Naujausios
Pirmasis rektorius palieka universitetą ir važiuos į Portugaliją
Šiaulių universiteto Senato pirmininkas, profesorius Vincas Laurutis, buvęs pirmasis rektorius, apsisprendė baigti karjerą universitete. Nuo šios savaitės jau yra „laisvas žmogus“. „Mes ir taip per ilgai dirbame,“ – sako profesorius, kuriam lapkritį sukaks 69 metai, o mokslininko ir pedagogo darbo stažas – 44 metai.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pensija didelė – ir „laisvas“
Pasklidusią žinią, kad atsistatydino iš Senato pirmininko pareigų, V. Laurutis tikslina: „Aš neatsistatydinau, tiesiog baigiu karjerą, palieku universitete darbą ir visas pareigas, visus įgaliojimus.“
Prašymą nutraukti darbo sutartį parašė praeitą penktadienį ir nuo šio pirmadienio nebedirba. Dar vasarą būtų išėjęs, bet sustabdė rektorius Donatas Jurgaitis. Paprašęs palaukti iki rudens, kol paaiškės studentų priėmimo rezultatai. Jie nebuvo džiuginantys Technologijos fakultetui, kurio studentams iki šiol dėstė V. Laurutis.
„Viską gerai apgalvojau, – sako profesorius. – Tai tik asmeninis apsisprendimas. Mes ir taip per ilgai dirbame, sulauki pensijos ir gali gyventi kitą gyvenimą – tegu jaunimas dirba.“
Neketina daugiau dėstyti. Mano, jog puikiai išgyvens ir iš pensijos. Prie pensijos dar gaus mokslininko išmoką, kuri sudaro 200 eurų.
„Jeigu dirbčiau, išmokos negaučiau, – aiškina profesorius ir suskaičiuoja: – Mano pensija yra 650 eurų, plius mokslininko išmoka – iš viso bus 850 eurų, ar neužtenka? Ir esi laisvas. Važiuosiu dabar į Portugaliją“.
Turi ten kokią sodybą?
„Neturiu, bet gal pirksiu, – juokiasi. – Kol kas nuomosiu kokį būstą, o maistas Portugalijoje pigus.“
Galimybė privatizuoti universitetą
Neneigia, jog apsispręsti įtakos turėjo ir universiteto situacija.
„Mažėja studentų, bet yra daug priežasčių, kodėl universiteto situacija tokia sudėtinga, – sako V. Laurutis. – Esu nusivylęs aukštojo mokslo politika.“
Jos niekaip neįstengia pakeisti valdžioje besikeičiantys politikai ir ministrai.
„Krepšelių sistemą laikau neigiamu dalyku – ji nusmukdė Šiaulių universitetą, – įsitikinęs V. Laurutis. – Blogybė ir ta, kad studentams reikia mokėti už mokslą. Dėl to jie renkasi pigesnes socialinių mokslų studijas, nors tokių specialistų ir taip yra per daug.“
Pabrėžia, jog valstybės požiūris į valstybinius universitetus turėtų būti kitoks. Jie turėtų gauti valstybinį užsakymą rengti specialistus.
„Inžinierių nebėra, mes juos rengiame, bet jaunimas nesirenka inžinerijos studijų, nes jos sunkios, o dar reikia mokėti, – sako profesorius. – Dėl valstybės politikos tokios disproporcijos susidaro“.
Kita vertus, „investicijos ne ten buvo sudėtos – į pastatus, bet ne į dėstytojų, mokslininkų kvalifikaciją“, todėl nebėra prestižo dirbti aukštojoje mokykloje.
Nepaisant skepticizmo, tikina, jog reikia viską daryti, kad Šiauliuose universitetinės studijos išliktų.
„Pažiūrėkite, kiek talentingų žmonių Šiauliuose užauginame, kiek jų atidavėme kitiems miestams, Šiauliuose yra didelio potencialo žmonių, svarbu tik, kad čia išliktų aukštasis mokslas“, – pabrėžia eksrektorius.
Jo nuomone, universitetui nereikia baimintis įsilieti į klasterius su kitais universitetais.
Mato ir kitą galimybę: „Dabar būtų proga ir universitetą privatizuoti – Šiaulių bankas, Pramonininkų asociacija, Savivaldybė sumestų lėšas – atsirastų bendruomeninis universitetas. Tokių universitetų yra kitose šalyse.“
Šiaulietis
V. Laurutis save vadina „šimtaprocentiniu šiauliečiu“. Šiauliuose gimė, augo, baigė Juliaus Janonio vidurinę mokyklą.
Studijavo Kauno politechnikos institute, po baigimo atitarnavęs karininku armijoje grįžo į Šiaulius – dirbti dėstytoju KPI Šiaulių vakariniame fakultete. 44 metai atiduoti aukštajai mokyklai ir mokslui.
V. Laurutis – technikos mokslų habilituotas daktaras. 1989 metais už mokslo darbus tapo valstybinės premijos laureatu.
Įsteigus Šiaulių universitetą išrinktas pirmuoju rektoriumi. Dešimtmetį vadovavo universitetui.
Pastaruosius trejus metus buvo Senato pirmininkas.
Nuo Atgimimo metų ne kartą buvo renkamas į miesto Tarybą. Politinėje veikloje toliau dalyvauja. Liberalcentristams susijungus su A. Zuoko partija priklauso jos Šiaulių skyriui.
„Gražiai nugyvenau gyvenimą, viskuo pabuvau, – pasidžiaugia V. Laurutis. – Esu laimingas žmogus.Tik dėl žmonos netekties buvau nelaimingas. Pusmetį sunku buvo atsitiesti, bet išėjau dirbti į sodą, palengvėjo. Dar turiu ir hobį – akcijų rinkoje dalyvauju.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPRENDIMAS: Profesorius Vincas Laurutis apsisprendė atsisveikinti su universitetu ir gyventi senjoro gyvenimą: „Jauni tegu dirba.“
Trumpai apie V. Laurutį
Vincas Laurutis gimė 1946 m. lapkričio 27 dieną Šiauliuose.
1964 metais baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą. Kauno politechnikos institute (KPI) įgijo radijo inžinieriaus specialybę.
Darbo karjerą pradėjo 1969 metais KPI Šiaulių vakariniame fakultete dėstytoju. 1992–1997 m. buvo šio fakulteto dekanas.
1989 m. su bendraautoriais profesoriumi Kęstučiu Kriščiūnu ir docentu Vidu Lauruška už darbą „Nauji žmogaus ir mašinos informacinės sąveikos būdai ir priemonės“ apdovanotas Lietuvos valstybine premija mokslo ir technikos srityje.
1996 metais suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas. Technikos mokslų, elektronikos ir elektrotechnikos mokslų habilituotas mokslų daktaras, apgynė habilitaciją tema „Žmogaus žiūros linijos orientavimo sistema“.
1997–2007 metais – Šiaulių universiteto rektorius.
Nuo 1995 metų keturias kadencijas buvo Šiaulių miesto tarybos narys.
