Naujausios
Politikams šventė – tik prisigerti
Justina GAFUROVA
Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete turėtų vykti svarstymai, kaip sumažinti alkoholio prieinamumą. Valdantieji griežtai pasisako už tai, kad alkoholio neturi likti ten, kur vyksta šventės. Pavyzdžiui, renginiuose ir festivaliuose. Politikai įsitikinę, kad priimtas draudimas iškart turės poveikį, žmonės mes gerti ir taps blaivininkais, tačiau renginių organizatoriai atskleidžia, kokiais būdais tautiečiai geba nepaisyti net ir pačių griežčiausių taisyklių. Juk ir narkotikai mūsų šalyje uždrausti, tačiau kone kiekvienais metais po vieno ar kito festivalio šalį sukrečia žinia apie dar vieną perdozavimą. Gali būti, kad sistema neveikia jau dabar.
Bronis ROPĖ, Europarlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas:
– Ar bilietą už keliasdešimt eurų nusipirkęs lankytojas tikrai ateina tik prisigerti?
– Į festivalį jis eina ne alaus prisigerti, o festivalio žiūrėti ir koncerto klausyti. Man taip pat būna nemalonu, kai einu žiūrėti krepšinio, o šalia ateina žmogus su alaus bokalais, pila ant manęs, o keturis bokalus išgėręs pradeda mane dar ir stumdyti arba rėkauti.
Žinoma, renginys renginiui nelygu. Pavyzdžiui, bažnyčioje per atlaidus tikrai niekas alaus neduoda, visi kelias valandas ir išbūna, niekas neužtrokšta ir nenumiršta. Gal tai daugiau mada, kuri yra atėjusi iš reklamos. Alaus prekybininkams tai yra geras verslas, jie remia renginius finansiškai ir dėl to gali prekiauti.
– Renginių organizatoriai tvirtina, kad lietuviai – gudrūs žmonės ir suras, kaip apeiti naują tvarką, juolab matant, kokios istorijos nuskamba po jaunimo muzikos festivalių dėl narkotikų perdozavimo, nors tai draudžiama medžiaga ne tik renginiuose, bet apskritai šalyje.
– Žinoma, daug ko negalima. Būna, kad vaikai irgi iki vestuvių gimsta, nors sako, kad negalima. Visko gyvenime būna. Bet taisyklės tam ir yra, kad jų būtų laikomasi, o jei ne – yra priežiūros institucijos. Jos turi reikalauti, kad taisyklių būtų laikomasi, jeigu ne – tuomet galvoti kodėl. Jei Vilniaus tabore per dieną parduodama po 50 ar 60 porcijų narkotikų, tai gal čia nepadaroma kažko, kas turėtų būti padaryta. Bet juk narkotikų nelegalizuosime Lietuvoje. O jei žmogus norės kažką negero padaryti, jis suras kaip. Juk ir lazda skirta ne mušti, o atsiremti einant, bet kitas su lazda muštis pradeda.
O kontroliuojama visuomet dėl kitų saugumo. Kodėl tikrinama, ar gėrimų neatsinešama į krepšinio varžybas, kodėl tam tikrų daiktų lėktuve negalima turėti? Tam, kad kitiems būtų saugiau.
– Esate Europos Parlamento narys. Kokia praktika kitose šalyse dėl alkoholio vartojimo festivaliuose ir renginiuose?
– Mūsų bėda ta, kad esant lengvam alkoholio prieinamumui nemaža dalis žmonių pasigeria ir trukdo kitiems. Tvarkingose Europos šalyse alkoholio gali būti daug, bet ten žmonės geria saikingai. Tad mūsų pareiga yra rodyti gerą pavyzdį ir mokyti žmones vartoti saikingai.
Alkoholinio gėrimo butelio kaina Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi turbūt kartais. Bet ne todėl, kad Norvegijoje reikia didelio akcizo, o todėl, kad jei bus pigu, norvegas labai daug gers. Prancūzams ir vokiečiams kaina ne tiek svarbi, jie patys susivaldo ir moka išgerti vieną ar kitą bokalą. Ir jie linksmindamiesi nekelia problemų kitiems.
– Nuo kovo 1 d. padidinus alkoholio akcizą, skelbiama, kad akcizo už parduotus stiprius gėrimus gauta 78 proc. mažiau nei pernai kovą, už alų – 26 proc. mažiau.
– Nes buvo nupirkta į priekį. Vasarį alkoholio buvo parduota du kartus daugiau. Manau, jau balandžio ir gegužės mėnesiais pirkimas vėl grįš į savo vėžes. Manau, dėl akcizo pirkimas nekis.
– Tuomet kokia buvo akcizo kėlimo prasmė?
– Sumažės pirkimas tų, kurie skaičiuoja paskutinius centus alkoholiui. Šie žmonės pirks šiek tiek mažiau.
– O gal nuspręs gerti pilstuką ar suras kitų būtų prisigerti?
– Pilstuko gal negers, bet gali būti, kad gers buitinės chemijos prekes. Bet tuomet jis po metų ar dvejų numirs. Ir tai jis puikiai žino.
Elena ČEKIENĖ, Festivalio „Visagino country“ prezidentė:
– Kodėl festivalių organizatoriai yra prieš įstatymo projektą, kuriuo numatoma uždrausti viešuose renginiuose, taip pat ir festivaliuose prekiauti alkoholiu?
– „Visagino country“ festivalio istorija prasidėjo dar 1991 metais. Ir lygindama visą festivalio istoriją galiu drąsiai pasakyti, kad iki 2005 ar 2010 metų, kol buvo mažiau dėmesio kreipiama į alkoholio vartojimą ir leidžiama dalyviams įsinešti savo gėrimų, stipriai išgėrusiųjų būdavo daugiau. Negaliu to slėpti. Tačiau būtent mes, organizatoriai, pradėjome auklėti savo žiūrovą šiek tiek sugriežtindami patekimo į festivalio erdvę tvarką. Mūsų festivalis ilgą laiką buvo saugomas Vidaus reikalų ministerijos antrojo pulko, teritorija filmuojama ir taip palengva žiūrovus išauklėjome.
– Ar kreipėtės į naujos valdžios atstovus ir išsakėte savo poziciją?
– Mums kalbama, kad visos idėjos keliamos pagal pasaulinę praktiką. Aš klausiau pono Ramūno Karbauskio, ar jis gali pasakyti nors vieną didelį ir tikrai žinomą Vakarų Europos festivalį, kuriame nebūtų vartojamas alus, išskyrus „Naisių vasarą“. Tuomet atsakymo nesulaukiau, buvo tik dar kartą pakartota, kad ten, kur bus vaikų, alkoholio nebus.
Nors man atrodo, kad jeigu vaikai matys, kad tėvai moka saikingai išgerti vieną ar du bokalus alaus, tai ir vaikams nereikės paslapčiomis bėgti už kampo ragauti. Nes juk įdomu, kas čia tokio yra, kad net tėvams draudžiama.
– Bet politikai dievagojasi, esą būtina taikyti tokias priemones, kad išgelbėtume Lietuvą nuo skandinančio alkoholizmo.
– Alkoholio vartojimas Lietuvoje neabejotinai yra problema. Tik pagalvokite, ar tikrai prasigėrusi Lietuvos dalis eina į tokius renginius ir festivalius? Jie nusiperka „bambalį“ spirituoto vyno ir geria tik tam, kad apsvaigtų. Tokie žmonės tikrai niekuomet nepirks silpno alaus bokalo už 3 eurus, o tokia kaina yra festivalyje.
Kad būtų išvengta padauginusių asmenų, valstybė turėtų skirti pinigų, kad festivaliuose policija galėtų dirbti nemokamai. Nes dabar norėdami, kad policija dirbtų festivalio zonoje, turime sumokėti. Jei būtų reaguojama griežtai, kad kiekvienas padauginęs išvežamas, gauna baudą ir dar viešųjų darbų. Bet dabar mes praleidžiame pro pirštus, vėl kalbame apie naujus draudimus, nors dabar net neprižiūrime tvarkos. Manau, reikia šioje srityje dirbti kitaip. Pradėti tvarkyti švietimą, ugdymo programas, į mokymą įtraukti informaciją apie alkoholio žalą, kad apie tai jau būtų žinoma mokykloje.
– Politikai kaltina, esą festivalių organizatoriai idėją kritikuoja tik todėl, kad nori apsaugoti verslą?
– Nežinau, ar yra tokių didelių ir žinomų festivalių, kurių organizatoriai gali iš to gyventi ištisus metus. Gal žinomų jaunimo festivalių organizatoriai ir gali. Bet man šis festivalis, kuris dar nėra visuotinai žinomas muzikos renginys, yra daugiau idėjinis. Iš to aš tikrai nepragyvenu, bet juk norisi, kad Lietuvoje būtų kultūros.
Mes tikrai nenorime, kad apie mus galvotų, esą mes norime girdyti tautą. Tikrai ne. Mes norime diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų. Mums buvo pažadėta, kad būsim pakviesti, bet jau šią savaitę šis klausimas turi būti svarstomas Sveikatos reikalų komitete, o bent aš asmeniškai jokio kvietimo ar informacijos apie diskusiją, kurios prašėme, negavau. Tai rodo, jog manoma, kad piliečiai yra niekas, o valdžios atstovai patys protingiausi ir viską geriausiai žinantys.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
