Pakilti įmanoma

Pa­kil­ti įma­no­ma

Mo­te­ris baikš­čiai pa­ke­lia akis. Ne, ne­be­ge­ria. Jau gal mė­ne­sį. Abu su vy­ru nuo al­ko­ho­lio už­si­ko­da­vo tą pa­čią die­ną. Pa­kil­ti iš dug­no ap­si­spren­dė dėl ne­prie­žiū­ros pra­ra­dę sa­vo vai­kus. Ne­be­ge­rian­čių al­ko­ho­li­kų so­dy­bo­je Šiau­lių ra­jo­ne šian­dien vėl čiauš­ka vai­kai, šilt­na­my­je dygs­ta sa­lo­tos ir ri­di­kė­liai, am­si šuo.

Pen­kių vai­kų ma­ma tu­ri gau­sy­bę pla­nų. Bet ne­sle­pia: la­biau­siai bi­jo vėl pa­slys­ti.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Di­dy­sis pra­ra­di­mas

Jei ne mo­ti­nos bai­mė pa­slys­ti, grei­čiau­siai nė ne­kil­tų įta­ri­mų, kad gau­sio­je šei­mo­je dar ne­se­niai vis­kas bu­vo lais­to­ma al­ko­ho­liu.

„Ne­bū­da­vo taip, kad abu su vy­ru tik ger­tu­me ir ger­tu­me... Bet bu­vo daug ko...“ – sa­ko 39-erių mo­te­ris, san­tū­riai su­kda­ma žvilgs­nį į šo­ną.

Sus­to­ti vy­ras ir žmo­na ap­si­spren­dė, kai Šiau­lių ra­jo­no vai­ko tei­sių gy­nė­jai, ne­ras­da­mi ki­tos išei­ties, vi­sus pen­kis Ri­tos ir Vai­do (var­dai teks­te pa­keis­ti – red. pa­st.) vai­kus paė­mė iš na­mų lai­ki­nai glo­bai.

Ke­tu­rios se­sės ir bro­liu­kas lai­ki­nai pri­glaus­ti šei­my­no­je „Gi­liu­kas“ Šiau­lių ra­jo­ne, Egė­liš­kių kai­me. O vai­kų tė­vams duo­ta są­ly­ga – at­lik­ti spe­cia­lią te­ra­pi­ją nuo al­ko­ho­liz­mo, liau­diš­kai – už­si­ko­duo­ti.

Ri­tai įstri­go so­cia­li­nės dar­buo­to­jos žo­džiai, kad, neį­vyk­dę tos są­ly­gos, pra­ras vai­kus.

„No­rim pa­tys užau­gin­ti sa­vo vai­kus ir pa­tys iš­leis­ti juos į gy­ve­ni­mą“, – to­kie su­tuok­ti­nių žo­džiai skam­ba šei­mą pri­žiū­rin­čios Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos so­cia­li­nės dar­buo­to­jos Sil­vi­jos Mor­ke­vi­čie­nės at­min­ty­je.

Spe­cia­lis­tė sa­ko, kad šios dau­gia­vai­kės šei­mos nū­die­na daž­nai bū­da­vu­si pil­ka: tė­vai – gir­ti, ma­ža­me­čiai – be prie­žiū­ros, vie­ni pa­lik­ti nak­tį, o šal­dy­tu­vas – tuš­čias. Dėl to ir ap­si­spręs­ta at­ža­las pri­glaus­ti ki­tuo­se na­muo­se.

Su­tuok­ti­nių spren­di­mas už­si­ko­duo­ti tą pa­čią die­ną S. Mor­ke­vi­čie­nei bu­vo ne­ti­kė­tas, bet ma­lo­nus. Ne vie­ną ne­sėk­mės is­to­ri­ją ži­nan­čiai mo­te­riai tai su­tei­kė vil­ties, kad vai­kai į šei­mą bus su­grą­žin­ti.

Šian­dien ir anks­čiau

Ato­kus na­mas Šiau­lių ra­jo­ne, Kur­šė­nų kai­miš­ko­joje se­niū­ni­jo­je, šian­dien al­suo­ja gy­vy­be. Kie­me pa­si­tin­ka smal­sūs vai­kų žvilgs­niai. Se­su­tės tik ei­na šer­ti triu­šiu­kų.

Vai­kai mo­ko­si Kur­šė­nuo­se, gy­ve­na bend­ra­bu­ty­je, nes su­si­sie­ki­mas su na­mais ato­kia­me kai­me su­dė­tin­gas. Ta­čiau ne­bu­vo, kad vai­kai į na­mus ne­sug­rįž­tų sa­vait­ga­lį.

Šei­mos būs­te la­bai kuk­lu. Bet šil­ta nuo iš­kū­ren­tos kros­nies. Vir­tu­vė­je triū­sia Ri­ta. Du­be­ny­je mirks­ta pie­tums nu­skus­tos bul­vės. Mo­ti­na tuoj su­kvies vai­kus pie­tų.

Mo­te­ris pra­šo ne­fo­tog­ra­fuo­ti. Bi­jo žmo­nių pa­smer­ki­mo. Sa­ko ne­tu­rin­ti kuo pa­si­gir­ti – kam­ba­riams taip rei­kia re­mon­to. Gal šie­met pa­vyks su­dė­ti plas­ti­ki­nius lan­gus. Šei­ma tu­ri že­mės ap­link so­dy­bą, tad, jei pri­trūk­tų plo­to bul­vėms, išars pie­vos ga­ba­lą ir pa­so­dins. Ža­da pirk­ti viš­tų, pie­no par­si­ne­ša iš kai­my­nų.

Ant len­ty­nos kam­ba­ry­je džiūs­ta šal­pus­niai – vai­kai su­sky­nė. Ant pa­lan­gės pra­žy­do gė­lė. Mo­ti­na sa­ko, kad žie­das vai­kams su­tei­kė džiaugs­mo.

Gau­sios šei­mos tė­vas dir­ba, jis – pa­die­nis dar­bi­nin­kas. Kas die­ną par­ne­ša šiek tiek pi­ni­gų – jų ir iš­mo­kų už vai­kus pa­kan­ka bū­ti­niau­sioms reik­mėms. Iš­mo­kos, kad neiš­taš­ky­tų al­ko­ho­liui, šei­mai mo­ka­mos mais­to ta­lo­nais. Da­bar, kai al­ko­ho­lis na­muo­se – ta­bu, šei­ma gal gaus gry­nų­jų. 41-erių Vai­das ak­ty­viai ieš­ko nuolatinio dar­bo.

Ri­ta pa­sa­ko­ja, kaip gy­ve­na šian­dien, bet nu­su­ka akis pa­klaus­ta, kaip gy­ve­no anks­čiau.

Ji ban­dė su­sto­ti. Ne­pa­vyk­da­vo. Net neat­si­me­na, kiek me­tų gė­rė. Daug.

Sus­tab­dė tik tai, kai dėl ne­prie­žiū­ros bu­vo paim­ti vai­kai. Tai bu­vęs smū­gis ne tik jai, bet ir Vai­dui.

Anot mo­ters, šei­mo­je san­ty­kiai yra šil­ti ir drau­giš­ki. Tuos Ri­tos žo­džius gal­vos pa­lin­ga­vi­mu pa­tvir­ti­na ir so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. Ji ne­daž­nai pra­si­gė­ru­sio­se šei­mo­se jau­čian­ti to­kį stip­rų tė­vų ir vai­kų ry­šį.

Vai­kų ma­ma labai bi­jo pa­slys­ti.

„No­rint pa­kil­ti, tik­rai įma­no­ma, – įkve­pia pso­cia­li­nės dar­buo­to­jos Sil­vi­jos žo­džiai. – Joks dik­ta­tas su­sto­ti ne­pa­dės, jei pa­tys žmo­nės ne­no­rės pa­kil­ti.“

Ko­vo­je su pri­klau­so­my­be ir ap­lin­ka

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Lau­kie­nė di­džiau­sia sėk­me va­di­na tai, jog su­tuok­ti­niai su­vo­kė ga­lin­tys vi­sam lai­kui pra­ras­ti sa­vo vai­kus. Ne­ma­žai šei­mų to ne­be­su­vo­kia.

Šiau­lių ra­jo­ne šiuo me­tu gy­ve­na 171 so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­ma. Jo­se au­ga 363 vai­kai. Tik vie­ne­tai tė­vų ban­do iš liū­no pa­kil­ti. Praė­ju­siais me­tais įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų glo­bai bu­vo pa­ti­kė­ta ke­tu­rios de­šim­tys vai­kų.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja dė­kin­ga Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vams, su­ti­ku­siems bend­ra­dar­biau­ti. Nuo šiol ra­jo­no so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, vai­ko tei­sių gy­nė­jai ri­zi­kos šei­mas ir po dar­bo va­lan­dų lan­ko kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais. Juk ten, kur al­ko­ho­lis, pa­si­tai­ko ir smur­to.

Re­zul­ta­tų taip pat duo­da Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ir Psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos ren­gia­mi Po­zi­ty­vios tė­vys­tės kur­sai, skir­ti so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms.

Pa­kil­ti iš liū­no, Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos so­cia­li­nės dar­buo­to­jos S. Mor­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, nė­ra leng­vas pro­ce­sas, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš šo­no. Vien „už­si­ko­duo­ti“ ne­pa­kan­ka. Psi­cho­lo­gi­nis spau­di­mas iš ap­lin­kos, ku­rio­je ne­be­ge­rian­tis al­ko­ho­li­kas gy­ve­na, yra di­džiu­lis.

„Atei­na pas ma­ne tie už­si­ko­da­vu­sie­ji ir sa­ko, kad dėl „ko­do“ pra­ra­do vi­sus drau­gus“, – pa­sa­ko­ja spe­cia­lis­tė. Ne­te­kę bu­te­lio drau­gų da­lis neiš­lai­ko – „nu­lau­žia“ ko­dą ir pra­de­da vėl ger­ti. Anot S. Mor­ke­vi­čie­nės, ban­dan­tiems pa­kil­ti vi­suo­me­nės ir ins­ti­tu­ci­jų pa­lai­ky­mas ir pa­gal­ba itin svar­bi.

Giedriaus BARNAUSKO nuo­tr.

VAI­KAI: Jei pa­kil­ti iš liū­no pa­vyks, pen­ki vai­kai užaugs kar­tu su tė­vais.

Au­to­rės nuo­tr.

AP­SISP­REN­DI­MAS: Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Al­do­na Lau­kie­nė (kai­rė­je) ir Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Sil­vi­ja Mor­ke­vi­čie­nė įsi­ti­ki­nu­sios, kad ap­si­spręs­ti pa­keis­ti sa­vo ir sa­vo vai­kų li­ki­mus ga­li tik pa­ts žmo­gus.