(Pa)prasčiausia išeitis – uždaryti Šiaulių oro uostą

(Pa)prasčiausia išeitis – uždaryti Šiaulių oro uostą

(Pa)pra­sčiau­sia išei­tis – už­da­ry­ti Šiau­lių oro uos­tą

Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen

Sei­mo na­rė

Prieš po­rą mė­ne­sių Šiau­liuo­se su­reng­to­je ap­skri­to sta­lo dis­ku­si­jo­je ap­tar­tos Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės įmo­nės Šiau­lių oro uos­to plėt­ros ga­li­my­bės. Vers­lo, mies­to ir re­gio­no val­džios at­sto­vai vie­nin­gai su­ta­rė, kad sėk­min­gai vei­kian­tis oro uos­tas yra vie­na iš es­mi­nių mies­to ir re­gio­no eko­no­mi­nio vys­ty­mo­si są­ly­gų. Ir vis dėl­to trūks­ta svar­biau­sio da­ly­ko – ap­ta­ria­mo ob­jek­to plėt­ros stra­te­gi­jos.

Ver­tin­da­mi da­bar­ti­nę Šiau­lių oro uos­to si­tua­ci­ją ir jo per­spek­ty­vas, tu­rė­tu­me kal­bė­ti ar­gu­men­tuo­tai. Tai pa­dės su­pras­ti, ar Sau­lės mies­tui iš tie­sų bū­ti­na tu­rė­ti sa­vą ci­vi­li­nį oro uos­tą.

Šiau­lių oro uos­tas yra di­džiau­sias re­gio­ne. Pui­kia jo inf­rast­ruk­tū­ra ga­li nau­do­tis avia­kom­pa­ni­jos. Jis yra uni­ka­lio­je geog­ra­fi­nė­je pa­dė­ty­je, čia ga­li­ma vys­ty­ti or­lai­vių tech­ni­nį ap­tar­na­vi­mą, ke­lei­vių ir kro­vi­nių per­ve­ži­mą. Pa­vyz­džiui, 2013 me­tais Šiau­liuo­se per­krau­ta per 5500 t kro­vi­nių. Di­des­nis krū­vis te­ko tik Vil­niaus oro uos­tui.

Šiau­lių oro uos­to kai­my­nys­tė su ka­ri­niu ae­rod­ro­mu (NA­TO ba­ze) jam su­tei­kia pa­pil­do­mų pra­na­šu­mų, tai – dar­bas vi­są pa­rą, triukš­mo ne­ri­bo­ji­mas ir, ži­no­ma, ma­žes­ni oro uos­to iš­lai­ky­mo kaš­tai. Ci­vi­li­niams or­lai­viams ap­tar­nau­ti oro uos­tas nau­do­ja ka­ri­nio ae­rod­ro­mo inf­rast­ruk­tū­rą. Tai – vie­nin­te­lis to­kio ti­po oro uos­tas Lie­tu­vo­je. Ne­nuos­ta­bu, kad Ry­gos spe­cia­lis­tai ir vers­li­nin­kai šiau­lie­čius ver­ti­na kaip vie­nus rim­čiau­sių po­ten­cia­lių kon­ku­ren­tų per­ve­ži­mų sri­ty­je.

2015 m. spa­lio mė­ne­sį prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­si­ra­šy­tas nu­ta­ri­mas dėl te­ri­to­ri­jos su­tei­ki­mo Šiau­lių oro uos­tui bu­vo sig­na­las, jog Vy­riau­sy­bė jo veik­lą ver­ti­na pa­lan­kiai. De­ja, šių me­tų sau­sio 9 die­ną pa­vie­šin­ta­me su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Ri­man­to Sin­ke­vi­čiaus ko­men­ta­re „Šiau­lių oro uos­tas nė­ra oro uos­tas“ trūks­ta tai pa­tvir­ti­nan­čių sva­rių ar­gu­men­tų, jo kal­bė­ji­mas neį­ti­ki­na. Ky­la klau­si­mas: kam tai nau­din­ga?

Aki­vaiz­du, jog ne­pa­lan­ki mi­nist­ro po­zi­ci­ja Šiau­lių oro uos­to at­žvil­giu neats­pin­di vals­ty­bi­nio po­žiū­rio. Vei­kiau tai yra kai ku­rių po­li­ti­kų ir spe­cia­lis­tų siau­ri in­te­re­sai. Juo­lab kad ka­ri­nio oro uos­to prio­ri­te­tas ne­kves­tio­nuo­ja­mas.

Daug me­tų be­si­tę­sian­tis stum­dy­ma­sis, dirb­ti­nės kliū­tys, truk­dan­čios oro uos­to veik­lai įsi­bė­gė­ti, vys­ty­ti lo­gis­ti­ką, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų, yra rim­tas kliu­vi­nys ir Šiau­lių mies­tui. Guo­džia tai, kad oro uos­to per­spek­ty­vos pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­kė di­de­lio Šiau­lių mies­to po­li­ti­kų dė­me­sio.

Šiau­lių oro uos­tas yra Lie­tu­vos stra­te­gi­nių įmo­nių są­ra­še, ku­rį nuo­lat ban­do­ma „per­žiū­rė­ti“. Tai la­bai truk­do lais­vai veik­ti mies­to va­do­vy­bei ir vers­lui. Už­da­ry­ti oro uos­tą bū­tų pa­pras­čiau­sia išei­tis. Bet ar tai nau­din­ga Šiau­liams?

Šiau­lių re­gio­nas yra vie­nas spar­čiau­siai ma­žė­jan­čių Lie­tu­vo­je. Tai – ne vien de­mog­ra­fi­nė pro­ble­ma. Žmo­nes ve­ja niū­rios per­spek­ty­vos, to­dėl sėk­min­gai vei­kian­tis, in­ves­ti­ci­jas pri­trau­kian­tis oro uos­tas ga­lė­tų at­gai­vin­ti Šiau­lių re­gio­ną. Kaip to pa­siek­ti?

Pir­miau­sia Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė (jai pri­klau­so oro uos­tas) tu­rė­tų pa­rū­pin­ti lė­šų oro uos­to plėt­rai. Ta­čiau la­bai sun­ku ras­ti no­rin­čių in­ves­tuo­ti į sa­vi­val­dy­bės įmo­nę. Vie­nas iš spren­di­mo bū­dų yra pa­keis­ti įmo­nės sta­tu­są – iš sa­vi­val­dy­bės įmo­nės į ak­ci­nę bend­ro­vę. Ta­da ji tap­tų pa­trauk­les­nė in­ves­tuo­to­jams, bū­tų pla­tes­nės jos fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bės. Lė­šų ga­lė­tų skir­ti ne tik sa­vi­nin­kas, bet ir ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės, įmo­nės, pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai.

Nai­vu ti­kė­tis, kad stai­ga pa­si­keis Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris į šį ob­jek­tą. Svar­biau­sia, kad ji ne­truk­dy­tų ir, esant rei­ka­lui, pa­dė­tų spręs­ti iš­ky­lan­čias pro­ble­mas. Pa­ga­liau jei­gu yra pa­grįs­tų po­li­ti­nių ir eko­no­mi­nių mo­ty­vų, jie tu­rė­tų bū­ti vie­šai įvar­di­ja­mi. Di­džiau­sia blo­gy­bė – už­ku­li­sių žai­di­mai, už­go­žian­tys tai, kas la­bai svar­bu ne tik ket­vir­tam pa­gal dy­dį mies­tui, bet ir vi­sai Lie­tu­vai.