Naujausios
Pagerbtas Levo Tolstojaus pasekėjas
Šiaulių rajone netoli Žarėnų, seno lauko vienkiemyje, iš kurio likę tik pamatai, paminėtos Andriejaus Kalendros, šviesaus šio krašto žmogaus, 60-osios mirties metinės.
Edvardas DIRVONIS
kursenai@skrastas.lt
Levo Tolstojaus pasekėjas
A. Kalendra (1885-1952) iš pradžių dirbo Rygos telegrafe, geležinkelio stotyje. Perskaitęs rusų rašytojo Levo Tolstojaus „Kuo aš tikiu?“, metė pelningą darbą ir ėmė dirbti Rygos vagonų fabrike paprastu darbininku. Vėliau apsigyveno kaime.
1907 – 1909 metais su L. Tolstojumi susirašinėjo, yra išlikę keturi jo laiškai.
Po pažiūrų lūžio norėjo vykti į Kanadą, bet L. Tolstojus jam patarė to nedaryti. Kitame laiške kaimietis klausė, ar eiti į kariuomenę. Rusų literatūros klasikas A. Kalendrai patarė likti kaime.
A. Kalendra įkūrė „Vilties“ kooperatyvą ir jam pirmininkavo iki 1941-ųjų – iki karo pradžios.
Garsėjo kaip Levo Tolstojaus idėjų ir gyvenimo būdo pasekėjas, vegetaras. Buvo aplinkinių labai gerbiamas žmogus. Augino didelę barzdą, į kišenę visuomet įsidėdavo avižų, nevalgė mėsos, negėrė pieno.
Šio krašto istoriją tyrinėjančio žarėniškio kraštotyrininko Leonardo Skėrio pasakojimu, kartą A. Kalendra, basas nuvykęs į Šiaulius, norėjo užeiti pas savo brolį apskrities viršininką Kostą Kalendrą. Jį, palaikę elgeta ar valkata, ne iškart įleido.
Išgelbėjo nuo mirties
Karo metais A. Kalendra su šeima, kaimynais nuo žūties išgelbėjo du į Šiaulių getą patekusių Iciko ir Sonios Gordimerių vaikus.
Yra išlikusi unikali karo pabaigos laikų nuotrauka: aštuoniolikmetė Morta Kalendraitė (dabar Jakutienė) perduoda išgelbėtą berniuką, visų vadintą Simu (Seymour Gordimer), jo tėvui Icikui Gordimeriui.
L. Skėrys gerai prisimena tą 1949 metų dieną, kai, kaimiečius pradėjus varyti į kolūkį, jis su A. Kalendra nuo ryto iki vakaro tvarkė akėčias, plūgus.
Jaunystėje plaukiodamas jūroje A. Kalendra buvo išmokęs danų kalbą. Vėliau išmoko vokiečių, rusų kalbas, gyvendamas vienkiemyje dar mokėsi ir anglų kalbos.
A. Kalendra su žmona ir dukterimi Morta buvo ištremtas į Sibirą, čia 1952 metais mirė.
1997 metais jis po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Kiti šios šeimos nariai tokiu pat apdovanojimu įvertinti 2005 metais.
Pernai, minint A. Kalendros ištrėmimo 60-ąsias metines, jo sodybos vietoje pastatytas akmeninis kryžius. Kryžiuje iškaltas jo mėgtas posakis: „Saugok, Dieve, žmonių gerus darbus“. Dabar, minint mirties tokią pat sukaktį, pašventintas paminklinė lenta su užrašu, nurodančiu, kad šioje sodyboje gyveno L. Tolstojaus pasekėjas, pasaulio teisuolis Andriejus Kalendra.
Leonardo SKĖRIO archyvo nuotr.
TEISUOLIS: Pažinojusieji Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimu įvertintą Andriejų Kalendrą mena, kad jis negalėjęs suvokti, kodėl tarp žmonių tiek daug blogio.
Leonardo SKĖRIO nuotr.
DUKROS: Prie Andriejaus Kalendros atminimui skirto paminklo – jo dukros Zofija Levickienė (kairėje) ir Morta Jakutienė.
Gintarės JAKUTYTĖS nuotr.
PAGARBA: Pagerbti Andriejaus Kalendros atminimo suvažiavo jo giminės, artimieji.
