Provincijos oligarchai ima milijonus (2). Pakruojis

Provincijos oligarchai ima milijonus (2). Pakruojis

Verslas — politika — šeima

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Į Pakruojo rajono savivaldybės Tarybą nebe pirmą kartą išrenkami du buvusios Naujosios Sąjungos nariai Algirdas Vepštas ir Justinas Macijauskas — vienos stambiausių rajone statybos bendrovių „Meresta“ savininkai ir vadovai.

J. Macijauskas — „Meresta“ generalinis direktorius, A. Vepštas — bendrovės gamybos direktorius.

J. Macijauskas — Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys, o A. Vepštas — Tarybos Vietinio ūkio ir statybos bei Kontrolės komitetų narys.

Iki Naujajai sąjungai prisijungiant prie Darbo partijos A. Vepštas buvo Naujosios sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas. Ir ankstesnėse kadencijose ir dabar abu politikai priklauso valdančiajai Tarybos daugumai.

A. Vepšto žmona Judita — Pakruojo rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė, o J. Macijausko žmona Zina — „Merestos“ Personalo biuro vedėja.

Milijonai ir garbė

„Meresta“ vien per 2010 — 2011 metus gavo keturis Pakruojo rajono savivaldybės administracijos užsakymus, kurių bendra suma beveik 5 milijonai litų.

„Meresta“ pasirašė sutartį rekonstruoti Vasario 16— osios gatvę Pakruojyje 1,56 milijono litų. Savivaldybės užsakymu valė Kruojos upę ir jos krantus už 1,49 milijono litų.

Gavo užsakymą rekonstruoti vietinės reikšmės kelius ir gatves už 1,2 milijono litų bei Linkuvos mokyklos stadioną už 0,6 milijono litų.

Šiemet Pakruojo rajono savivaldybės taryba už labdaringą veiklą ir pagalbą Pakruojo krašto žmonėms politikui ir verslininkui J. Macijauskui suteikė rajono garbės piliečio vardą.

Interesai — vietoje

„Nematau jokių problemų čia“, — į klausimą, ar nesikerta interesai būnant verslininku, politiku ir iš Savivaldybės gaunant savo įmonei užsakymus, atsakė J. Macijauskas.

„Nematau, kas čia tokia esat ir nežinau su kuo kalbu“, — nesiteikęs atsakyti į išgirstą klausimą apie besikertančius interesus telefoną išjungė A. Vepštas.

Socialdemokratų forposte nubyra ir bendrapartiečiui

Dar vienas verslo ir politikos susiliejimas — Pakruojo Tarybos nario socialdemokrato Algirdo Adomaičio asmenyje.

Ne pirmą kadenciją Taryboje dirbantis politikas yra statybos bendrovės „Pakruojo arka“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas — bent jau taip pats nurodo savo rinkiminėje anketoje.

Ir politinis postas neprastas — Tarybos Vietinio ūkio ir statybos komiteto narys.

Socialdemokratai Pakruojo rajoną valdo ne vieną kadenciją. A. Adomaitis partijos narys nuo 2001 metų. Netrukus pakliuvo ir į rajono tarybą ir joje išsilaikė iki šiol.

Vien per praėjusius ir šiuos metus A. Adomaičio bendrovė „Pakruojo arka“ gavo du Pakruojo savivaldybės užsakymus, kurių bendra vertė 1,14 milijono litų.

Už 794 tūkstančius litų gavo užsakymą rekonstruoti Pakruojo dvaro kalvę ir sandėlį. Už 352 tūkstančius litų sudaryta sutartis su Savivaldybe rekonstruoti vietinės reikšmės kelius ir gatves.

„O ką tai reiškia, kaip derinu interesus? Kaip aš turiu suderinti? Prie ko Tarybos narys ir bendrovės direktorius? Kas čia bendro?“, — klausinėjo A. Adomaitis.

„Moralę pamirškim“

„Ar tokie glaudūs verslo ir politikos ryšiai nekvepia korupcija, etikos ir moralės pažeidimais?“, — klausėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Remigijaus Rekertos.

„Apie moralę pamirškim, nes ji ne teisės aktų sritis. Jeigu politikas, jo šeima turi verslą, kuris veikia ne vakuume — tai jau rimta priežastis žiūrėti į viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo taikymą. “, — atsakė R. Rekerta.

Komisijos pirmininko R. Rekertos teigimu, jeigu ta pati bendrovė nuolat laimi Savivaldybės konkursus, „ji arba labai gerai dirba, arba jos interesai labai gerai Savivaldybėje atstovaujami“. Pasak R. Rekertos, “tas atstovavimas yra labai subtilus ir be operatyvinių priemonių nelabai užfiksuosi. Sąsajas lyg ir visi mato, bet įrodyti labai sudėtinga“, — komentavo tarnybinės etikos sargas.

Išeities nėra?

„Reikia, kad aktyviau savivaldybių tarybose dirbtų opozicijos atstovai“, — išeitį surado R. Rekerta.

 

 

SUSILIEJIMAS: Pakruojo politiko ir verslininko Algirdo Vepšto asmenyje susilieja statybų verslas ir politika. 

GARBĖ: Šiemet verslą su politiką sujungęs Justinas Macijauskas tapo Pakruojo garbės piliečiu. 

DERINIMAS: Pakruojo Tarybos narys socialdemokratas Algirdas Adomaitis nemato problemų derinti statybų verslą ir politiką ir laimėti Savivaldybės konkursus. 

 

KOMENTARAS

Korupcija yra gili tradicija

Rytis JUOZAPAVIČIUS, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys, vadovavo „Transparency International“ skyriui, tyrusiam korupciją Lietuvoje:

— Istorijos, kai verslo organizacijos eina į valdžią tam, kad viešuosius pirkimus pakreiptų savo ar savo draugų bendrovių naudai, yra archetipinės, perduodamos vos ne iš kartos į kartą.

Esu matęs nustebusius politikų veidus, kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžiuose jiems buvo sakoma, kad negali ateiti į valdžią ir tvarkyti savo verslo reikalų. Kam jiems eiti į politiką, jei ne savo reikalų tvarkyti?

Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas yra netobulas. Visas interesų konfliktas jame susiveda į interesų vengimą su asmeniu, kuris dažniausiai traktuojamas, kaip giminė ir tik paskui kitas asmuo. Jeigu politikai — statybų bendrovių vadovai eina į valdžią paprastai bendrovės valdymą perduoda kam nors kitam. Ir mums reikėtų suprasti, kad jie iš tikrųjų ir nebesusiję su šia bendrove. Nors plika akimi matome, kad susiję. Provincijoje tai labai gerai matosi, kai vakare susėdę kavinėje tie „nesusiję“ žmonės kerta pikantiškas salotas užgerdami brendžiuku.

„Jeigu nėra papročių — įstatymai nepadės“, — yra pasakęs vienas sociologas. Jei yra papročiai — nereikia įstatymų. Kinų filosofas Mencijus yra pasakęs, kad įstatymai patys neveikia. Daugelis mūsų politikų— verslininkų išmoko įstatymus. Jie nebededa savo parašų ant sutarčių, kuriose figūruoja jų valdomos bendrovės. Bet milijonai į jų privačią kišenę vis tiek ateina.

Yra tokia sąvoka, kaip korupcinis klimatas. Su korupcija šalyje iš esmės niekas nesikeičia. Tyrimai rodo, kad korupcijos Lietuvoje nemažėja. Tiesiog dabar tai daroma subtiliau. Ir specialiųjų tyrimų tarnybai yra vis sunkiau gauti įrašus „prie brendžiuko“. Ir tokiam veikėjui nieko nepadarysi.

Tokie veikėjai sėkmingai apskundžia VTEK sprendimus teismui, ir teisme dažnai jiems pralaimima. Lietuvoje masė aspektų, dėl kurių klesti korupcinė atmosfera.

Pamenu amžinatilsį Kęstučio Čilinsko žodžius, pasakytus kavinėje, kai jis pasitraukė iš Seimo, kodėl jis nenori tęsti politiko darbo. Nes „jie visi susiję“. Šiuolaikinis politinis elitas yra savanaudiškas, žiūrintis asmeninės naudos ir visa tai visus “užkniso juodai“. O ką daryti? Reikia išlaukti ir tokius veikėjus nuolat viešinti.

Gedimino SAVICKIO, Olgos POSAŠKOVOS (ELTA) nuotr.