Naujausios
Prie universiteto atkasti žmonių kaulai
Perkasant Vasario 16-osios gatvę prie Šiaulių universiteto vakar ekskavatorius kaušas išvertė žmogaus kaulų. Radiniai aptikti tiesian komunikacijas į naująją universiteto biblioteką.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Išvertė kaulus
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė su specialiais instrumentais atkasinėja žmonių palaikus. Jie yra maždaug pusmetris nuo gatvės grindinio viršaus, po asfalto danga, kuria kasdien pravažiuoja šimtai mašinų.
„Ši vieta — Šiaulių istorinis senamiestis, todėl žiūrėjau, kaip vyksta darbai. Kol ekskavatorius neužkabino kaulų“, — apie netikėtą radinį pasakoja archeologė.
Pasak A. Šapaitės, teritorija perkasinėta, tiestos komunikacijos. Bet du maži ploteliai, kuriuose ir surasti palaikai, ilgą laiką nebuvo paliesti. Pradėjus kasinėti, kaip manyta, vieno žmogaus kapą, paaiškėjo, kad po juo — dar vieni griaučiai. Iš viso rasti keturių žmonių kaulai.
Archeologei dviejų palaikų laidojimas pasirodė keistas: ar vienas žmogus buvo tik įmestas į iškastą duobę, ar tai — nusikaltimo auka. Tik viena jau dabar aišku — prieš daugelį metų įmesti ne žmogaus kaulai, o kūnas. Daugiau aiškumo bus, kai kaulus ištirs Vilniaus antropologai.
Kitame kape — plika akimi matoma, jog palaidoti du žmonės.Taip pat neaišku, kodėl jie vienas ant kito. Viena kaukolė buvo rasta žemyn galva. Kodėl? Galėjo būti dedamas vienas karstas ant kito, po kurio laiko jis suiro ir galva nusprūdo žemyn. Ar tikrai šie žmonės buvo palaidoti karstuose, paaiškės atlikus detalesnius tyrimus.
A. Šapaitė vakar negalėjo pasakyti, kada palaikai palaidoti. versija, kad tai Antrojo pasaulinio karo kapai — atmesta. Kultūrinis sluoksnis, esantis aukščiau palaidojimų rodo, jog žemė čia nejudinti mažiausiai nuo XIX amžiaus pabaigos.
Unitai Rytų apeigų katalikų, Lietuvos ir Lenkijos valstybės stačiatikiai, 1596 metais sudarę su Romos Katalikų Bažnyčia Bresto bažnytinę uniją. Pagal ją stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir priėmė katalikybės dogmatiką, bet pasiliko savo liturgiją ir bažnytinę slavų kalbą.
(faktai)
Prieš 74 metus
1934 metų gegužės mėnesį pradėti didieji Pagyžių (dabar Vytauto) ir P. Višinskio gatvių rekonstrukcijų darbai. Buvo tiesinamas kelias — nukasamas kalnas nuo P. Višinskio gavės iki Vilniaus gatvės. Kad darbai ilgai neužsitęstų, nukasant kalniuką, iš karto grindžiama gatvė.
„Vietomis gatvės nuleistos 1,70 cm. Prie kasimo dirba 62 vežimai, veik prie kiekvieno vežimo po du žmones. Uždirba į dieną iki 8 ir 10 litų“, rašė Šiaulių miesto savaitraštis “Įdomus mūsų momentas“.
Kasant gatves „užtikti daug žmonių griaučių ir randama grabų žymių. Peiktina, kad šiuos griaučius ir pradžių mėtyta kur pakliuvo. Kiti, nežinia kokiam tikslui išnešioti į namus. Spėjama, kad šioje vietoje kadaise buvus kapinių. Iš šiauliečių, berods, nieks neturi žinių“.
Daugiausia žmonių kaulų atrasta kasant P. Višinskio gatvę nuo senosios bažnyčios pusės. Palaikai buvo visai negiliai, vos per pusantros pėdos.
Tarpukario Šiaulių laikraštis išsiaiškino, kodėl žmonių kaulai buvo taip negiliai užkasti: caro laikais kalniukas buvo nukastas daugiau nei vieną metrą, nes žiemos laiku vežimai, traukiami arklių, sunkiai įvažiuodavo, nes slysdavo.
Taip pat nustatyta, kad šioje vietoje buvo laidojami unitai, todėl didžiausia tikimybė, kad ir vakar atkastieji kaulai greičiausiai bus unitų.
VILTIS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė tikisi dar šį savaitgalį nustatyti, kokiame amžiuje buvo palaidoti Vasario 16-osios gatvėje atkasti žmonių palaikai.
DARBAI: Ekskavatoriaus kaušas užkabino ir į žemės paviršių iškėlė žmonių kaulų.
RADINYS: Viename kape rasti dviejų žmonių palaikai.
Jono TAMULIO nuotr.
ISTORIJA: Taip 1930 atrodė dabartinė P. Višinskio ir Vytauto gatvių sankryža. Šioje vietoje, 1934 metais, kasant Pagyžių kalną rasta itin daug žmonių palaikų. Nustatyta, kad tai — buvusios unitų kapinės.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.
