Naujausios
Šiauliuose – net didžiausias Baltijos šalyse oro uostas?
Pasiklausius Šiaulių vicemero Justino Švėgždos pranešimo, susidaro įspūdis, kad ir Vilniui, ir Klaipėdai dar toli toli iki Šiaulių.
„Šiaulių miestas – greičiausiai augantis miestas Lietuvoje. Per 2 metus paaugome visu Joniškiu – 9,5 tūkstančio gyventojų. Aplenkėme Vilnių, Kauną. Esame miestas, į kurį sugrįžta daugiausia emigrantų. Turime sveikiausią demografiją Lietuvoje“, – pasakojo vicemeras.
Jis bandė įtikinti, kad Šiauliai taip spėriai auga grįžtančių iš užsienio lietuvių dėka. Kasmet į miestą grįžta tūkstančiu emigrantų daugiau, nei išvyksta.
Pačios Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2021 metais Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravo 1 456 gyventojai, iš jų – 966 Lietuvos piliečiai. Tuo tarpu išdeklaravo gyvenamąją vietą mieste, nes išvyko gyventi į užsienį, 691 miesto gyventojas. Taip kad tų tūkstančių nematyti, nors tendencija yra palanki: kasmet daugiau emigrantų sugrįžta, mažiau emigruoja. Tačiau demografinė situacija nėra palanki – gimstamumas mažėja, žmonių miršta daugiau, nei gimsta.
Vicemeras, aišku, nutylėjo, kad Šiauliai auga čia dirbti atvykusių trečiųjų šalių gyventojų ir Ukrainos karo pabėgėlių dėka. Gyventojų registro duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybėje kovo mėnesį buvo registruota beveik 120 tūkstančių gyventojų. Iš jų 17 tūkstančių turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir neturi Lietuvos pilietybės. Ukrainos pilietybę turinčių asmenų Šiauliuose šiuo metu yra 7,4 tūkstančio.
Anot vicemero, mieste gyvena 98,5 tūkstančio nuolatinių Lietuvos gyventojų.
J. Švėgžda akcentavo, kad nuo 2015 metų tris kartus išaugo miesto biudžetas ir pabrėžė, kad tai rodo, jog miesto valdžia netinginiauja. Tik menkas čia miesto valdžios nuopelnas. Pasižiūrėjus statistinius duomenis akivaizdu, kad tokia pati „gerovė“ ištiko beveik visas šalies savivaldybes. Savivaldybių didžiąją biudžetų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, kuris kyla šalyje augant darbo užmokesčiui. Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje vyravusi viena didžiausių Europoje infliacijų vertė darbdavius kelti darbo užmokestį, šalies valdžia didino minimalią algą, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Vicemeras paminėjo, kad Šiauliuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei šalies vidurkis (2 097 eurai) – siekia 1 814 eurų, o į rankas – apie 1 150 eurų. Vicemeras šią tendenciją pavadino blogu „palikimu“, tačiau nutylėjo, kad vidutinis darbo užmokestis Šiauliuose yra mažiausiais iš visų penkių šalies didmiesčių.
Dar vienas argumentas, kodėl emigrantai turėtų sugrįžti būtent į Šiaulius, yra tai, kad šis miestas yra „paskutinis finansiškai prieinamas didmiestis“, nes čia pigiausias nekilnojamasis turtas tarp penkių didžiųjų miestų. Vilniuje už vieną kvadratinį metrą vidutiniškai mokama 2 581 euras, Klaipėdoje – 1 650, Kaune – 1 745, o Šiauliuose – 1 098 eurai.
J. Švėgžda pažėrė „atradimą“. Pasirodo, Šiaulių oro uostas yra didžiausias Baltijos šalyse.
„Galbūt ne visiems lietuviams yra žinoma, kad turime didžiausią oro uostą Baltijos šalyse – didesnį už Rygos, už Talino, už Vilniaus“, – rėžė vicemeras ir pakvietė turtingiausius emigrantus parskristi į Šiaulius privačiais lėktuvais.
Greičiausiai šis faktas žinomas tik vienam be galo mėgstančiam girtis vicemerui. Nors internetinė paieškos sistema didžiausiu Baltijos šalyse įvardija Rygos oro uostą, bet gal niekam nežinant Šiaulių oro uostas jau aplenkė ne tik Vilniaus, Talino, bet ir Rygos oro uostus?
Apie darbuotojų poreikį
Regioninio karjeros centro „Karjeras“ atstovė Živilė Žostautė užsienyje gyvenantiems lietuviams pateikė visą eilę kontaktinių duomenų, kuriais jie galėtų gauti reikalingos informacijos apie įsidarbinimo galimybes Šiauliuose.
Ž. Žostautienė informavo apie profesijas, kurių poreikis mieste yra didžiausias. Tarp vidutinės kvalifikacijos darbuotojų reikalingi yra virėjai, konditeriai, pardavėjai, siuvėjai, betonuotojai, dažytojai, apdailininkai, sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.
Aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta gamybos, prekybos, transporto, statybos, elektros, mechanikos ir technikos srityse. Taip pat reikalingi gydytojai, slaugytojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, logistikos specialistai, pardavimų vadybininkai.
Pristatytas „Sandoros“ progimnazijos nuotolinis mokymas
Grįžtantiems iš svetimų šalių į Lietuvą aktualus klausimas, kaip jų vaikai integruosis į Lietuvos ugdymo sistemą. Apie nuotolinį tokių vaikų mokymą papasakojo „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.
Jis pabrėžė, kad nuotolinį ugdymą vykdančioje mokykloje vaikai gali mokytis visų dalykų, kurie dėstomi šalies mokyklose, ir įgyti 8 klasių baigimo pažymėjimą.
Tačiau yra kita galimybė. Kai nereikalingas 8 klasių baigimo pažymėjimas, nuotoliniu būdu vaikai mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos, o pradinėse klasėse – lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo. Pastarąjį ugdymo būdą renkasi apie 60 procentų nuotoliu besimokančių vaikų užsienio šalyse.
Šioje progimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi 250 vaikų iš 35 šalių. Dauguma jų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Norvegijoje, tačiau yra net iš JAV ar Sidnėjaus.
Trys mokyklos mokytojai veda pamokas gyvendami Belgijoje, Estijoje ir Vokietijoje. Pusė mokytojų moko vaikus ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, 14 procentų pedagogų dirba tik nuotoliniu būdu.
Anot mokyklos vadovo, nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams transliuojami renginiai, organizuojami bendri renginiai, pavyzdžiui, išleistuvės, nes jie yra tarsi maža bendruomenė.
Neseniai progimnazija apklausė 85 vaikų tėvus ir sužinojo, kad beveik pusė jų planuoja grįžti į Lietuvą. Pagrindinis motyvas, kuris paskatintų sugrįžimą, būtų patrauklus darbo pasiūlymas – tai nurodė beveik pusė apklaustųjų.
Susitikimo dalyviai turėjo klausimų
Renginio dalyviai turėjo klausimų. Niujorke gyvenanti Jurgita pasakojo, kad dukra mokosi lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo Ozo gimnazijoje Vilniuje ir skundėsi dideliais mokymosi krūviais. Vaikui, kuris lanko vietinę mokyklą, dar papildomai nuotoliniu būdu mokytis lietuvių kalbos dideliu krūviu yra sudėtinga. K. Šaltis niekuo paguosti negalėjo, minėdamas, kad ugdymo krūviai yra skiriami pagal ugdymo programą.
Iš Kipro atvykusi rašytoja Dalia Staponkutė, paminėjusi, kad šioje šalyje veikia dvi lietuviškos mokyklos, teiravosi, ar yra atlikta tyrimų, parodančių nuotolinio mokymo kokybę. Apie tokius tyrimus K. Šalčiui nebuvo žinoma.
Susitikimo transliacijos komentaruose atsirado pasiūlymas.
„Mieste pilna valstybės apleistų tuščių sklypų ir patalpų, leiskite grįžtantiems nemokamai įkurti verslus (patalpas suteikiant – aut. past.) panaudos būdu, po kurio laiko turint galimybę išsipirkti adekvačiomis kainomis. Na, o apibendrinant, kiekvienam piliečiui – po nedidelį sklypuką namo statybai“, – rašė transliacijos žiūrovas.
Žmonės taip pat pasigedo Šiauliuose naujų daugiabučių namų, kuriuose galėtų įsikurti ir atvykusieji gyventi į Šiaulius.
