Politikams šventė – tik prisigerti

Politikams šventė – tik prisigerti

Po­li­ti­kams šven­tė – tik pri­si­ger­ti

Jus­ti­na GA­FU­RO­VA

Šią sa­vai­tę Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te tu­rė­tų vyk­ti svars­ty­mai, kaip su­ma­žin­ti al­ko­ho­lio priei­na­mu­mą. Val­dan­tie­ji griež­tai pa­si­sa­ko už tai, kad al­ko­ho­lio ne­tu­ri lik­ti ten, kur vyks­ta šven­tės. Pa­vyz­džiui, ren­gi­niuo­se ir fes­ti­va­liuo­se. Po­li­ti­kai įsi­ti­ki­nę, kad priim­tas drau­di­mas iš­kart tu­rės po­vei­kį, žmo­nės mes ger­ti ir taps blai­vi­nin­kais, ta­čiau ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai at­sklei­džia, ko­kiais bū­dais tau­tie­čiai ge­ba ne­pai­sy­ti net ir pa­čių griež­čiau­sių tai­syk­lių. Juk ir nar­ko­ti­kai mū­sų ša­ly­je už­draus­ti, ta­čiau ko­ne kiek­vie­nais me­tais po vie­no ar ki­to fes­ti­va­lio ša­lį su­kre­čia ži­nia apie dar vie­ną per­do­za­vi­mą. Ga­li bū­ti, kad sis­te­ma ne­vei­kia jau da­bar.

Bro­nis RO­PĖ, Eu­ro­par­la­men­ta­ras, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas:

– Ar bi­lie­tą už ke­lias­de­šimt eu­rų nu­si­pir­kęs lan­ky­to­jas tik­rai atei­na tik pri­si­ger­ti?

– Į fes­ti­va­lį jis ei­na ne alaus pri­si­ger­ti, o fes­ti­va­lio žiū­rė­ti ir kon­cer­to klau­sy­ti. Man taip pat bū­na ne­ma­lo­nu, kai ei­nu žiū­rė­ti krep­ši­nio, o ša­lia atei­na žmo­gus su alaus bo­ka­lais, pi­la ant ma­nęs, o ke­tu­ris bo­ka­lus iš­gė­ręs pra­de­da ma­ne dar ir stum­dy­ti ar­ba rė­kau­ti.

Ži­no­ma, ren­gi­nys ren­gi­niui ne­ly­gu. Pa­vyz­džiui, baž­ny­čio­je per at­lai­dus tik­rai nie­kas alaus ne­duo­da, vi­si ke­lias va­lan­das ir iš­bū­na, nie­kas neužt­rokš­ta ir ne­nu­mirš­ta. Gal tai dau­giau ma­da, ku­ri yra atė­ju­si iš rek­la­mos. Alaus pre­ky­bi­nin­kams tai yra ge­ras vers­las, jie re­mia ren­gi­nius fi­nan­siš­kai ir dėl to ga­li pre­kiau­ti.

– Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai tvir­ti­na, kad lie­tu­viai – gud­rūs žmo­nės ir su­ras, kaip apei­ti nau­ją tvar­ką, juo­lab ma­tant, ko­kios is­to­ri­jos nu­skam­ba po jau­ni­mo mu­zi­kos fes­ti­va­lių dėl nar­ko­ti­kų per­do­za­vi­mo, nors tai drau­džia­ma me­džia­ga ne tik ren­gi­niuo­se, bet ap­skri­tai ša­ly­je.

– Ži­no­ma, daug ko ne­ga­li­ma. Bū­na, kad vai­kai ir­gi iki ves­tu­vių gims­ta, nors sa­ko, kad ne­ga­li­ma. Vis­ko gy­ve­ni­me bū­na. Bet tai­syk­lės tam ir yra, kad jų bū­tų lai­ko­ma­si, o jei ne – yra prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jos. Jos tu­ri rei­ka­lau­ti, kad tai­syk­lių bū­tų lai­ko­ma­si, jei­gu ne – tuo­met gal­vo­ti ko­dėl. Jei Vil­niaus ta­bo­re per die­ną par­duo­da­ma po 50 ar 60 po­rci­jų nar­ko­ti­kų, tai gal čia ne­pa­da­ro­ma kaž­ko, kas tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta. Bet juk nar­ko­ti­kų ne­le­ga­li­zuo­si­me Lie­tu­vo­je. O jei žmo­gus no­rės kaž­ką ne­ge­ro pa­da­ry­ti, jis su­ras kaip. Juk ir laz­da skir­ta ne muš­ti, o at­si­rem­ti ei­nant, bet ki­tas su laz­da muš­tis pra­de­da.

O kont­ro­liuo­ja­ma vi­suo­met dėl ki­tų sau­gu­mo. Ko­dėl tik­ri­na­ma, ar gė­ri­mų neat­si­ne­ša­ma į krep­ši­nio var­žy­bas, ko­dėl tam tik­rų daik­tų lėk­tu­ve ne­ga­li­ma tu­rė­ti? Tam, kad ki­tiems bū­tų sau­giau.

– Esa­te Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys. Ko­kia pra­kti­ka ki­to­se ša­ly­se dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo fes­ti­va­liuo­se ir ren­gi­niuo­se?

– Mū­sų bė­da ta, kad esant leng­vam al­ko­ho­lio priei­na­mu­mui ne­ma­ža da­lis žmo­nių pa­si­ge­ria ir truk­do ki­tiems. Tvar­kin­go­se Eu­ro­pos ša­ly­se al­ko­ho­lio ga­li bū­ti daug, bet ten žmo­nės ge­ria sai­kin­gai. Tad mū­sų pa­rei­ga yra ro­dy­ti ge­rą pa­vyz­dį ir mo­ky­ti žmo­nes var­to­ti sai­kin­gai.

Al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo bu­te­lio kai­na Lie­tu­vo­je ir Nor­ve­gi­jo­je ski­ria­si tur­būt kar­tais. Bet ne to­dėl, kad Nor­ve­gi­jo­je rei­kia di­de­lio ak­ci­zo, o to­dėl, kad jei bus pi­gu, nor­ve­gas la­bai daug gers. Pran­cū­zams ir vo­kie­čiams kai­na ne tiek svar­bi, jie pa­tys su­si­val­do ir mo­ka iš­ger­ti vie­ną ar ki­tą bo­ka­lą. Ir jie links­min­da­mie­si ne­ke­lia pro­ble­mų ki­tiems.

– Nuo ko­vo 1 d. pa­di­di­nus al­ko­ho­lio ak­ci­zą, skel­bia­ma, kad ak­ci­zo už par­duo­tus stip­rius gė­ri­mus gau­ta 78 pro­c. ma­žiau nei per­nai ko­vą, už alų – 26 pro­c. ma­žiau.

– Nes bu­vo nu­pirk­ta į prie­kį. Va­sa­rį al­ko­ho­lio bu­vo par­duo­ta du kar­tus dau­giau. Ma­nau, jau ba­lan­džio ir ge­gu­žės mė­ne­siais pir­ki­mas vėl grįš į sa­vo vė­žes. Ma­nau, dėl ak­ci­zo pir­ki­mas ne­kis.

– Tuo­met ko­kia bu­vo ak­ci­zo kė­li­mo pra­smė?

– Su­ma­žės pir­ki­mas tų, ku­rie skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nius cen­tus al­ko­ho­liui. Šie žmo­nės pirks šiek tiek ma­žiau.

– O gal nu­spręs ger­ti pils­tu­ką ar su­ras ki­tų bū­tų pri­si­ger­ti?

– Pils­tu­ko gal ne­gers, bet ga­li bū­ti, kad gers bui­ti­nės che­mi­jos pre­kes. Bet tuo­met jis po me­tų ar dve­jų nu­mirs. Ir tai jis pui­kiai ži­no.

Ele­na ČE­KIE­NĖ, Fes­ti­va­lio „Vi­sa­gi­no count­ry“ pre­zi­den­tė:

– Ko­dėl fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­riai yra prieš įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo nu­ma­to­ma už­draus­ti vie­šuo­se ren­gi­niuo­se, taip pat ir fes­ti­va­liuo­se pre­kiau­ti al­ko­ho­liu?

– „Vi­sa­gi­no count­ry“ fes­ti­va­lio is­to­ri­ja pra­si­dė­jo dar 1991 me­tais. Ir ly­gin­da­ma vi­są fes­ti­va­lio is­to­ri­ją ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad iki 2005 ar 2010 me­tų, kol bu­vo ma­žiau dė­me­sio krei­pia­ma į al­ko­ho­lio var­to­ji­mą ir lei­džia­ma da­ly­viams įsi­neš­ti sa­vo gė­ri­mų, stip­riai iš­gė­ru­sių­jų bū­da­vo dau­giau. Ne­ga­liu to slėp­ti. Ta­čiau bū­tent mes, or­ga­ni­za­to­riai, pra­dė­jo­me auk­lė­ti sa­vo žiū­ro­vą šiek tiek su­griež­tin­da­mi pa­te­ki­mo į fes­ti­va­lio erd­vę tvar­ką. Mū­sų fes­ti­va­lis il­gą lai­ką bu­vo sau­go­mas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ant­ro­jo pul­ko, te­ri­to­ri­ja fil­muo­ja­ma ir taip pa­leng­va žiū­ro­vus išauk­lė­jo­me.

– Ar krei­pė­tės į nau­jos val­džios at­sto­vus ir iš­sa­kė­te sa­vo po­zi­ci­ją?

– Mums kal­ba­ma, kad vi­sos idė­jos ke­lia­mos pa­gal pa­sau­li­nę pra­kti­ką. Aš klau­siau po­no Ra­mū­no Kar­baus­kio, ar jis ga­li pa­sa­ky­ti nors vie­ną di­de­lį ir tik­rai ži­no­mą Va­ka­rų Eu­ro­pos fes­ti­va­lį, ku­ria­me ne­bū­tų var­to­ja­mas alus, iš­sky­rus „Nai­sių va­sa­rą“. Tuo­met at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau, bu­vo tik dar kar­tą pa­kar­to­ta, kad ten, kur bus vai­kų, al­ko­ho­lio ne­bus.

Nors man at­ro­do, kad jei­gu vai­kai ma­tys, kad tė­vai mo­ka sai­kin­gai iš­ger­ti vie­ną ar du bo­ka­lus alaus, tai ir vai­kams ne­rei­kės pa­slap­čio­mis bėg­ti už kam­po ra­gau­ti. Nes juk įdo­mu, kas čia to­kio yra, kad net tė­vams drau­džia­ma.

– Bet po­li­ti­kai die­va­go­ja­si, esą bū­ti­na tai­ky­ti to­kias prie­mo­nes, kad iš­gel­bė­tu­me Lie­tu­vą nuo skan­di­nan­čio al­ko­ho­liz­mo.

– Al­ko­ho­lio var­to­ji­mas Lie­tu­vo­je nea­be­jo­ti­nai yra pro­ble­ma. Tik pa­gal­vo­ki­te, ar tik­rai pra­si­gė­ru­si Lie­tu­vos da­lis ei­na į to­kius ren­gi­nius ir fes­ti­va­lius? Jie nu­si­per­ka „bam­ba­lį“ spi­ri­tuo­to vy­no ir ge­ria tik tam, kad ap­svaig­tų. To­kie žmo­nės tik­rai nie­kuo­met ne­pirks silp­no alaus bo­ka­lo už 3 eu­rus, o to­kia kai­na yra fes­ti­va­ly­je.

Kad bū­tų iš­veng­ta pa­dau­gi­nu­sių as­me­nų, vals­ty­bė tu­rė­tų skir­ti pi­ni­gų, kad fes­ti­va­liuo­se po­li­ci­ja ga­lė­tų dirb­ti ne­mo­ka­mai. Nes da­bar no­rė­da­mi, kad po­li­ci­ja dirb­tų fes­ti­va­lio zo­no­je, tu­ri­me su­mo­kė­ti. Jei bū­tų rea­guo­ja­ma griež­tai, kad kiek­vie­nas pa­dau­gi­nęs iš­ve­ža­mas, gau­na bau­dą ir dar vie­šų­jų dar­bų. Bet da­bar mes pra­lei­džia­me pro pirš­tus, vėl kal­ba­me apie nau­jus drau­di­mus, nors da­bar net ne­pri­žiū­ri­me tvar­kos. Ma­nau, rei­kia šio­je sri­ty­je dirb­ti ki­taip. Pra­dė­ti tvar­ky­ti švie­ti­mą, ug­dy­mo pro­gra­mas, į mo­ky­mą įtrauk­ti in­for­ma­ci­ją apie al­ko­ho­lio ža­lą, kad apie tai jau bū­tų ži­no­ma mo­kyk­lo­je.

– Po­li­ti­kai kal­ti­na, esą fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­riai idė­ją kri­ti­kuo­ja tik to­dėl, kad no­ri ap­sau­go­ti vers­lą?

– Ne­ži­nau, ar yra to­kių di­de­lių ir ži­no­mų fes­ti­va­lių, ku­rių or­ga­ni­za­to­riai ga­li iš to gy­ven­ti iš­ti­sus me­tus. Gal ži­no­mų jau­ni­mo fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­riai ir ga­li. Bet man šis fes­ti­va­lis, ku­ris dar nė­ra vi­suo­ti­nai ži­no­mas mu­zi­kos ren­gi­nys, yra dau­giau idė­ji­nis. Iš to aš tik­rai ne­pra­gy­ve­nu, bet juk no­ri­si, kad Lie­tu­vo­je bū­tų kul­tū­ros.

Mes tik­rai ne­no­ri­me, kad apie mus gal­vo­tų, esą mes no­ri­me gir­dy­ti tau­tą. Tik­rai ne. Mes no­ri­me dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti bend­rų spren­di­mų. Mums bu­vo pa­ža­dė­ta, kad bū­sim pa­kvies­ti, bet jau šią sa­vai­tę šis klau­si­mas tu­ri bū­ti svars­to­mas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, o bent aš as­me­niš­kai jo­kio kvie­ti­mo ar in­for­ma­ci­jos apie dis­ku­si­ją, ku­rios pra­šė­me, ne­ga­vau. Tai ro­do, jog ma­no­ma, kad pi­lie­čiai yra nie­kas, o val­džios at­sto­vai pa­tys pro­tin­giau­si ir vis­ką ge­riau­siai ži­nan­tys.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“