
Naujausios
Planinė ir neplaninė patikra
Spalio 15 dieną UAB "Ekologistika" 2 000 kvadratinių metrų ploto pastate kilęs gaisras dėl degimo metu į orą patekusių itin kenksmingų medžiagų padarė milžinišką žalą gamtai ir žmonių sveikatai. Tikrinant gaisravietėje dirbusių ugniagesių sveikatą, pas septynis iš dešimties aptikta negalavimų.
Ekspertai šį gaisrą įvardija, kaip ekologinę nelaimę, kokia žala padaryta aplinkai skaičiuojama, tačiau niekam nekyla abejonių, kad ji – milžiniška.
Gaisro priežastis kol kas nėra aiški – tai greičiausiai pasakys ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai. Nepaisant to, jau dabar aišku, kad padangų sandėliavimo ir perdirbimo problemų "Ekologistikoje" buvo, tik kažkodėl jų nebuvo paisoma. Šiuo metu aštriausios strėlės sminga į Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnus. Galbūt laiku sustabdžius šios įmonės veiklą nelaimės nebūtų buvę?
Nors Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai gelbėtojai minėto gaisro gesinime nedalyvavo, išskyrus tai, kad vienas Šiaulių 3-osios komandos gaisrinis automobilis ten buvo nuvykęs, diskusijų tiek gaisro metu, tiek po jo Šiaulių valdyboje būta.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apsaugos inspektoriai po nelaimės suaktyvino patikras regiono apskrities įmonėse, ūkininkų ūkiuose ir pas pavienius asmenis, siekdami įsitikinti, jog veikla vykdoma griežtai laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių.
Priešgaisrinės saugos inspektorių, aplinkosaugininkų, Šiaulių miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos dėmesio centre atsidūrė prieš kelerius metus padangų sandėliavimo pažeidimais pagarsėjusi didžiausia padangų perdirbimo įmonė Šiauliuose UAB "Metaloidas". Nors jau kelerius metus šioje įmonėje grubių pažeidimų nenustatoma, vis tik po nelaimės Alytuje nuspręsta neapsiriboti tik planiniais įmonės patikrinimais, bet vykdyti ir neplaninius. Vienas iš tokių – šios savaitės trečiadienį.
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis vakar informavo apie šio patikrinimo rezultatus: gyventojai gali būti ramūs, pažeidimų, kurie keltų realų gaisro pavojų, nerasta, nustatyti tik nežymus sandėliavimo neatitikimas patvirtintai schemai, kurie neturi įtakos gaisro kilimui ir jo išplitimui.
Jei technologinio proceso metu skilusi žiežirba ir sukeltų gaisrą, jo gesinimas būtų mažiau komplikuotas, nes vanduo, nesant stogo, greitai pasiektų gaisro židinį.
Po atviru dangumi
"Metaloido" pranašumas, anot inspektorių, tas, kad į įmonę suvežtos ir perdirbimo laukiančios padangos bei jau susmulkinta guma sandėliuojamos ne uždaroje patalpoje, kaip buvo Alytuje, o po atviru dangumi tvarkingai sudedant padangas į priešgaisrinės saugos taisyklėse numatytas tam tikro aukščio, pločio ir atstumų rietuves, o smulkintą gumą – maišuose.
"Jei technologinio proceso metu skilusi žiežirba ir sukeltų gaisrą, jo gesinimas, skirtingai nei Alytuje, būtų mažiau komplikuotas, nes vanduo, nesant stogo, greitai pasiektų gaisro židinį, – sakė G. Zonis. – Greičiau užgesinus – menkesnė žala aplinkai ir žmonių sveikatai".
Tačiau kelia nerimą tai, kad bendrovė įsikūrusi ir veikia miesto teritorijoje, Pakruojo gatvėje, šalia gyvenamųjų namų kvartalo. Vadinasi, kilus net ir nedideliam gaisrui, gyventojus pasiektų grėsmingi teršalai.
Nuo 2016 metų bendrovė "Metaloidas" dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų – sandėliuojamų padangų ir gumos atliekų tarpų tarp rietuvių ir sklypo ribos nesilaikymo, rietuvių ilgio, pločio, aukščio reikalavimų nesilaikymo, padangų ir gumos sandėliavimo ne rietuvėse, o krūvose ir t.t. – bausta ne kartą.
2016 metais, balandžio 16 dieną "Metaloide" kilo gaisras: apdegė 115 kubinių metrų padangų ir apsmilko apie 10 kubinių metrų perdirbtų padangų tekstilės atliekų. Tada buvo nustatyta, kad gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Spėta, kad ugnis įsižiebė technologinio proceso metu – galbūt draskant padangas ir išrūšiuojant jose esančią gumą, tekstilę, metalą, galbūt smulkinant.
Inspektoriai užtikrina, kad įmonė išpildė visus saugumo reikalavimus iki minimumo sumažindama gaisro pavojaus riziką.
Padanga nėra grėsminga
Pastarosios dienos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius vis sulaukia gyventojų pranešimų apie vienur ar kitur galbūt neteisingai laikomas padangas – baiminamasi, kad jos neužsidegtų.
Minėto skyriaus viršininkas Gražvido Butkaus teigimu, į kiekvieną gyventojų pranešimą reaguojama nedelsiant – vykstama į vietą, analizuojama situacija, o aptikus pažeidimų, padangų ar jų laužo savininkai drausminami baudomis su nurodymu susitvarkyti.
Neseniai skundo apie Šiauliuose, Strazdelio gatvėje esančiame namo sklype, kelių arų plote, sandėliuojamus kalnus padangų, sulaukė ir "Šiaulių kraštas".
Priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistai, apsilankę minėtame sklype, konstatavo, kad padangų keitimu ir naudotų padangų prekyba besiverčiantis savininkas yra pažeidęs priešgaisrinės saugos taisykles. Jam paskirta administracinė nuobauda, iki gruodžio 23 dienos verslininkas įpareigotas panaikinti pažeidimą.
Būna, kad gyventojai inspektoriams praneša ir apie pavienes, nežinia, kieno paliktas padangas, ir apie suverstas netvarkingai. Dalis pranešimų – pagrįsti, ir saugumo nesilaikę asmenys nubaudžiami. Tačiau nemaža dalis ir tokių pranešimų, kurie neturi pagrindo nerimauti.
"Noriu nuraminti žmones: padanga nėra pavojinga ir uždegti ją ne taip paprasta", – užtikrino G. Butkus.
Anot jo, pavojingos yra ne pačios padangos, o jų apdorojimo – ardymo draskymo, skirtingų rūšių medžiagų atskyrimo – technologinis procesas, kurio metu sužiežirbavus gali užsidegti padangos sudėtyje esančios sintetinės medžiagos, o nuo jų ir guma. Arba netinkamas atskirtų medžiagų laikymas, pavyzdžiui, tada, kai tekstilė, turinti ir savaiminio užsidegimo galimybę, sandėliuojama šalia smulkintos gumos.
Žala aplinkai – milžiniška
Kad degančios padangos, kaip ir kiti naftos produktai, padaro milžinišką žalą aplinkai, patvirtina ir aplinkosaugininkai. Sudegus tonai padangų gumos, į orą patenka maždaug apie 100 kilogramų anglies monoksido (CO), apie 7 kilogramai azoto oksidų, 140 kilogramų sieros dioksido, apie 100 kilogramų kietųjų dalelių. Trumpai tariant, degant padangoms, į aplinką su tirštais dūmais patenka daug kancerogeninių, pavojingų žmonių sveikatai, medžiagų.
Be jau minėto padangų gumos gaisro UAB "Metaloidas" 2016 metų balandį, regione būta ir daugiau tokių gaisrų.
* 2006-ųjų balandžio 24 dienos pavakarę Šiauliuose, Bačiūnų kartodromo teritorijoje, degė padangos, kurios buvo kartingų trasos atitvarais.
* 2014 metų balandžio 5 dienos pavakarę pastebėti juodų tirštų dūmų kamuoliai Akmenės miesto pačiame pakraštyje esančioje UAB "Vaidva" gamybinės bazės teritorijoje. Degė senos padangos, kurias sandėliavo Kaune registruotų UAB "Antrinis perdirbimas" ir "Antrinio perdirbimo grupė". Paaiškėjo, kiekviena jų turėjo leidimus sandėliuoti po 450 tonų į atliekas betinkamų padangų ir beveik tiek pat buvo sukaupusios atviroje aikštelėje – iš viso arti 900 tonų.
* 2016-ųjų balandį buvo užsidegusi žolė prie Bačiūnų kartingų trasos, laimei, ją spėta užgesinti ir padangos neužsidegė. Tąsyk gesindamas gaisrą Bačiūnuose nukentėjo ugniagesys.
* 2016 metų birželio pradžioje Šiauliuose, Pramonės gatvės sandėlyje taip pat degė sukrautos padangos. Gaisras tąsyk neišplito – buvo užgesintas maždaug per valandą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017–2019 metais padangų perdirbimo veiklą vykdė dešimt oficialių įmonių jos įsikūrusios Kauno mieste ir rajone, Šiaulių mieste, Zarasų ir Jonavos rajonuose, Naujojoje Akmenėje, Elektrėnuose, Alytuje ir Gargžduose.
Naudinga žinoti
Mokslininkų skaičiavimais, patekusios į gamtą padangos suyra per 120–140 metų. Netinkamai atsikračius senų padangų ir palikus jas saulės atokaitoje, gali išsiskirti vėžį sukeliančios kancerogeninės medžiagos.
LR Aplinkos ministerija nustatė tris būdus, kaip teisingai atsikratyti padangomis:
Perkant naujas padangas, senąsias privalo priimti jas parduodančios įmonės. Jos įpareigotos priimti tiek senų padangų, kiek klientas perka naujų;
Keičiant padangas automobilių servise, senosios priimamos nemokamai;
Nereikalingas padangas nemokamai priima didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.
Specialistai pastebi, kad gyventojų sąmoningumas kiekvienais metais auga: padangas daugelis savininkų stengiasi sutvarkyti teisingai, o ne palikdami pamiškėse, pakelėse ar kitose vietose.