Naujausios
Pirmosios gėlės jaunai mokytojai
Šiaulių miesto mokyklose „Šiaulių kraštas“ rado tik vieną pedagogą, kuris šiemet baigė universitetą ir atėjo dirbti į mokyklą. Jauna mokytoja Natalja Jemeljanova vakar peržengė Santarvės vidurinės mokyklos slenkstį. Dauguma baigusių studijas jos grupės draugų per vasarą emigravo, o ji liko namie — ten, kur traukia širdis.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Pirma diena mokykloje
Natalja Jemeljanova — kone vienintelė Šiaulių mieste jauna mokytoja, kuri rado darbą baigusi studijas. Mergina Šiaulių universitet studijavo kūno kultūrą ir įsidarbino pagal įgytą specialybę Santarvės vidurinėje mokykloje. Dėstys kūno kultūrą 5— 12 klasių mokiniams.
Nataljos darbo „kabinetas“ — pats erdviausias mokykloje. Tai sporto salė, kurią savo rankomis per vasarą išdažė kūno kultūros mokytojas Anatolij Novikov, jau dvidešimt metų dirbantis šioje mokykloje.
Mokytojas džiaugiasi jauna kolege ir rodo jai inventorių. „Tikėjausi, kad per čempionatą mokykloms duos bent po kelis krepšinio kamuolius, tačiau teks žaisti su senais“, — sako ilgametis mokytojas.
Pirmoji diena mokykloje Nataljai buvo pilna malonių netikėtumų. Susitikimas su kolegomis, šventinis renginys ir marios gėlių.
„Neapsiverkiau, tačiau šypsena nedingo nuo veido visą dieną. Ėjo prie manęs mokiniai, tiesė man gėles ir sakė — jūs būsite mūsų mokytoja, norime jus pasveikinti. Tikrai nesitikėjau gėlių, nes dar nieko nepažįstu ir esu naujas žmogus mokytojų kolektyve“, — dalijasi Rugsėjo 1-oios įspūdžiais jaunoji mokytoja.
Natalja žino, kad šventė trunka tik vieną dieną. Visus mokslo metus teks dirbti. Sako, jog Rugsėjo 1-osios šventė tiesiog primena, kad pedagogo profesija yra garbinga, o atliktas darbas prasmingas.
Svajojo tapti policininke
Nataljai Rugsėjo 1-oji nuo vaikystės svarbi. Dar lankydama darželyje norėjo kuo greičiau užsidėti kuprinę su knygomis. Pirmoji mokslo ir žinių šventė išliko jos atmintyje iki šiol.
„Niekada mokykloje nesijaučiau blogai. Norėjau čia būti. Nebėgau iš pamokų ir jaučiau atsakomybę už savo veiksmus, nes taip mane auklėjo šeima“, — su šypsena prisimena mokyklos laikus jauna mokytoja.
Kadaise, prisipažįsta, svajojo tapti policininke, nes kieme daugiausia teko žaisti su berniukais — nenorėjo nusileisti nei greičiu, nei jėga. Nuo penktos klasė mokytojai atkreipė dėmesį į Nataljos sportiškumą. Iš pradžių lankė lengvosios atletikos užsiėmimus. Neprigijo. Vėliau — baseiną. Neprilipo.
Po to išbandė dziudo. „Supratau, kad radau savo mėgiamą sporto šaką“, — pasakoja mergina, dziudo užsiiminėjusi iki mokyklos baigimo. Jos tėtis taip pat mėgo kovos menus. Pasipylė varžybos ir pergalės. Mergina kambario sienas galėjo tapetuoti diplomais, tačiau jų nekaupė ir nesaugojo.
Vyresnėse klasėse svarstė gal tapti trenere, tačiau netrukus suprato, kad dirbti mokykloje jai taip pat būtų visai malonu. Mokytojos darbas — artimas jos būdui ir pasaulėžiūrai. Po prasmingų pokalbių su savo mokytojais nustūmė į šalį mintis, jog mokykla yra vien nesibaigiantis vaikų triukšmas ir pertempti nervai.
Ar nenorės dvyliktokai su jauna mokytoja išbandyti jėgas? „Tik tuomet, jei lankys dziudo imtynių būrelį“, — atkerta Natalja. Jos nuomone, pedagogas turi ne tik surasti bendrą kalbą su mokiniais, bet ir mokėti pareikalauti deramo dėmesio mokomam dalykui.
Leido likimui nuspręsti
Baigusi Šiaulių universitetą, jauna absolventė ieškojo pedagogės arba bet kokio darbo, tačiau pasiūlymų nesulaukė iki pat vasaros pabaigos. Svarstė ramiai palaukti dar iki rugsėjo pabaigos, o jau tuomet ragauti emigranto duonos.
Iš universiteto grupės draugų Lietuvoje liko vos trys. Keletas dar studijuodami įsidarbino kūno kultūros mokytojais kaimo mokyklose. Visi kiti, vos gavę į rankas diplomus, išlėkė į Angliją, Švediją ar kitą šalį, kur duona skalsesnė.
Natalja nesmerkia išvykusiųjų, nes pati patyrė, kaip nelengva rasti darbą tėvynėje. Gyvenimas ir jai galėjo pasisukti įvairiai, nes mergina turi dar daug talentų. Jei nebūtų žengusi sporto keliu, gal siektų meno aukštumų. Menas merginą lydi ir dabar. Nuo mažens artimiesiems ir draugams ji yra gera patarėja interjero dizaino klausimais.
Džiaugiasi, jog pradės dirbti mokytoja, bet nemano, kad bus lengva.
„Ne kiekvienas sutiktų dirbti mokykloje 8 valandas per savaitę, tačiau aš tikiuosi, kad man pavyks įsitvirtinti“, — optimistiškai nusiteikusi jauna mokytoja.
„Šiauliuose augau, mokiausi. Čia noriu dirbti ir gyventi“, — sako Natalja ir teigia nebijanti didelių gyvenimo permainų, tačiau nori būti ten, kur gera — namie.
TIKSLAS: Natalja Jemeljanova būtų laiminga, jei išauklėtų bent vieną sportininką.
DARBAS: Sporto inventorius Nataljai ne naujiena.
KARTA: Anatolij Novikov džiaugiasi jauna kolege ir negaili jai praktiškų patarimų.
PRADŽIA: Nataljai Jemeljanovai ši rugsėjo 1-oji — naujo gyvenimo etapo pradžia ir pirmas žingsnis pedagogo karjeroje.
Jono TAMULIO nuotr.
