Palinkėjimas Mokytojų streiko akivaizdoje

Palinkėjimas Mokytojų streiko akivaizdoje

Pa­lin­kė­ji­mas Mo­ky­to­jų strei­ko aki­vaiz­do­je

Vy­gau­das UŠAC­KAS

am­ba­sa­do­rius

Šiuo me­tu vie­šą­ją erd­vę ir švie­ti­mo sis­te­mą pur­tan­tys pe­da­go­gų strei­kai dar kar­tą ap­nuo­gi­no es­mi­nę pro­ble­mą. Mus ir to­liau ka­muo­ja ne­ži­nia, kaip atei­ty­je kel­si­me vals­ty­bės ūkio au­gi­mą: kaip ska­tin­si­me var­to­ji­mą, in­ves­ti­ci­jas, įplau­kas į biu­dže­tą, ypač kai ES struk­tū­ri­nių fon­dų do­ta­ci­jos tirps­ta, in­ves­ti­ci­jos ne­pra­sisk­ver­bia, o vals­ty­bę gau­bia ir išo­ri­nio ne­tik­ru­mo, ir ka­ro kurs­ty­mo są­ly­gos?

Pe­da­go­gų strei­kai ne­tu­rė­jo pa­lik­ti nei vie­no abe­jin­go. Nes­var­bu, ku­rio­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je sto­vi­te. Man, ma­mos mo­ky­to­jos, ku­ri dau­giau nei 40 me­tų sky­rė Skuo­do ir Uk­mer­gės pra­di­nu­kams, vai­kui bei pa­čiam il­gą lai­ką as­me­niš­kai be­si­rū­pi­nant ir re­miant kai­mo, so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų vai­kų ug­dy­mo pro­gra­mas, skau­du tai ma­ty­ti.

„Eu­ros­tat“ įspė­ja – po 10 me­tų Lie­tu­vo­je liks ma­žiau nei 1,9 mln. gy­ven­to­jų! Ap­siž­val­gy­ki­me, kas tuo­met dirbs, pirks, mo­kės mo­kes­čius, ir to­kiu bū­du iš­lai­kys mo­ky­to­jus, po­li­ci­nin­kus, ka­rius ir sa­vęs iš­lai­ky­ti ne­ga­lin­čius vals­ty­bės gy­ven­to­jus?

Kas ta­da kurs ir gins Lie­tu­vos vals­ty­bę? Vien drą­sūs, ri­zi­kos ne­bi­jan­tys bro­liai ir se­sės Va­ka­ruo­se ir Ry­tuo­se, ra­dę ni­šas vers­lui, už­dar­biui ir to­kiu bū­du pa­rem­da­mi per­ve­di­mais sa­vus Lie­tu­vo­je?

Iš­gy­ve­nan­tys pa­že­mi­ni­mą ir iš­siug­dę ne­pil­na­ver­tiš­ku­mo jaus­mą, kad jie sun­kiai ke­lią po­li­ti­nė­se džiung­lė­se be­si­ski­nan­čio elekt­ro­ni­nio bal­sa­vi­mo ir dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės bū­dais, ne itin rei­ka­lin­gi Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me?

Tad kur mes at­si­dū­rė­me po 26 -ių Nep­ri­kau­so­my­bės me­tų kon­ku­ren­ci­nė­je glo­ba­lios rin­kos ap­lin­ko­je? Ar tu­ri­me vi­zi­ją, su­ta­ri­mą ir po­li­ti­ką, kaip ku­ria­me ir kur­si­me „Ge­ro­vės Lie­tu­vą“ tarp­vals­ty­bi­nės kon­ku­ren­ci­jos, in­teg­ra­ci­jos ir išo­ri­nės prieš­prie­šos ap­lin­ky­bė­mis?

Pri­va­lo­me mąs­ty­ti glo­ba­liai ir veik­ti pra­gma­tiš­kai, su­ku­riant są­ly­gas, kad Lie­tu­va bū­tų ta ša­lis, iš ku­rios nie­kas ne­no­rė­tų iš­vyk­ti. Prie­šin­gai, no­rė­tų at­vyk­ti, grįž­ti na­mo..

Dir­ban­čių žmo­nių ma­žė­ji­mas ne tik kad ne­lei­džia ir ne­leis kel­ti dar­bo už­mo­kes­čio mo­ky­to­jams pa­gal jų lū­kes­čius, už­tik­rin­ti so­cia­li­nės ge­ro­vės vals­ty­bi­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jams ir so­cia­liai jaut­riems žmo­nėms, bet dar ir rei­kės ma­žin­ti šias iš­lai­das.

Mes tu­ri­me iš­šok­ti iš už­bur­to ra­to ne­de­juo­jant, nea­pe­liuo­jant, su vi­sa pa­gar­ba, į pa­trio­tiš­ku­mą bei „neiš­si­vaikš­čio­ji­mą“ po Pa­sau­lį. Esa­me lais­va Lie­tu­va, at­vi­ra­me, tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sia­me, glo­ba­lia­me Pa­sau­ly­je, kur in­di­vi­dua­lios vals­ty­bės, ne­prik­lau­so­mai jos Eu­ro­pos Są­jun­go­je ar už jos ri­bų, kon­ku­ruo­ja dėl sa­vo, sa­vo vals­ty­bės eko­no­mi­kos py­ra­go au­gi­mo, dėl ta­len­tų ir rei­ka­lin­gos dar­bo jė­gos pri­trau­ki­mo.

No­rint už­tik­rin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, mums rei­kia žmo­nių Lie­tu­vo­je: vie­ti­nių ir tu­ris­tų. Mes tu­ri­me ne tik su­grą­žin­ti jau­nus ir dar­bin­gus emig­ran­tus, di­din­ti tu­ris­tų skai­čių iš vi­sų ap­lin­ki­nių ša­lių. Gal ver­ta net pa­skelb­ti ak­ci­ją – kiek­vie­nas iš lie­tu­vių tu­ri pa­si­kvies­ti po drau­gą iš už­sie­nio ap­lan­ky­ti mus bent kar­tą per me­tus...?!

To­dėl pra­si­de­dant Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai no­rė­čiau pa­lin­kė­ti, kad po­li­ti­kai ir par­ti­jos gre­ta na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių, gy­ven­to­jų ir dar­bo jė­gos au­gi­mui Lie­tu­vo­je skir­tų prio­ri­te­ti­nį dė­me­sį.

Ne­bus žmo­nių, ne­bus biu­dže­ti­nių įplau­kų, ne­bus Lie­tu­vos. Tu­ri­me su­kur­ti pa­lan­kiau­sią įsta­ty­mi­nę ba­zę dar­bin­giems, kū­ry­bin­giems žmo­nėms Lie­tu­vo­je įsi­kur­ti, at­si­sa­kant per­tek­li­nių biu­rok­ra­ti­nių rei­ka­la­vi­mų.

Lie­tu­vos įsta­ty­mų ir žmo­gaus tei­sių lai­ky­ma­sis, pa­gar­ba vals­ty­bin­gu­mui ir tra­di­ci­joms, kal­bos ir is­to­ri­jos ži­no­ji­mas, konk­re­tus fi­nan­si­nis in­dė­lis ir in­ves­ti­ci­jos tu­rė­tų bū­ti tie pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, ku­rie ap­spręs­tų sve­tim­ša­lių įsi­kū­ri­mo ir ap­si­gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Vi­sa tai, aiš­ku, tik pa­pil­do­mi sver­tai mū­sų na­cio­na­li­nių ta­len­tų, bro­lių ir se­se­rų Lie­tu­vo­je iš­lai­ky­mui.