Prarasti metai „zonoje“

Pra­ras­ti me­tai „zo­no­je“

28-erių vy­ras ne­nei­gia su­kly­dęs. 14-os me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę at­lie­ka Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus ūkio ap­tar­na­vi­mo bū­ry­je. Baus­mė skir­ta už žmog­žu­dys­tę.

Ka­li­nio duo­ną krem­tan­tis vy­ras pa­ta­ria mo­ky­tis iš jo klai­dos ir ne­pa­si­duo­ti mo­men­ti­nėms emo­ci­joms: jos ga­li kai­nuo­ti il­gus ne­lais­vės me­tus. Lai­ką, pra­leis­tą ka­lė­ji­me, va­di­na pra­ras­tu. Jis ne­pa­ma­tė pir­mųjų sū­naus žings­nių, o ap­ka­bin­ti jį pa­gal ka­lė­ji­mo tai­syk­les ga­li vos kar­tą per mė­ne­sį.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Tė­čio „dar­be­lis“

Baus­mę Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus ūkio ap­tar­na­vi­mo bū­ry­je Da­rius (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.) at­lie­ka šeš­tus me­tus.

Jau­nas vy­ras ti­ki­si, kad į lais­vę pa­vyks išei­ti ki­tais me­tais. To­kia teo­ri­nė ga­li­my­bė at­si­ra­do po Pre­zi­den­tės su­teik­tos ma­lo­nės ir gal­būt rea­lią baus­mę pa­kei­tus lyg­ti­ne.

Da­rius da­bar dė­lio­ja pir­mų­jų die­nų lais­vė­je de­ta­les. Pir­miau­sia, jam bus gė­da. Gė­da, kad sė­dė­jo už sun­kų nu­si­kal­ti­mą, kad įskau­di­no aukš­tas mo­ra­lės nor­mas die­gu­sius tė­vus, kad jo vai­kas tu­rė­jo aug­ti be tė­čio, kad dėl jo mi­rė žmo­gus, skriau­dą pa­ty­rė nu­ken­tė­ju­sio­jo šei­ma...

„Nė­ra kuo di­džiuo­tis“, – sa­ko vy­ras. Išė­jęs vis­ką pra­dė­tų nuo pra­džių. Vėl pra­dė­tų bal­dų ga­my­bos vers­lą, grei­čiau­siai vėl sto­tų mo­ky­tis vers­lo va­dy­bos, dau­giau­siai dė­me­sio skir­tų sa­vo šei­mai, ypač pen­kia­me­čiam sū­nui.

Kai teis­mas pa­skel­bė nuo­spren­dį, bū­si­ma Da­riaus žmo­na lau­kė­si sū­naus. Po­ra ne­tru­kus tu­rė­jo at­šok­ti ves­tu­ves.

Su­si­tuo­kė ka­lė­ji­me. Vy­ras dė­ko­ja žmo­nai, ku­ri pa­ti­kė­jo ir ku­rios dė­ka kar­tą per mė­ne­sį Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je su ja ap­si­lan­kan­tis vai­kas puo­la Da­riui į glė­bį, neuž­mirš­da­mas pa­klaus­ti, ka­da jis pa­ga­liau su­grįš na­mo iš to „me­tų me­tus trun­kan­čio dar­be­lio“.

Su­tuok­ti­niai su­ta­rė, kol kas ne­sa­kys vai­kui, ko­kio­je įstai­go­je tas tė­čio „dar­be­lis“.

Mir­tis – po mė­ne­sio

2006-ai­siais Da­riui bu­vo de­vy­nio­li­ka. Pa­na­šaus am­žiaus bu­vo ir jo drau­gai.

Vė­lų va­ka­rą pen­kie­se sė­do į au­to­mo­bi­lį ir nu­spren­dė nu­va­žiuo­ti už­kąs­ti ar­ti­miau­sio­je de­ga­li­nė­je. Va­žiuo­jant ke­lią už­kir­to pa­žįs­ta­mų vai­ki­nų vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis. Gal bai­gė­si ben­zi­nas.

Da­rius su drau­gais iš­li­po pa­rei­ka­lau­ti, kad kom­pa­ni­ja pa­trauk­tų ma­ši­ną. Pa­žįs­ta­mi, anot pa­šne­ko­vo, bu­vę gir­ti. Ki­lo konf­lik­tas. Net­ru­kus – ir muš­ty­nės.

Vė­liau vi­si iš­si­skirs­tė. Da­rius su drau­gais de­ga­li­nė­je pa­val­gė. O grįž­da­mi vi­dur­ke­ly­je pa­ma­tę te­bes­to­vin­tį tą pa­tį au­to­mo­bi­lį, su­sto­jo ir pa­dė­jo jį pa­stum­ti į ša­li­ke­lę.

Apie mė­ne­sį bu­vo ra­mu. Ne kar­tą akis į akį su sa­vo au­ka su­si­ti­kęs Da­rius bend­ra­vo, ži­no­jo, kad jis dir­ba.

Tik po mė­ne­sio su­ži­no­jo pa­žįs­ta­mą at­si­gu­lus į li­go­ni­nę. Po ke­lių die­nų jis mi­rė.

Teis­mo eks­per­tai pa­tvir­ti­no, kad vai­ki­no mir­ties prie­žas­tis – dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos poo­pe­ra­ci­nės siū­lės ply­ši­mas.

Da­rius sa­ko tik pa­skui su­ži­no­jęs, kad lem­tin­gų muš­ty­nių prie­ši­nin­kas tu­rė­jęs rim­tų svei­ka­tos pro­ble­mų, tarp jų ir – dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos ope­ra­ci­ją.

Nuosp­ren­dis sau

Teis­mo nuo­spren­džio, ku­ris pa­skelb­tas po ket­ve­rių su pu­se me­tų, Da­riui leis­ta lauk­ti lais­vė­je. Per tą lai­ką su drau­gu įkū­rė vers­lo įmo­nę, abu ga­mi­no bal­dus. Sto­jo mo­ky­tis vers­lo va­dy­bos. Su­si­ža­dė­jo. Su­lau­kė ži­nios, kad bū­si­ma žmo­na lau­kia­si.

Teis­mo ver­dik­tas – ke­tu­rio­li­ka me­tų ka­lė­ji­mo už ty­či­nę žmog­žu­dys­tę.

Da­rius sa­ko bi­jo­jęs Pra­vie­niš­kių. Pa­ra­šė pra­šy­mą leis­ti at­lik­ti baus­mę Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus ūkio ap­tar­na­vi­mo bū­ry­je.

Da­bar nu­teis­ta­sis – šio bū­rio vy­res­ny­sis.

Paš­ne­ke­sio me­tu jau­nas vy­ras ne­gai­li ge­rų žo­džių izo­lia­to­riaus pa­rei­gū­nams. Ka­lin­tiems su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos mo­ky­tis, spor­tuo­ti, dirb­ti. Bal­dų įmo­nę kaž­ka­da tu­rė­jęs vy­ras čia dir­bo me­die­nos dirb­tu­vė­se – va­do­vau­ja­mi di­zai­ne­rio Vi­liaus Pu­ro­no nu­teis­tie­ji Šiau­liams ga­mi­no suo­liu­kus.

Ta­čiau, kad ir ko­kios ga­li­my­bės čia bū­tų su­da­ry­tos, tai – ne lais­vė.

„Tiek gra­žiau­sių jau­nys­tės me­tų at­ski­rai nuo šei­mos – pra­ras­tas lai­kas, ku­rio nie­kas ne­sug­rą­žins, – sa­ko Da­rius. – Dėl ko? Dėl pa­ties klai­dos, dėl ke­lių mi­nu­čių, kai pa­kel­tas kumš­tis, spy­ris at­ro­dė taip vy­riš­ka, am­bi­cin­ga.“

Kal­tė prieš sa­ve ir ki­tus

Sa­vo klai­dos de­ta­les Da­rius sa­ko per­gal­vo­jęs šim­tus kar­tų. Ne­si­tei­si­na: už klai­das at­sa­ky­ti pri­va­lo kiek­vie­nas.

Vis dėl­to kas­kart iš nau­jo su­dė­lio­jan­tis lem­tin­gos die­nos, pa­kei­tu­sios ne tik jo, bet ir šei­mos, ne­tgi gi­mi­nės, ku­rio­je tik jis vie­nas yra teis­tas, gy­ve­ni­mą.

Kas bū­tų, jei jau­nas, ge­rai mo­kyk­lo­je cha­rak­te­ri­zuo­tas, griež­tai na­muo­se auk­lė­tas vai­ki­nas ne­bū­tų įsi­vė­lęs į mir­ti­mi pa­si­bai­gu­sį konf­lik­tą?

„Tie­siog bū­čiau vi­so­ke­rio­pai lai­min­ges­nis...“ – nu­tę­sia pa­šne­ko­vas. Ir pri­du­ria, di­džiau­sio mo­ra­li­nio pa­lai­ky­mo su­lau­kian­tis iš sa­vo ar­ti­mų­jų, prieš ku­riuos, kaip ir prieš kai­my­nus, pa­ga­liau vi­są mies­te­lį, jau­čian­tis di­de­lę kal­tę ir gė­dą.

„Nė­ra kuo di­džiuo­tis, kad esi teis­tas. O pri­pa­žin­ti kal­tę vie­šai tik­rai rei­kia drą­sos“, – sa­ko ka­li­nys.

Jo nuo­mo­ne, tie nu­teis­tie­ji, ku­rie tvir­ti­na „pa­so­din­ti ne­kal­ti“ el­gia­si ne­tei­sin­gai. Kal­tės ne­pri­pa­ži­ni­mas ir jau­ti­ma­sis tei­siam, anot Da­riaus, tie­sus ke­lias į nau­ją nu­si­kal­ti­mą.

Jis pa­ta­ria jau­niems žmo­nėms mo­ky­tis iš sve­ti­mų klai­dų ir ne­si­va­do­vau­ti emo­ci­jo­mis bei karš­ta­ko­šiš­ku­mu, ga­lin­čiu su­griau­ti gy­ve­ni­mą, su­jauk­ti pla­nus.

„Pa­žiū­rė­ki­te į ma­ne: gra­žiau­si ma­no jau­nys­tės me­tai bė­ga už gro­tų“, – sa­ko Da­rius.

Ge­ri ver­ti­ni­mai

Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus So­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus bū­rio va­das Alek­sand­ras Mol­ča­no­vas ka­li­nį įver­ti­no kaip itin mo­ty­vuo­tą ir pui­kiai cha­rak­te­ri­zuo­ja­mą.

At­lik­ta pa­kar­to­ti­nio nu­si­kal­ti­mo ri­zi­kos ana­li­zė esą pa­ro­dė, kad ti­ki­my­bė, jog į lais­vę išė­jęs Da­rius da­ry­tų nau­jus nu­si­kal­ti­mus, pra­ktiš­kai yra nu­li­nė.

Ar už žmog­žu­dys­tę nu­teis­tas vy­ras lais­vė­je gy­vens, kaip da­bar sva­jo­ja, pa­gal vi­sas mo­ra­lės nor­mas? Tai pri­klau­so tik nuo jo pa­ties.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

KAI­NA: Gy­ve­ni­mas už gro­tų – at­ly­gis. Ko­kia neį­kai­no­ja­ma yra lais­vė, daž­nas ka­li­nys su­pran­ta tik at­si­dū­ręs ki­ta­pus tvo­ros. Daž­nas, bet ne kiek­vie­nas.

Skaičiai ir fak­tai

Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je šiuo me­tu kar­do­mi 427 as­me­nys: 182 suim­tie­ji, lau­kian­tys teis­mo spren­di­mo, ir 245 nu­teis­tie­ji. Dau­giau­siai izo­lia­to­riu­je tų, ku­rie yra nu­teis­ti ar­ba lau­kia nuo­spren­džio už žmog­žu­dys­tę, va­gys­tes ar dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis.

Iš mi­nė­tų 245 nu­teis­tų­jų ūkio ap­tar­na­vi­mo bū­ry­je dir­ba 35 as­me­nys. Iš jų 18 teis­tų už nu­žu­dy­mą, ke­tu­ri – už va­gys­tes, tiek pat už svei­ka­tos su­trik­dy­mą, trys – už ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti, du – už su­kčia­vi­mą, po vie­ną – už plė­ši­mą, tur­to prie­var­ta­vi­mą, sa­va­val­džia­vi­mą bei už ven­gi­mą iš­lai­ky­ti vai­ką.

Įs­tai­go­je šiuo me­tu dir­ba 161 sta­tu­ti­nis pa­rei­gū­nas.

Šiuo me­tu Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je ka­li du as­me­nys, ku­rie yra teis­ti po pen­kio­li­ka ir dau­giau kar­tų. Tarp jų teis­tu­mų – ir už sun­kius nu­si­kal­ti­mus.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

LAIS­VĖ: Už šių Tar­dy­mo izo­lia­to­riaus du­rų iš­nyks­ta lais­vė. Ir įsi­ga­lio­ja ka­lė­ji­mo tai­syk­lės.