
Naujausios
Pakruojo upių ir tvenkinių būklė: susirūpinti ar džiaugtis?
Itin lietingos vasaros, vis švelnesnėmis tampančios žiemos bei prieš kelerius metus vienoje iš Radviliškio medžio granulių gamybos įmonių siautęs gaisras. Pastaruoju metu iššūkių ir grėsmių Pakruojo rajone esantiems vandens telkiniams netrūko. Maža to, kai kurių vietos gyventojų nerimą dėl galimos taršos neseniai sukėlė Petraičių tvenkinyje plaukiojančios vandens putos. Ar yra pagrindo nerimui dėl Pakruojo apylinkių upių bei užtvankų vandens kokybės, sausio pradžioje aiškinosi aplinkosaugininkai.
Prisimena ekologinę nelaimę
Sausio 4 dieną šalia Kruojos ir Obelės upių bei Pakruojo ir Petraičių tvenkinių vaikščiojusių vietos gyventojų akis traukė vandens mėginius imančių specialistų desantas. Aplinkosaugininkai tą dieną paskyrė nuodugniam minėtų vandens telkinių būklės tyrimui – laboratorine įranga pamatavo vandens temperatūrą, pH ir vandenyje ištirpusio deguonies kiekį.
Žengti tokį žingsnį paskatino socialiniuose tinkluose bei vietos žiniasklaidos priemonėms išreikšti gyventojų būgštavimai dėl galimos per Pakruojį tekančios Kruojos upės taršos. Įtarimą sukėlė itin smarkiai putojantis upės vanduo.
Vandens putojimas vietos gyventojams iki šiol primena 2016 m. rajone kilusią ekologinę nelaimę. Tuomet, kovojant su didžiuliu beveik savaitę siautusiu gaisru vienoje iš Radviliškio įmonių, nemaži užteršto vandens kiekiai nutekėjo į Petraičių tvenkinį bei Obelės upę. To kaltininkais tapo įvairūs gaisro gesinimo vandenyje esantys cheminiai priedai, pavyzdžiui, vandens minkštikliai.
Anot Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjo Egidijaus Kvasausko, po minėto gaisro putos Petraičių užtvankoje vietomis buvo iškilusios net apie metrą į viršų.
„Kaip rodo praktika, vandens putojimas, dėl didelio vandens kiekio, pastebimas visose užtvankose. Jį lemia tiek didelis kritulių kiekis, tiek vandens kritimas. Šiuo metu Petraičių tvenkinyje putos yra susiformavusios natūraliai. Juk jos susidaro kiekviename ežere, jam banguojant“, – pažymėjo E. Kvasauskas, pridūręs, kad dėl minėto gaisro padidintas dėmesys Pakruojo rajono vandens telkinių būklei buvo rodomas visus 2017 metus.
Gausūs krituliai nepakenkė
Vis dėlto, gera žinia ta, kad šių metų pradžioje atlikti vandens telkinių tyrimai parodė, jog Pakruojo rajono tvenkiniai ir upės šiuo metu nėra užteršti, o jų vandenyje ištirpusio deguonies kiekis yra pakankamai didelis. Kai kurių rajono telkinių, tokių kaip Obelės upė ir Petraičių tvenkinys, būklė po didžiojo 2016 m. gaisro buvo atsikūrusi jau ir praėjusiais metais.
Štai iki nelaimės daugybę meškeriotojų iš aplinkinių vietovių traukęs Petraičių tvenkinys 2017 m. buvo įžuvintas, į jį paleidus daugiau kaip 8500 karpių, per 3200 lydekų, 590 lynų, 2500 ešerių ir beveik 1200 karosų. Sprendimas žuvinti tvenkinį buvo priimtas sulaukus teigiamų telkinio būklės rezultatų, parodžiusių, jog vanduo čia yra švarus.
E. Kvasauskas teigė, jog galima drąsiai tvirtinti, kad šiuo metu visų Pakruojo rajono vandens telkinių būklė esanti labai gera. Ypač žinant apie egzistuojančius įvairius rizikos veiksnius.
„Buvo labai lietinga vasara, žiemos, galima sakyti, visai neturėjome. Atsižvelgiant į tai, koks didelis kritulių kiekis nuo laukų ir per drenažo sistemas pateko į vandens telkinius, tai vandens telkinių būklė tikrai gera“, – tikino aplinkosaugos specialistas.
Tiesa, dėmesys Pakruojo ir jo rajono upėms, tvenkiniams bei ežerams šiemet jau buvo pademonstruotas ne tik tiriant jų vandens būklę. Siekiant užtikrinti, kad vandens kokybė ir toliau išliktų aukšta, buvo patikrintas nuotekų tvarkymas kai kuriose rajono gyvenvietėse.
„Pakruojo rajono agentūros inspektoriai patikrino Lygumų, Šukionių ir Dvariškių kaimus bei įvertino, ar susidariusios buitinės nuotekos ten tvarkomos tinkamai. Per keturias dienas nebuvo nustatytas nė vienas nelegalaus nuotekų išleidimo į upę atvejis“, – teigė E. Kvasauskas.
Taršą mažina ir centralizuotas vandentiekis
Vandens telkinius gali teršti ne tik buitinės nuotekos, bet ir pramonės įmonės. Tačiau ir jos rajone veikia nekenkdamos aplinkai. Anot pašnekovo, pramonė sutelkta pačiame Pakruojo mieste, kuris beveik visas yra prijungtas prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų. Todėl galimos taršos patekimo į upes bei tvenkinius rizika esanti itin menka – atliekos gali patekti tik piktavališkai jas išleidžiant, tačiau tokių atvejų aplinkosaugos specialistai kol kas nebuvo pastebėję.
Nuotekų patekimą į vietos vandens telkinius smarkiai sumažino gyventojų prisijungimas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad šiuo metu beveik visi Pakruojo rajono gyventojai prie jų yra prisijungę.
Ir nors Pakruojo rajonas pagal savo vandens telkinių kokybę neabejotinai yra švarus, tačiau specialistai įvairių skundų dėl galimų aplinkos taršos atvejų sulaukia nuolat. Pasak E. Kvasausko, kasmet visame Šiaulių regione skundų skaičius siekia apie 1000. Jų turinys pats įvairiausias, pradedant pastebėtu nelegaliu nuotekų išleidimu, baigiant žolės deginimu. Specialisto teigimu, po kiekvieno kreipimosi yra informuojami vietiniai aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie nedelsdami išvyksta tirti skundo į įvykio vietą.
ŠRAAD nuotr.
Užs. Nr. 371354