Plastiko įmonės susibūrė į klasterį

Plastiko įmonės susibūrė į klasterį

Šiauliuose vakar įkurtas Lietuvos plastiko klasteris. Jis suvienijo dvylika verslo ir mokslų įstaigų. Kartu įmonės sieks ES struktūrinių fondų paramos, ieškos užsienio klientų, plėsis ir kurs naujas darbo vietas. Mokslo įstaigos ruoš plastiko gamybos sektoriui skirtus specialistus ir atliks tyrimus.

Simona KVEDERYTĖ

simona.k@skrastas.lt

Kurs darbo vietas

Po pusantrų metų derybų jungtinės klasterio veiklos sutartį pasirašė Šiaulių pramonininkų asociacija, aštuonios Šiaulių, Panevėžio, Kretingos, Klaipėdos rajono įmonės, gaminančios plastiko produktus. Prisijungė ir mokslo įstaigos: Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių profesinio rengimo centras ir Kauno technologijos universitetas.

Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidento Alvydo Stulpino teigimu, susivienijusios klasterio įmonės netrukus apibrėš tikslią savo strategiją. Bus paskirtas koordinatorius – žmogus, atstovausiantis klasteriui. Valdybos susirinkimai vyks kartą per mėnesį. Pirmasis numatytas liepą.

Klasterio įmonės teiks bendras paraiškas Europos Sąjungos investiciniams projektams. Dabar ruošiamasi dalyvauti konkurse, kurį laimėjusios, klasterio įmonės kurtų laboratorijas.

Bendrovės, gavusios paramą, galėtų plėsti savo veiklą, stiprinti materialinę bazę. Taip būtų kuriamos ir naujos darbo vietos.

Pirmenybė bus teikiama ir eksportui, kartu įmonės ieškos naujų užsienio klientų. Taip pat numatyta dalyvauti parodose.

„Klasteris veikia kaip uždaroji akcinė bendrovė. Kiekvienas akcininkas, šiuo atveju įmonė, stengsis bendradarbiauti su kitomis bendrovėmis ir taip didinti savo pelną, kartu kurti aukštą pridėtinę vertę, skatinti mokslo plėtrą, mažinti nedarbą. Tai efektyviausia daryti ne vienai, o grupei kompanijų. Mes, tik surėmę savo pečius, pasidaliję darbų sritis, galime konkuruoti nelengvoje rinkoje. Šiandien plastikas dominuoja visur – nėra tokio verslo ar gamybos, kur jo nereikėtų“, – įsitikinęs A. Stulpinas.

Ruoš specialistus

Prie plastiko klasterio prisijungusios bendrovės „Stigma“ generalinio direktoriaus Alfredo Zigmanto manymu, ar įmonių koncentracija padės įsitvirtinti rinkoje, paaiškės po kelerių metų.

„Mes, prisijungę prie plastiko klasterio, tikimės technologijų kūrimo ir reikalingų specialistų rengimo, – sako Panevėžyje įsikūrusios UAB „Stigma“ generalinis direktorius A. Zigmantas. – Lietuvoje trūksta specialistų. Jų beveik niekas neruošia. Plastiko apdirbimo įrengimai yra aukšto technologinio lygio. Todėl kvalifikuota darbo jėga reikalinga.“

Pasak Šiaulių valstybinės kolegijos direktorės Natalijos Šedžiuvienės, mokslo įstaiga prie klasterio prisidės atlikdama tyrimus, reikalingus plastiko gamybai ir rinkai.

„Mes turėsime puikią galimybę susipažinti su įmonių technologijomis, inovacijomis. Taip pat turėsime galimybių susitikti su Europos ir pasaulio mokslininkais, perimti jų patirtį, studentai galės atlikti praktiką ir galbūt ten liks dirbti“, – teigė N. Šedžiuvienė.

Prie klasterio prisijungusios mokslo įstaigos taip pat ketina ruošti specialistus pagal įmonių pateiktą darbuotojų poreikį.

Šiauliai pasivijo Klaipėdą

Plastiko klasteris – ketvirtas Šiauliuose. 2014 metais buvo įkurta Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacija, turinti klasterio požymių. Tais pačiais metais atsirado lengvosios pramonės klasteris, o šių metų balandį – baldų gamintojų.

Pasak A. Stulpino, lengvosios pramonės klasteris jau žengia pirmuosius žingsnius. Įmonės dalyvavo parodoje, kurioje savo veiklą pristatė bendrame stende.

Žymesnių rezultatų pasiekiama tik per kelerius metus. Pirmiausia bendrovės privalo išmokti pasitikėti viena kita ir būti aktyvios.

A. Stulpinas teigia, kad miestas, įsteigęs dar vieną klasterį, jau pasivijo Klaipėdą. Be to, užčiuopiamos užuomazgos ir kito galimo klasterio. Kokio, pramonininkai dar neatskleidžia.

Ramintos KAZLAUSKIENĖS nuotr.

BENDRADARBIAVIMAS: Lietuvos plastiko klasterio jungtinės veiklos sutartį pasirašė Šiaulių, Panevėžio, Kretingos, Klaipėdos rajono įmonės, gaminančios plastiko produktus, ir trys mokslo įstaigos.