Naujausios
Privaloma registracija ateina ir į šunų pasaulį
Šiaulių savivaldybės rinkliava už naminius augintinius – pasipinigavimas. Taip teigia Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Tikimasi, jog rinkliavą sustabdys naujasis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Nuo 2016 metų sausio 1-osios šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bus privalomas visoje Lietuvoje.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Gali konfiskuoti augintinį
Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, nuo 2016 metų sausio 1 dienos kates, šunis ir šeškus bus privaloma registruoti gyvūnų augintinių registre ir ženklinti juos mikroschemomis.
Šiuo metu naminius gyvūnus mikroschemomis šeimininkai gali ženklinti savanoriškai. Privalomai registruojami ir ženklinami tik ūkiniai gyvūnai bei nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai. Iki šiol mikroschemomis buvo privaloma ženklinti šunis, kates ir šeškus, vežamus į Europos Sąjungos arba trečiąsias šalis.
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) laikinai einantis viršininko pavaduotojo-veterinarijos inspektoriaus pareigas Juozas Kvietkus pažymi, jog nuo kitų metų įsigaliosianti tvarka bus geresnė, nes duomenys apie gyvūnus bus renkami į bendrą registrą.
Nacionalinį gyvūnų registrą kuria Žemės ūkio ministerija, teritorinės VMVT užtikrins laikymo vietų registravimo, jose esančių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos duomenų suvedimą į centrinę duomenų bazę. Gyvūnų ženklinimo paslaugą atliks veterinarijos gydytojai.
Gyvūno žymėjimo mikroschemomis kaina siekia 20-40 eurų, priklausomai nuo rajono, miesto, privataus gydytojo nustatytos sumos. Svarstoma, jog nuo 2016 metų įstatymo 15 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu bent iš dalies kompensuoti mikroschemų įvedimą.
Po pereinamojo laikotarpio gyvūno savininkui nesužymėjus savo augintinio, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu atsiras galimybė jį įspėti, skirti baudą arba konfiskuoti gyvūną.
Savininkai susimokės už nepriežiūrą
„Ženklinimo ir registravimo tikslas, kad visi gyvūnai būtų identifikuoti ir atsirastų galimybė nustatyti jo savininką, kai jis gyvūną prarado netyčia ar atsikratė piktybiškai“, – aiškina Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė B. Kymantaitė. Pasak jos, tai ateityje galėtų itin sumažinti gyvūnų prieglaudų kiekį, gaudymui, priežiūrai, gydymui skirtas išlaidas.
Gyvūnų globėjų skaičiavimu, dabar savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusiems augintiniams gaudyti ir prižiūrėti siekia apie 800 tūkst. eurų. Atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai.
Ženklinimas taip pat padidintų galimybę patraukti atsakomybėn su gyvūnu neatsakingai ir žiauriai pasielgusį asmenį, atrasti grėsmę aplinkai sukėlusio gyvūno savininką. Mikroschemoje būtų informacija apie gyvūno skiepus nuo pasiutligės, kiti svarbūs duomenys.
„Kiekvienas atsakingas gyvūno savininkas turėtų būti jau seniai paženklinęs savo augintinį, kadangi identifikacija yra visapusiškos atsakomybės už savo gyvūną prisiėmimas. Sprendimas auginti šunį ar katę nėra tik malonumas – tai didžiulė atsakomybė. Prieš priimdami jį žmonės turėtų gerai pagalvoti, kad gyvūnas nėra daiktas, o gyvas padaras“, – pabrėžia B. Kymantaitė.
Gyvūnų globos organizacijos skaičiavimais, neoficialiai Lietuvoje gali būti apie 700 tūkst. šunų ir apie 650 tūkst. kačių. Tikslios populiacijos nustatyti neįmanoma, ją galima sužinoti tik įsigalėjus privalomam ženklinimui. Gali būti, jog gyvūnų šalyje yra kur kas daugiau.
Neįtikina Šiaulių savivaldybės
Lietuvos rinkliavų įstatyme yra numatytas leidimas savivaldybėms rinkti rinkliavą už šuns ir katės laikymą daugiabučiame name. Tokią rinkliavą renka 29 iš 60 Lietuvos savivaldybių, kiekviena nusistato skirtingą tvarką – vienos kartą per metus, kitos – kas mėnesį. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai siekia, jog toks apmokestinimas savivaldybėse būtų panaikintas kaip netikslingas.
B. Kymantaitė apgailestauja, jog ne vienerius metus niekaip nepavyksta įtikinti Šiaulių miesto savivaldybės.
„Mokesčiai už šunis ar kates tiesiog yra savivaldybės pasipinigavimo forma. Motyvai, už ką renkamas mokestis, visiškai niekiniai. Turime savivaldybių paskaičiavimus, kur ir kaip jie išleidžia pinigus: pinigai eina į bendrą biudžetą, jie nėra naudojami išskirtinai gyvūnų gerovei“, – tvirtina B. Kymantaitė.
Pasak jos, nėra jokio ekonominio pagrindimo, kodėl mokestis už šunis vienoks, o už katinus, kurie net neišeina iš namų, kitoks. „Mokėti už teisę laikyti gyvūną yra visiškas absurdas“, – pabrėžia gyvūnų globėja.
Jos manymu, privalomai žymint augintinius automatiškai turėtų sumažėti benamių gyvūnų, kurie įprastai būna pagrindinis savivaldybių motyvas, kodėl esą jie renka mokesčius.
Registruos prie savivaldybės
Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė patvirtino, jog mokestis už katinų ir šunų laikymą daugiabučiuose renkamas. Tai įvardijama ne kaip gyvūno registracija, bet išduodamas gyvūno laikytojo pažymėjimas. Šiuo metu jų išduota daugiau kaip 2 tūkstančiai.
Skyriaus vedėjos teigimu, surinkta rinkliava už gyvūno laikymą skiriama benamėms katėms gaudyti, kastruoti, sterilizuoti, jų šėrimo vietoms tvarkyti, šunų vedžiojimo aikštelių mieste priežiūrai, tiksliniams projektams.
„Per metus būdavo surenkama ir 120 tūkstančių litų, pernai surinkome apie 90 tūkstančių litų. Šiemet mokesčių labai sumažėjo – iki dabar surinkta apie 50 tūkstančių litų“, – vardijo V. Pelenienė. Jos teigimu, rinkliava labai sumažėjo, nes įvesta sąlyga: jei gyvūnas „sučipuotas“, nebereikia mokėti.
„Greičiausiai dėl to, kad visi augintinius ėmė žymėti, ne dėl to, jog vengia mokesčių, – komentavo V. Pelenienė. – Mes kiekvienais metais teikiame ataskaitas, kur lėšos išleidžiamos, turime bukletėlius. Kiekvienam, kuris mokėjo rinkliavą, atnešame jį į namus“.
Ji svarsto, jog ateityje esant visuotiniam gyvūnų žymėjimui bus sužymėti ir bešeimininkiai gyvūnai, kad nebūtų piktnaudžiavimo. „Kaip gyventojai prie savivaldybės, taip ir gyvūnai bus prie savivaldybės užregistruoti“, – juokėsi Savivaldybės atstovė.
IDENTIFIKACIJA: Ženklinimo ir registravimo tikslas, kad visi gyvūnai būtų identifikuoti ir atsirastų galimybė nustatyti jo savininką.
Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
PRIEVOLĖ: Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė aiškina, jog atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RINKLIAVA: Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė sako, jog nėra aišku, ar įvedus visuotinį gyvūnų žymėjimą mikroschemomis, rinkliava už gyvūno laikymą daugiabutyje bus panaikinta.
AUGINTINIS: Nuo 2016 metų sausio 1-osios visoje Lietuvoje šunų, kačių ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bus privalomas, augintinis bus įtrauktas į nacionalinį registrą.
