Naujausios
Pristatytas Pakruojo rajono plėtros planas
Per neseniai vykusią Pakruojo šventę visuomenei pristatytas Pakruojo rajono savivaldybės 2014–2020 m. strateginis plėtros planas. Svarbiausio rajono gyvenimui per artimiausius septynerius metus dokumento rengimą finansavo Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūriniai fondai.
Rima BORUSIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Reikėjo naujo plano
Artėjant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpiui ir pasikeitus ekonominei bei socialinei padėčiai rajone, Savivaldybė inicijavo projekto „Pakruojo rajono plėtros tobulinimas, rengiant strateginio planavimo dokumentus“ teikimą gauti struktūrinių fondų paramą.
Projekto tikslas – gerinti Pakruojo rajono regioninės plėtros planavimą, siekiant didinti teritorinę socialinę sanglaudą. Pagrindiniai projektui iškelti uždaviniai – parengti rajonui svarbius dokumentus: strateginį plėtros planą, 2014–2016 metų strateginį veiklos planą, verslo, transporto ir kultūros paveldo plėtros galimybių studijas.
Visos šios studijos buvo parengtos anksčiau už strateginį plėtros planą.
Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų. Iš Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ pagal priemonę „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“ projektui buvo skirta daugiau kaip 144,6 tūkstančio litų.
Problemos ir galimybės
Strateginio plėtros plano rengėjai, UAB „Eurointegracijos projektai“ specialistai, dokumente apžvelgė šiuo metu aktualiausias rajono problemas. Tai – pirmiausiai mažas verslumas: pernai rajone vienam gyventojui teko ūkio subjektų mažiau, nei Šiaulių apskrityje.
Daugiau nei pusė rajono įmonių – smulkiosios ar vidutinės. Dominuoja žemės ūkio produkcijos gamyba bei dolomito kasyba. Didžiausias pajamas gavo dvi stambios bendrovės, tuo tarpu smulkesnės įmonės nepasižymi šalies mastu didelėmis pajamomis. Verslui plėstis nepadeda ir didesni nei apskrities vidurkis nekilnojamojo turto, verslo liudijimų mokesčiai. Mažas verslumas, minimalūs atlyginimai atsiliepia vartojimui: mažmeninės prekybos apyvarta rajone yra dvigubai mažesnė, nei vidutiniškai Lietuvoje.
Rajone kiekvienais metais mažėja gyventojų – žmonės emigruoja į Europos šalis, jaunimas išvyksta studijuoti ir dirbti į didžiuosius miestus. Gimstamumas Pakruojyje mažėja sparčiausiai apskrityje, savivaldybė sensta, mirtys jau ne vienerius metus lenkia gimimus. Mažėjant moksleivių, ankstesniais metais jau uždaryta ne viena mokykla.
Problemų kelia ir rajone didėjantis nusikalstamumas: kriminogeninė situacija prastėja, Pakruojis – viena daugiausiai nusikalstamų veikų fiksuojanti savivaldybė apskrityje.
Galimybes išspręsti šias problemas plano rengėjai mato, jei bus įgyvendinami investiciniai projektai, pritraukiamos lėšos, mažinami mokesčiai verslui, tvarkoma infrastruktūra, visuomenės laisvalaikio ir sporto poreikiams pritaikomos viešosios erdvės bei nenaudojami pastatai, plėtojamas turizmas, vykdomos prevencinės programos mažinant nusikalstamumą.
Prioritetai
Planuojama rajono plėtra buvo išskirstyta į keturis stambiausius prioritetus: „Visuomenės ugdymas: mokslas, kultūra, sportas“, „Veiklios ir solidarios visuomenės plėtra“, „Ekonomikos augimui palanki aplinka“ bei „Visuomenės poreikius atitinkanti ir pažangi viešojo administravimo sistema“.
Prioritetų nuostatas rengė atskiros darbo grupės, sudarytos sausio mėnesį. Į pirmojo prioriteto rengimo grupę dirbti buvo pakviesti žinomi rajono pedagogai, kultūros bei sporto specialistai, policininkai. Antrojo prioriteto rengėjais tapo medikai, socialinio darbo specialistai, visuomenininkai. Gausiausioje, ekonominius plėtros aspektus ruošiančioje grupėje susibūrė ekonomikos specialistai, įmonių vadovai, verslininkai, politikai, savivaldybės administracijos atstovai. Pastarieji sudarė daugumą ketvirtojo prioriteto darbo grupėje. Visose grupėse dirbo seniūnai – prieš ruošiant rajono strateginį plėtros planą, analogiški planai buvo parengti seniūnijoms, atsižvelgiant į kiekvienos vietovės aktualijas. Seniūnijų planus aptarė ir pastabas, pasiūlymus teikė seniūnijų bendruomenės.
Rajono plėtros planas oficialiai patvirtintas balandžio mėnesį.
Jame skelbiama rajono vizija iki 2020 metų: „Pakruojo rajonas – svetingas Žiemgalos kraštas, kuriame pažangi žemdirbystė dera su modernia kalnakasyba, patrauklus turistams didžiausiu Lietuvos dvaru, vėjo malūnais, kultūriniu ir kulinariniu paveldu, išsiskiriantis aktyviomis bendruomenėmis, tausojančia žmogų ir aplinką savivaldybe, kurioje saugu ir patogu gyventi kiekvienam“.
Darbai jau vyksta
Kai kurie strateginiame plėtros plane numatyti darbai jau vyksta. Rozalime statomi šio miestelio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos Senjorų namai, kainuosiantys apie 2,2 milijono litų (didžiąją lėšų dalį tam skyrė Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūriniai fondai). Įkurti šiuos Senjorų namus – pirmasis prioriteto „Veiklios ir solidarios visuomenės plėtra“ priemonių plano punktas.
Baigiama prioritete „Ekonomikos augimui palanki aplinka“ numatyta Pakruojo seniūnijos administracinio pastato modernizacija, mokyklose statomi biokuro katilai, vasarą pradėjo veikti „Amatų dvarelis“ restauruotoje Pakruojo dvaro buvusioje oficinoje, renovuojama Klovainių pagrindinė mokykla, Linkuvos gimnazija bei pirmieji trys daugiabučiai namai Pakruojyje.
Prasidėjo ir tame pačiame prioritete planuojama vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtra – darbininkai bei speciali technika jau kurį laiką sukasi Sigutėnų kaime.
Dar tebesvarstant būsimą strateginį planą darbo grupėse, vienu svarbiausių prioriteto „Visuomenės ugdymas: mokslas, kultūra ir sportas“ uždaviniu įvardyta Pakruojo sinagogos rekonstrukcija. Birželį sulaukta gerų žinių – projektas „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ laimėjo beveik 2,6 milijono litų. Prieš du šimtus metų pastatyta sinagoga laikoma vienu iš seniausių ir vertingiausių tokių medinių statinių Europoje. Po rekonstrukcijos čia įsikurs vaikų biblioteka.
Užs. Nr. 206278
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
ATGIJO: Ilgus dešimtmečius apgriuvusi buvusi oficina po restauracijos atgijo – šią vasarą jos palangėse pražydo gėlės, o patalpose įsikūrė amatininkai ir kulinarinio paveldo puoselėtojai.
RENOVACIJA: Renovuojami pirmieji daugiabučiai.
LAUKIMAS: Žeimelio liuteronų–evangelikų bažnyčia taip pat laukia tvarkytojų – strateginiame plane numatyta inicijuoti jos atnaujinimą.
