui, kuris gavo „tą stebuklingą dovaną po Kalėdų egle“. „Ceremonijai trūko iškilmingumo, merui – solidumo. Su Virgilijumi Noreika turėjo būti pagarbiau elgiamasi“, – sakė miesto garbės pilietė Nijolė Prascevičienė.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Stebino mero kalbos
Penktadienį Virgilijui Kęstučiui Noreikai buvo įteiktos Šiaulių garbės piliečio regalijos. Ceremonija vyko pustuščiame Chaimo Frenkelio vilos kiemelyje. Giedojo berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, pasirodė miesto šokių kolektyvas „Incognito“. Renginį vedė Šiaulių dramos teatro aktorė Inga Jarkova.
Renginį stebėjo Šiaulių savivaldybės vadovai, keli Tarybos nariai, 17 miesto garbės piliečių.
Ten buvusi Šiaulių miesto garbės pilietė Nijolė Prascevičienė po renginio neslėpė nuostabos: „Jokio iškilmingumo. Galėjo bent visus 38 Šiaulių garbės piliečius įvardyti.“
N. Prascevičienė sako, kad šalia jos sėdėjusių žmonių nuostabos ir sujudimo sulaukė miesto mero Artūro Visocko kalba. A. Visockas, besidalydamas Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos posėdžio akimirkomis, pasakojo apie V. Noreikos džiaugsmą: „Jis dėkojo taip, kaip Seniui Šalčiui vaikas, gavęs tą stebuklingą dovaną po Kalėdų egle.“
„Mero kalboje turėtų būti daugiau solidumo, rimtumo. Jis neturėtų pasakoti lėkštų juokelių. Tai labai negražu. Visi kultūringi žmonės merui į akis nesakys, bet visi stebėjosi“, – sako Šiaulių miesto garbės pilietė.
„Trūko iškilmingumo ir pagarbos“
N. Prascevičienės nuomone, ceremonijos reikšmingumą itin sumažino erdvė. Esą vieta labiau skirta jaunimui ir koncertams. Be to, pritrūko ir pagarbos V. Noreikai – šalia jo ant scenos galėjo būti pakviesta ir jo žmona.
Kliuvo ir Savivaldybės atstovų parengtos vedėjos I. Jarkovos kalba. Neišvengta klaidų – neteisingai pagarsinta V. Noreikos gimimo diena.
N. Prascevičienė atkreipė dėmesį, kad ne visi norintys pasisakyti buvo įvardyti tiksliai ir pagarbiai. Pavyzdžiui, ant scenos vedėja pakvietė tiesiog Šiaulių universiteto Muzikos katedrą. Čia užlipo ir sveikinimus nuo Muzikos pedagogikos katedros bendruomenės perdavė muzikas, kamerinio ansamblio „Ars Vivo“ meno vadovas Sigitas Vaičiulionis.
Jautėsi kitaip
N. Prascevičienė prisimena, kad 2012 metais vykusi Šiaulių garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija buvo kur kas iškilmingesnė. Tada garbingi titulai buvo suteikti N. Prascevičienei, Aloyzui Gudavičiui ir Edmundui Armoškai.
„Ceremonija vyko Savivaldybės tarybos salėje. Jaučiausi labai pagerbta. Visą laiką iškilmingai sėdėjome ant scenos. Buvome pristatyti gražiai, tvarkingai, be klaidų. Po kiekvieno pristatymo giedojo choras „Polifonija“. Salė buvo pilna žmonių. Daug sveikintojų, pasisakiusiųjų“, – prisiminimais dalijosi N. Prascevičienė.
Ceremonija stebėjosi ir kitas Šiaulių miesto garbės pilietis Kazimieras Šavinis, bet ją įvertino atsargiau.
„Trūko šventiškumo. Atvira erdvė nelabai tiko. Ir mergaičių šokis nelabai deramas tokiai ceremonijai. Salėje būna gražiau. Kritiškai vertinti galima, bet nelabai patogu. O dėl mero kalbos susilaikysiu“, – sakė K. Šavinis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SOLIDUMAS: Maestro Virgilijus Noreika nuoširdžiai priėmė garbės piliečio regalijas. Šiaulių mero Artūro Visocko žodžiuose – „Virgilijus Noreika dėkojo taip, kaip Seniui Šalčiui vaikas, gavęs tą stebuklingą dovaną po Kalėdų egle“ – iškilmių dalyviai pasigedo solidumo.
IŠKILMĖS: Garbingo vardo suteikimas vyko stebint negausiai auditorijai.
Jono TAMULIO nuotr.
POZICIJA: Šiaulių garbės pilietė Nijolė Prascevičienė stebėjosi garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija.
