R. Paksas. Europos Sąjunga šiandien – tarsi rūpesčių kupinas maišas

R. Pak­sas. Eu­ro­pos Są­jun­ga šian­dien – tar­si rū­pes­čių ku­pi­nas mai­šas

Eu­ro­pos Par­la­men­tas to­liau ūžia nuo kal­bų apie mig­ran­tus: bai­mi­na­ma­si nau­jo jų ant­plū­džio, o da­bar­ti­nei si­tua­ci­jai su­val­dy­ti pa­siū­ly­ta su­kur­ti 700 mln. eu­rų sku­bios pa­ra­mos fon­dą ir priim­ta re­zo­liu­ci­ja dėl bend­ros eu­ro­pi­nės prie­globs­čio sis­te­mos su­kū­ri­mo, ku­ri leis­tų Są­jun­gos ša­lims pa­si­da­lin­ti prie­globs­čio pra­šy­to­jus pa­gal nu­sta­ty­tas kvo­tas. Bet kam rei­ka­lin­ga dar vie­na re­zo­liu­ci­ja, ku­ri š es­mės nie­ko pa­keis­ti ne­ga­li?

Rolandas Paksas
Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­kas

Bal­sa­vau prieš šią re­zo­liu­ci­ją pir­miau­sia to­dėl, kad, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, kvo­tos tu­ri būt pa­nai­kin­tos kaip ne­pa­si­tei­si­nęs spren­di­mas, išo­ri­nės ES sie­nos tu­ri bū­ti už­da­ry­tos ir jo­kio ne­le­ga­laus mig­ran­tų ju­dė­ji­mo tarp vi­di­nių ES sie­nų tu­ri ne­be­lik­ti.

Dėl įvai­rių dek­la­ra­ci­jų, re­zo­liu­ci­jų ar di­rek­ty­vų mig­ran­tų klau­si­mu pa­sta­rai­siais me­tais dis­ku­tuo­ja­ma ko­ne kiek­vie­no­je Eu­ro­pos Par­la­men­to se­si­jo­je. Pas­ta­ruo­ju me­tu bu­vo priim­tas vi­sas pluoš­tas re­zo­liu­ci­jų pa­bė­gė­lių klau­si­mu, bet pro­ble­mos spren­di­mas ne­pa­ju­dė­jo iš vie­tos.

Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­ži­no, ką da­ry­ti su pa­bė­gė­liais, bet bend­ri­jos sie­nos ir to­liau lie­ka at­vi­ros ne­le­ga­liems mig­ran­tams. ES ins­ti­tu­ci­jos, užuo­t už­kir­tu­sios tam ke­lią, ieš­ko tik nau­jų prie­globs­čio ga­li­my­bių. Ma­no nuo­sta­ta ki­to­kia: mus bend­ri­jos pi­lie­čiai iš­rin­ko rū­pin­tis bū­tent jų, o ne at­bė­gė­lių in­te­re­sais, tad ir rū­pin­ki­mės.

Nuo su­si­ta­ri­mo su Tur­ki­ja dėl mig­ran­tų grą­ži­ni­mo praė­jo be­veik mė­nuo. Tu­ri­me ke­lis šim­tus grą­žin­tų ne­le­ga­lių mig­ran­tų ir ke­lio­li­ka le­ga­liai iš Tur­ki­jos į ES at­vy­ku­sių Si­ri­jos ka­ro pa­bė­gė­lių. Tu­ri­me ir riau­šes Grai­ki­jos-Ma­ke­do­ni­jos pa­sie­ny­je, prin­ci­pi­nę Če­ki­jos nuo­sta­tą prieš bet ko­kias mig­ran­tų pa­skirs­ty­mo kvo­tas. Aust­ri­jos nu­si­tei­ki­mą ir konk­re­čius veiks­mus stip­rin­ti sa­vo sie­nos ap­sau­gą.

ES pa­vy­ko bent iš da­lies ap­ri­bo­ti pro­ble­mos au­gi­mo mas­tus, ta­čiau pa­ti pro­ble­ma iš es­mės nė­ra spren­džia­ma. Neuž­mirš­ki­me ir dar vie­no fak­to: į Eu­ro­pą kar­tu su pa­bė­gė­liais pa­te­ko, kaip tei­gia­ma, ir apie 5 tūks­tan­čiai te­ro­ris­tų. Tur­būt ne ap­si­pirk­ti jie čia su­plau­kė, bet lau­kia tam tik­ro lai­ko ir sa­vo re­li­gi­nių va­dų nu­ro­dy­mo.

Jei­gu Eu­ro­pos ly­de­riai neat­ras va­lios ryž­tin­giems veiks­mams, veiks­mai, ku­rių ga­li grieb­tis at­vy­kė­liai, bus skau­dūs eu­ro­pie­čiams. Eu­ro­pos Są­jun­ga šian­dien yra tar­si rū­pes­čių ku­pi­nas mai­šas ir mes ne­be­tu­ri­me lai­ko tuš­čioms dis­ku­si­joms.

Ap­mau­du, kad tuš­čių dis­ku­si­jų ne­ven­gia ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Kad ir dis­ku­si­jos dėl vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro. Iš pra­džių dėl jo at­si­sta­ty­di­ni­mo. Vė­liau – dėl kan­di­da­tų tei­ki­mo. Ga­liau­siai – jau pa­sky­rus nau­ją mi­nist­rą, ku­riam be ki­tų pro­ble­mų spren­di­mo teks ieš­ko­ti ir bū­dų pa­ža­bo­ti kai ku­rias į po­li­ti­ką ve­lia­mas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, leng­va ran­ka be­si­mė­tan­čias prie­lai­do­mis, o ne įro­dy­mais grįs­tais įta­ri­mais.

Eu­ro­pos Mi­nist­rų Ta­ry­ba jau še­šis kar­tus svars­tė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo ma­no at­žvil­giu neį­gy­ven­di­ni­mą. Pas­ku­ti­nį kar­tą tą da­rė šių me­tų ko­vą. Ir da­vė jau tre­čią nu­ro­dy­mą Lie­tu­vai iki lie­pos 15 die­nos pa­teik­ti ra­por­tą, ku­ria­me bū­tų iš­dės­ty­ta, kaip ši pro­ble­ma bus iš­spręs­ta.

Tad da­bar yra jau pen­ki tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mai: Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo, Jung­ti­nių Tau­tų Žmo­gaus Tei­sių ko­mi­te­to ir trys Eu­ro­pos Mi­nist­rų Ta­ry­bos rei­ka­la­vi­mai Lie­tu­vai, pa­sku­ti­nis ku­rių Lie­tu­vą pa­sie­kė ko­vo 9 die­ną. Ta­čiau nie­kas Lie­tu­vo­je ne­si­kei­čia. Nuo Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mo praė­jo jau pen­ke­ri me­tai.

Bet užuo­t įgy­ven­di­nus tuos spren­di­mus, pu­čia­mas nau­jas bur­bu­las. Ar­gi tai ne ban­dy­mas su­kur­ti iliu­zi­ją, kad Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mas neį­gy­ven­di­na­mas, nes R.Pak­sas yra toks ir anoks, dėl jo ne­lie­čia­my­bės net tu­ri spręs­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tas?

Net­ru­kus šia te­ma aš kal­bė­siu su Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ku Mar­ti­nu Šul­cu bei Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku Ža­nu Klo­du Jun­ke­riu ir pa­klau­siu, ko­dėl rū­pi­nan­tis žmo­gaus tei­sė­mis Zim­bab­vė­je, Kon­ge, Ugan­do­je, Ka­zachs­ta­ne, Ki­ni­jo­je ar ki­tur, pa­mirš­ta­mos žmo­gaus tei­sės Lie­tu­vo­je, ku­ri yra Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė.

Ma­nau, kad at­sa­ky­mas bus aiš­kus ir konk­re­tus: kad Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mus rei­kia įgy­ven­din­ti. Ir grei­tai įgy­ven­din­ti. Ki­taip Lie­tu­vos lau­kia ar­ba fi­nan­si­nės san­kci­jos, ar­ba bal­sa­vi­mo tei­sės atė­mi­mas tiek Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je, tiek Jung­ti­nė­se Tau­to­se.

Su­si­ti­kęs su Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kais taip pat pra­šy­siu pa­spar­tin­ti tei­si­nio imu­ni­te­to man atė­mi­mo pro­ce­dū­rą – aš tam ne­da­ry­siu ab­so­liu­čiai jo­kių kliū­čių. Man tik ap­mau­du ir skau­du dėl vals­ty­bės, ku­rio­je la­bai leng­va ran­ka me­ta­mi įta­ri­mai ir la­bai leng­va ran­ka pa­si­ra­šo­mi pra­šy­mai dėl imu­ni­te­to atė­mi­mo.

Pra­bėgs ke­li mė­ne­siai ir vi­si ta­ria­mi įta­ri­mai iš­nyks kaip dū­mas. Bet mes­tas še­šė­lis pa­si­liks il­gam. Še­šė­lis ir ant vi­sos Lie­tu­vos, ku­rią vi­si no­rė­tu­me va­din­ti de­mok­ra­tiš­ka vals­ty­be.

Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“ Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja

www.efdd-pa­ksas.eu

Užs. Nr. 311981