Prašymo pagerbti tūkstantį aukų Savivaldybė negirdi

Pa­gerb­ti žu­vu­sius

Prie ke­lio Šiauliai–Kuršėnai ro­dyk­lės į ma­si­nės ka­pa­vie­tės vie­tą nė­ra.

Į Gu­ber­ni­jos miš­ką pa­ly­di Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis.

Su­ka­me de­ši­nėn ties Ku­za­vi­nių kai­mu, pra­va­žiuo­ja­me pro Gra­žuo­lių, Nor­man­čių kai­mus.

Vie­nin­te­lė in­for­ma­ci­nė ro­dyk­lė sto­vi jau ar­tė­jant prie ka­pa­vie­tės. Kai ke­lias iš­si­ša­ko­ja, nuo­ro­dų, kur su­kti to­liau, nė­ra.

"Lei­bos Lip­ši­co už­ra­šuo­se yra su­žy­mė­tos žu­dy­nių vie­tos. Va­žiuo­da­mi lan­ky­ti ma­si­nės ka­pa­vie­tės Ku­žiuo­se, pra­dė­jo­me do­mė­tis ir Gu­ber­ni­jos miš­ku. Vie­tą mums pa­ro­dė ir pa­ly­dė­jo Ku­žių se­niū­nė. O kaip at­va­žiuo­ti ne­ži­nan­tiems iki ka­pa­vie­tės miš­ke? – re­to­riš­kai klau­sia S. Ker­be­lis.

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas ke­lią ži­no, tad ka­pa­vie­tę ran­da­me leng­vai. Stan­dar­ti­nis dvi­kal­bis (lie­tu­vių irang­lų kal­bo­mis) pa­mink­las nu­ro­do, kad iki Ho­lo­kaus­to ka­pų paė­jė­ti li­ko 50 met­rų.

S. Ker­be­liui daž­nai ten­ka į ma­si­nio žu­dy­mo vie­tas ly­dė­ti au­kų pa­li­kuo­nis ir vis gir­dė­ti tuos pa­čius klau­si­mus: ko­dėl nė­ra nuo­ro­dų, ko­dėl ne­sut­var­ky­ta?

"Kai šie­met vy­ko Šiau­lių ge­to lik­vi­da­vi­mo 75-me­čio mi­nė­ji­mas, bu­vo Gy­vų­jų mar­šas, va­žia­vo­me į Ku­žius ir są­mo­nin­gai neuž­va­žia­vo­me čia, kad ne­rei­kė­tų tei­sin­tis", – sa­ko S. Ker­be­lis.

Ma­si­nę ka­pa­vie­tę žy­mi di­de­lis lau­ko ak­muo, len­te­lė­je iš­kal­tas teks­tas: "Šio­je vie­to­je 1941 me­tų rug­sė­jo 7–15 die­no­mis vo­kie­čių na­cis­tai ir jų pa­gal­bi­nin­kai nu­žu­dė apie 1 000 Šiau­lių mies­to žy­dų tau­ty­bės vai­kų, mo­te­rų, vy­rų".

"Iš pra­džių gal­vo­jo­me, kad žu­dy­nių vie­ta už ak­mens. Pa­tys ša­lia ak­mens su­dė­jo­me skal­dy­tus ak­me­nis. Kai pra­dė­jo­me tvar­ky­ti, priė­jo vie­ti­nis ei­gu­lys. Iš­si­kal­bė­jo­me. Jis pa­klau­sė, ar ži­no­me, kad čia yra ne vie­na vie­ta, o vi­sas plo­tas", – sa­ko S. Ker­be­lis.

Ho­lo­kaus­to au­kos miš­ke už­kas­tos še­šio­se ka­pa­vie­tė­se. S. Ker­be­lis ro­do su­smeig­tus vamz­de­lius – su­ži­no­ję apie ka­pus, iš pra­džių vie­to­vę bu­vo ap­tvė­rę juos­ta.

Vi­sa te­ri­to­ri­ja bu­vo apau­gu­si miš­ku. Ku­žių se­niū­nės Jo­lan­dos Ru­da­vi­čie­nės ini­cia­ty­va bu­vo iš­kirs­ti men­ka­ver­čiai krū­my­nai. Pros­ky­no­je da­bar aiš­kiai ma­ty­ti ka­pa­vie­čių kau­bu­rė­liai. S. Ker­be­lis ne­ri­mau­ja: jei vėl už­leis, teks sun­kiai at­lik­to dar­bo im­tis iš nau­jo.

"Čia gu­li 1 000 žmo­nių – Šiau­lių apy­lin­kių žy­dų. Šiau­lių ge­te bu­vo ir pa­bė­gė­lių iš anks­čiau oku­puo­to Klai­pė­dos kraš­to, Len­ki­jos. Ant ka­pų vaikš­to ir žvė­rys, ir žmo­nės. Ne dėl to, kad žmo­nės blo­gi, bet iš kur ži­no­ti, kad ka­pa­vie­tės ap­link. Mes ne­pra­šo­me ste­buk­lų: tik ažū­ri­ne tvo­ra ap­tver­ti te­ri­to­ri­ją, kad bū­tų pa­ro­dy­ta pa­gar­ba čia nu­žu­dy­tiems žmo­nėms. Da­bar ma­din­ga kal­bė­ti apie žy­dų pa­vel­dą, o kas tą pa­vel­dą su­kū­rė? Tie ne­kal­tai nu­žu­dy­ti žmo­nės."

Pa­sak S. Ker­be­lio, Gu­ber­ni­jos miš­ko au­kos tu­rė­jo bū­ti ve­ža­mos į Ku­žių miš­ką, kur nuo 1941 me­tų lie­pos nu­žu­dy­ta 8 000 žmo­nių.

Liu­di­nin­kų pa­sa­ko­ji­mu, ru­de­nį li­jo stip­rus lie­tus, tad pa­si­rink­ta ar­ti­mes­nė vie­ta. Kol ke­lias bu­vo išva­žiuo­ja­mas, žu­dė gi­liau miš­ke, pa­sku­ti­nė duo­bė iš­kas­ta tie­siog ant bu­vu­sio ke­lio.

"Ap­lin­ki­niai yra pa­sa­ko­ję, kad žu­dy­nės bu­vo žiau­rios. Vie­nas jau­nuo­lis ban­dė pa­bėg­ti, jį pri­si­gy­nė ūki­nin­ko lau­ke ir su­šau­dė, ne­ži­no­ma, ku­rio­je vie­to­je. Vie­ti­niai pu­se lū­pų pa­sa­ko­jo apie kai­my­nus, ku­rie da­ly­va­vo žu­dy­muo­se, kad bu­vo ne­pil­na­me­tis, ku­ris ėjo už pa­ža­dė­tą veid­ro­dį."

Vis trūks­ta lė­šų

Žy­dų bend­ruo­me­nė sa­vo lė­šo­mis už­sa­kė ma­si­nės ka­pa­vie­tės Gu­ber­ni­jos miš­ke to­po­nuot­rau­ką, ja pa­si­da­li­jo su Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­be bei raš­tu krei­pė­si su pra­šy­mu pa­sta­ty­ti nuo­ro­das ir ap­tver­ti ka­pa­vie­tę.

Su­si­ra­ši­nė­ji­mas tę­sia­si tre­jus me­tus.

"Į kiek­vie­ną mū­sų pra­šy­mą gau­na­me at­sa­ky­mą, kad ei­na­mų­jų me­tų biu­dže­te nė­ra nu­ma­ty­ta lė­šų ar­ba re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis dėl nuo­ro­dos į VĮ "Ke­lių prie­žiū­ra", kvies­ti pri­si­dė­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę. Ne­ma­no­me, kad tai yra mū­sų kom­pe­ten­ci­ja."

2018 me­tų pa­va­sa­rį ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Be­za­ras ra­šė: "Ne kar­tą šios žu­dy­nių vie­tos ir ka­po tvar­ky­mo pro­ble­mas ap­ta­rė­me su anks­tes­niais Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kais Bo­ri­su Štei­nu bei Jo­si­fu Burš­tei­nu ir ban­dė­me su­tar­ti bend­rai im­tis tvar­ky­bos dar­bų. Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ma­no, kad šią ka­pa­vie­tę bū­ti­na tvar­ky­ti – ar­ti­miau­siu me­tu ieš­ko­si­me lė­šų pa­reng­ti tvar­ky­bos pro­jek­tą. Ti­ki­mės, kad Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė pri­si­dės prie tvar­ky­bos dar­bų bei pa­kvies pri­si­dė­ti ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę."

Tais pa­čiais me­tais Šiau­lių ra­jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Gi­pol­das Kark­le­lis raš­te tei­gė, kad "Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja šiems me­tams ka­pa­vie­tės su­tvar­ky­mui ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių skir­ti lė­šų. Pla­nuo­ja­me nu­ma­ty­ti lė­šas ir reng­ti tvar­ky­bos pro­jek­tą 2019 me­tais".

Šių me­tų rugp­jū­tį G. Kark­le­lis nu­ro­dė, kad Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja 2019 me­tų biu­dže­te nė­ra nu­ma­čiu­si lė­šų nei ke­lio ženk­lams įreng­ti, nei vie­tai Gu­ber­ni­jos miš­ke ap­tver­ti, o te­ri­to­ri­jos ap­tvė­ri­mo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas bus svars­to­mas for­muo­jant 2020 me­tų Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą.

Žy­dų bend­ruo­me­nė krei­pė­si ir į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą, ir į šio de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­rių. Gau­tuo­se at­sa­ky­muo­se nu­ro­do­ma kreip­tis į vie­tos sa­vi­val­dy­bę.

Pa­sak S. Ker­be­lio, Sa­vi­val­dy­bė bu­vo ža­dė­ju­si bent pa­skai­čiuo­ti są­ma­tą – bet jos ir­gi ne­su­lauk­ta.

"Gal kaž­kas pa­siū­lys ki­tą spren­di­mą, bet aš ma­nau, kad ažū­ri­nė tvo­ra bū­tų pi­giau­sias va­rian­tas. Prieš tre­jus me­tus kaip idea­liau­sią va­rian­tą ją siū­lė ir Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jas Ry­tis Bud­rys", – sa­ko S. Ker­be­lis.

Naujausias S. Kerbelį pasiekęs G. Karklelio raštas pasirašytas rugsėjo 12 dieną. Jame nurodoma, kad kelio ženklas „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“, nurodantis kultūros paveldo objektą Gubernijos miške, yra įrengtas. 

Labiausiai S. Kerbelį pribloškė atsakymas dėl Ilgosios Lovos miške esančios kapavietės, kurioje palaidoti 72 nužudyti asmenys. Šią kapavietę žydų bendruomenė sutvarkė savo pastangomis.

Administracijos direktoriaus rašte teigiama, kad Ilgosios Lovos miške esantis paveldo objektas – Šiaulių geto žydų žudynių vieta ir kapas – neatitinka lankytinos vietos reikalavimų („nėra kelio su danga objektą pasiekti, nėra stovėjimo aikštelės lankytojų automobiliams, nėra net minimalios infrastruktūros lankytojams ir pan.“), todėl „tokioje vietoje neįrengiami ženklai „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir „Lankytinos vietos pavadinimas“. 

„Tai jau yra žemiau kritikos“, – mano S. Kerbelis.

Pa­vyz­dys – Ku­žiai

"Ki­tą kar­tą ne tiek fi­nan­sai stab­do, kiek ne­sup­ra­ti­mas, – ma­no S. Ker­be­lis. – Gal rei­kė­tų tiems žmo­nėms nu­va­žiuo­ti į Ku­žius, pa­vaikš­čio­ti ir pa­ma­ty­ti, kur pa­lai­do­ta 8 000 žmo­nių, tarp jų – di­de­lė da­lis vai­kų."

Ma­si­nių Ho­lo­kaus­to au­kų ka­pa­vie­čių Lie­tu­vo­je yra per 200, Šiau­lių ra­jo­ne S. Ker­be­lis iš­var­di­ja ke­tu­rias: Ku­žiuo­se, Bu­biuo­se, Gu­ber­ni­jos miš­ke, Il­go­sios Lo­vos miš­ke.

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nei pri­klau­so apie 130 žmo­nių.

"Ką ga­li­me, da­ro­me pa­tys, žmo­nės au­ko­ja", – sa­ko S. Ker­be­lis.

Sa­vo pa­stan­go­mis bend­ruo­me­nė su­tvar­kė ka­pa­vie­tę Il­go­sios Lo­vos miš­ke. So­viet­me­čiu pa­sta­ty­tas ne­di­de­lis pa­mink­las bu­vo nu­vir­tęs, rei­kė­jo iš­va­ly­ti ir te­ri­to­ri­ją. Kai­rių se­niū­ni­ja, kad bū­tų įma­no­ma priei­ti, nu­pjo­vė žo­lę.

Il­go­sios Lo­vos miš­ke 72 žy­dai bu­vo nu­žu­dy­ti 1941 me­tų gruo­džio mė­ne­sį. Jie iš­gy­ve­no il­giau, nes bu­vo paim­ti pas ūki­nin­kus dar­bams. Yra už­ra­šy­tas vie­nin­te­lio iš­si­gel­bė­ju­sio liu­di­nin­ko pa­sa­ko­ji­mas: jau­nas, fi­ziš­kai stip­rus vy­ras pa­bė­go ir su­grį­žo pas ūki­nin­ką, pa­dė­ju­sį iš­lik­ti.

Ka­pa­vie­tės Jo­niš­kio ra­jo­ne, Vil­kiau­šio miš­ke, su­tvar­ky­mą taip pat fi­nan­sa­vo bend­ruo­me­nės žmo­nės.

Prieš de­šimt­me­tį Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė su­tvar­kė žu­dy­nių vie­tą Ku­žiuo­se. S. Ker­be­lis dė­kin­gas Ku­žių se­niū­nei, nes vie­ta pa­vyz­din­gai pri­žiū­ri­ma: žo­lė vi­suo­met nu­pjau­ta, ope­ra­ty­viai pa­ša­li­na­mi nu­lū­žę me­džiai. Ši vie­ta, sa­ko bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas, ga­lė­tų bū­ti pa­vyz­dys.

S. Ker­be­lis džiau­gia­si ir dėl pa­ju­dė­ju­sių rei­ka­lų Šiau­liuo­se: pa­sta­ty­tos nuo­ro­dos į se­ną­sias žy­dų ka­pi­nes, bus įam­žin­ta Pro­čiū­nų žu­dy­nių vie­ta, abu ge­tai, Tei­suo­lių par­ke sto­vės mo­nu­men­tas su žy­dų gel­bė­to­jų pa­var­dė­mis.

Pil­do is­to­ri­ją

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė daž­nai su­lau­kia sve­čių iš vi­so pa­sau­lio, be­si­do­min­čių sa­vo šei­mos praei­ti­mi.

"So­viet­me­čiu at­va­žiuo­ti ga­li­my­bės ne­bu­vo. Kai Lie­tu­va at­ga­vo ne­prik­lau­so­my­bę, da­lis pra­dė­jo va­žiuo­ti, da­lis – ne. Iš pra­džių ta te­ma bu­vo kaip ta­bu, žmo­nėms, ku­rie vi­sa tai iš­gy­ve­no, bu­vo sun­ku kal­bė­ti. Ir vai­kams sa­ky­da­vo, kad nė­ra ko va­žiuo­ti. Lai­kas ei­na – žmo­nės pra­dė­jo do­mė­tis šak­ni­mis, iš kur yra ki­lę."

At­va­žia­vę sve­čiai sa­vo įdo­miais pa­sa­ko­ji­mais pil­do Šiau­lių is­to­ri­ją.

Ne­se­niai bu­vo at­va­žia­vęs žmo­gus iš Pie­tų Af­ri­kos: jo dė­dė pas Fren­ke­lį va­do­va­vo mū­ri­nin­kams, ku­rie sta­tė fab­ri­ko ka­mi­ną, se­ne­lių prie­glau­dą Šiau­liuo­se.

"Jo dė­dė nuė­jo pas Fren­ke­lį ir sa­ko: "Tu – tur­tin­gas žmo­gus, ga­lė­tum pa­sta­ty­ti se­ne­lių prie­glau­dą." Su­ta­rė taip: Fren­ke­lis duo­da pi­ni­gų me­džia­goms, bend­ruo­me­nė ran­da žmo­nes, ku­rie dirbs ir or­ga­ni­zuos vi­są pro­ce­są."

Sve­čias bu­vo nu­vy­kęs ir į Ku­žius, Gu­ber­ni­jos miš­ką.

"Grį­žęs na­mo pa­ra­šė straips­nių apie Šiau­lius, pa­si­da­li­jo sa­vo įspū­džiais, pa­sklei­dė ži­nią apie Fren­ke­lio ga­myk­lą: jam bu­vo la­bai įdo­mu pri­si­lies­ti prie ka­mi­no, ku­rį jo gi­mi­nės mū­ri­jo", – pa­sa­ko­ja S. Ker­be­lis.

Va­sa­rą į Šiau­lius bu­vo at­vy­ku­si gru­pė jau­nų žmo­nių iš Ame­ri­kos, jie gai­vi­na ji­diš kal­bą įvai­rio­se ša­ly­se. At­vy­kę į vie­to­vę, sten­gia­si at­si­vež­ti me­džia­gos apie gar­sius žmo­nes, pa­skai­ty­ti iš­trau­kų iš kny­gų, ei­lė­raš­čių.

Į Šiau­lius jie bu­vo at­va­žia­vę su Fren­ke­lio fab­ri­ko dar­bi­nin­kų ra­šy­tais ei­lė­raš­čiais. S. Ker­be­lis pa­siū­lė juos skai­ty­ti Fren­ke­lių gat­vė­je.

"Fren­ke­lio ga­myk­lo­je vei­kė or­ga­ni­za­ci­ja, pa­na­ši į pro­fsą­jun­gą, jos na­riai kū­rė ei­lė­raš­čius, ko­vo­jo dėl ge­res­nių dar­bo są­ly­gų. Bu­vo toks epi­zo­das: kai nė­jo­si su Fren­ke­liu su­si­tar­ti, jie pa­skel­bė boi­ko­tą, ku­rį lai­ką ne­vaikš­čio­jo į Fren­ke­lio si­na­go­gą, ėjo į mies­to. Taip pa­spau­dė Fren­ke­lį, kad pa­siek­tų su­si­ta­ri­mą."

Dar vie­na is­to­ri­ja – apie na­mą Sto­ties gat­vė­je. Lie­tu­vis ka­ri­nin­kas su duk­ra bu­vo iš­si­nuo­mo­ję bu­tą ir gel­bė­jo žy­dus. Žmo­na per vi­są ka­rą apie tai ne­ži­no­jo. Šiau­liuo­se ap­si­lan­kę iš­gel­bė­tų­jų pa­li­kuo­nys bend­rau­ja su Kau­ne gy­ve­nan­čiais ka­ri­nin­ko anū­kais.

S. Ker­be­lis džiau­gia­si, kad 2016 me­tais Šiau­liuo­se at­mi­ni­mo len­ta bu­vo įam­žin­tas vie­no JAV cen­to kū­rė­jas Vik­to­ras Do­vy­das Bre­ne­ris (gi­męs 1871 me­tais Šiau­liuo­se, mi­ręs 1924 me­tais JAV).

"Net anek­do­tai iš to gims­ta", – šyp­so­si S. Ker­be­lis.

Svars­tant dėl V. D. Bre­ne­rio įam­ži­ni­mo, bu­vo iš­leis­tas ka­ta­lo­gas, jį S. Ker­be­lis įda­vė Šiau­liuo­se vie­šė­ju­siam ra­bi­nui, ku­ris tu­rė­jo skris­ti į Ame­ri­ką.

"Aš jam pa­skam­bi­nau, klau­siu, kaip ame­ri­kie­čiai priė­mė ka­ta­lo­gą. Sa­ko, jie su­pra­to, jei ne žy­das Bre­ne­ris, jie vaikš­čio­tų be cen­to ki­še­nė­je."

Gal rei­kė­tų tiems žmo­nėms nu­va­žiuo­ti į Ku­žius, pa­vaikš­čio­ti ir pa­ma­ty­ti, kur pa­lai­do­ta 8 000 žmo­nių, tarp jų – di­de­lė da­lis vai­kų.