R. Paksas. Politinis procesas, kuris neturi precedento nei Lietuvoje, nei Europoje, nei pasaulyje

R. Pak­sas. Po­li­ti­nis pro­ce­sas, ku­ris ne­tu­ri pre­ce­den­to nei Lie­tu­vo­je, nei Eu­ro­po­je, nei pa­sau­ly­je

Ro­lan­das PAK­SAS,

Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­kas

Eu­ro­pos Par­la­men­to Tei­sės rei­ka­lų ko­mi­te­tas po il­gai tru­ku­sių svars­ty­mų nu­ta­rė siū­ly­ti, o Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai bal­sų dau­gu­ma at­šau­kė ma­no eu­ro­par­la­men­ta­ro tei­si­nį imu­ni­te­tą.

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­ja „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“

Užs. Nr. 354671

Taip priim­tas spren­di­mas, ku­rio itin ne­kant­riai Lie­tu­vo­je lau­kė tie, kas pa­si­slė­pę po ta­ria­mo tei­sin­gu­mo man­ti­jo­mis ban­do įgy­ven­din­ti po­li­ti­nius už­sa­ky­mus ir pa­ten­kin­ti abe­jo­ti­nas as­me­ni­nes ir po­li­ti­nes kai ku­rių as­me­nų am­bi­ci­jas.

To­kių reiš­ki­nių ša­ly­je ne­bū­tų, jei bū­tų efek­ty­vi par­la­men­ti­nė kont­ro­lė. Ta­čiau Lie­tu­vo­je ji neeg­zis­tuo­ja. Tą aki­vaiz­džiai liu­di­ja di­džiu­lis po­li­ti­nis tei­sė­sau­gos ir tei­sėt­var­kos ins­ti­tu­ci­jų an­ga­žuo­tu­mas ir jų tar­nys­tė ne įsta­ty­mui ir tei­sei, bet pa­ski­riems as­me­nims po­li­ti­ko­je. Ir ne tik ma­no at­ve­ju.

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio imu­ni­te­tas nė­ra jo as­me­ni­nė pri­vi­le­gi­ja, bet vi­so Par­la­men­to ir jo na­rių ne­prik­lau­so­my­bės ga­ran­ti­ja.

Ta­čiau apie ko­kias tei­si­nes ir ne­prik­lau­so­my­bės ga­ran­ti­jas ga­li­ma kal­bė­ti, kai sa­vo ša­ly­je jau dau­giau kaip try­li­ka me­tų pa­ti­riu tie­sio­gi­nį po­li­ti­nį per­se­kio­ji­mą ar įvai­riai pa­slėp­tas jo at­mai­nas?

Lie­tu­va il­gus me­tus neį­gy­ven­di­na Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių teis­mo spren­di­mo dėl ma­no pi­lie­ti­nių tei­sių ir lais­vių ne­pro­por­cin­go ap­ri­bo­ji­mo. Teis­mas tą pa­rei­ka­la­vo pa­da­ry­ti dar 2011 me­tų pra­džio­je.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ne­gir­di Eu­ro­pos Mi­nist­rų Ta­ry­bos prie­žiū­ros ko­mi­te­to daug­kar­ti­nių ra­gi­ni­mų. Ne­pai­so­ma ne­tgi, kad nuo 2014 m. rug­sė­jo mė­ne­sio Lie­tu­vai tai­ko­ma su­stip­rin­ta vyk­dy­mo prie­žiū­ra. Ji reiš­kia sis­te­min­gą ne­vyk­do­mo spren­di­mo svars­ty­mą Eu­ro­pos Ta­ry­bos Mi­nist­rų Ko­mi­te­to po­sė­džiuo­se.

Ša­lies Vy­riau­sy­bė ne­pai­so Jung­ti­nių Tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Žmo­gaus Tei­sių ko­mi­te­to re­ko­men­da­ci­jų ir to­liau pa­žei­di­nė­ja Tarp­tau­ti­nio pi­lie­ti­nių ir po­li­ti­nių tei­sių pa­kto prin­ci­pus.

Skau­du pri­pa­žin­ti, kad ne­prik­lau­so­ma pro­ku­ra­tū­ra Lie­tu­vo­je yra tik fik­ci­ja, kaip ir do­mi­nuo­jan­ti, tik dek­la­ra­ty­viai ne­va ne­prik­lau­so­ma ži­niask­lai­da.

Kas, kam ir kiek tu­ri su­mo­kė­ti, kaip rei­kia pri­spaus­ti ži­niask­lai­dos ir tei­sė­sau­gos žmo­nes, kad de­mok­ra­ti­nė­je ša­ly­je tei­sė ir lais­vas žo­dis tap­tų val­džios pa­ran­ki­niais tar­nais? Ar vals­ty­bę, ku­rios pi­lie­čiai yra ta­pę są­moks­lo ir ap­gau­lės įkai­tais, dar ga­li­ma lai­ky­ti lais­va ir de­mok­ra­ti­ne?

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos šian­dien se­lek­ty­viai ver­ti­na žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį, už­mer­kia akis į tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pų ne­si­lai­ky­mo fak­tus, jei­gu tai ne­pa­žei­džia bend­ri­ją uzur­pa­vu­sių do­mi­nuo­jan­čių po­li­ti­nių gru­pių in­te­re­sų.

Ir at­virkš­čiai, Briu­se­ly­je rea­guo­ja­ma itin irz­liai, jei­gu kal­ba­ma apie po­li­ti­kus, ku­rie kri­tiš­kai ver­ti­na Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­nės no­menk­la­tū­ros dik­ta­tą, na­cio­na­li­nės vals­ty­bin­gu­mo idė­jos men­ki­ni­mą ir jos nai­ki­ni­mą.

Vi­sas šis vie­no as­mens kryp­tin­go po­li­ti­nio per­se­kio­ji­mo pro­ce­sas, tu­rint tiks­lą jį vi­siš­kai eli­mi­nuo­ti iš vi­suo­me­ni­nės veik­los, drau­džiant da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, truk­dant vyk­dy­ti tie­sio­gi­nes pa­rei­gas, įve­liant į ne­si­bai­gian­čias teis­mi­nes pro­ce­dū­ras, ne­tu­ri pre­ce­den­to nei Lie­tu­vo­je, nei Eu­ro­po­je, nei pa­sau­ly­je.

Is­to­ri­ja ir lai­kas žmo­nes, tar­nau­jan­čius ne vi­suo­me­nei, bet at­ski­riems in­di­vi­dams po­li­ti­ko­je ar gre­ta jos, anks­čiau ar vė­liau tin­ka­mai įver­tins.

Šian­dien at­me­tu bet ko­kias in­si­nua­ci­jas bei in­terp­re­ta­ci­jas dėl ma­no są­sa­jų su abe­jo­ti­na, tei­sė­sau­gos struk­tū­rų kur­pia­ma by­la. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog ma­no at­žvil­giu tai­ko­mos prie­mo­nės yra per­tek­li­nės ir ne­tei­sė­tos. Ne­su nei su­ta­ręs, nei pa­ža­dė­jęs, nei priė­męs ko­kį nors ky­šį.

Šio­je by­lo­je net ne­bu­vo ieš­ko­ma ta­ria­mam ky­šiui rei­kia­mų pi­ni­gų ir ne­bu­vo trau­kia­mas at­sa­ko­my­bėn nė vie­nas as­muo, ku­ris pa­gal kal­ti­ni­mo lo­gi­ką tu­rė­jo bū­ti suin­te­re­suo­tas ky­šio per­da­vi­mu.

Eu­ro­pos lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos frak­ci­ja, ku­rio­je dir­bu Eu­ro­pos Par­la­men­te, pa­brė­žia ke­le­tą es­mi­nių vi­suo­me­nės ir at­ski­ro pi­lie­čio ak­cen­tų: lais­vė, tei­sin­gu­mas, ap­sau­ga. Ji re­mia­si Jung­ti­nių Tau­tų žmo­gaus tei­sių Dek­la­ra­ci­jos nuo­sta­to­mis, kad lais­vė ne­ga­li bū­ti var­žo­ma dėl po­li­ti­nių su­me­ti­mų ar ki­tų, ne tei­se, bet in­te­re­sais api­brėž­tų da­ly­kų.

Ne pir­mus me­tus bū­da­mas šios frak­ci­jos na­riu, su­pras­da­mas, kas iš tie­sų yra vals­ty­bės ir pi­lie­čio lais­vė bei ne­prik­lau­so­my­bė, esu pa­kan­ka­mai įsi­gi­li­nęs į tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos prin­ci­pus, ku­riuos pro­pa­guo­ja frak­ci­ja ir apie ku­riuos aš kal­bu Lie­tu­vo­je jau ne pir­mi me­tai.

Mes bū­si­me lais­vi tiek, kiek lei­si­me sau to­kiais bū­ti. Mes bū­si­me tei­sūs, jei­gu ne­lei­si­me ki­tiems pa­verž­ti mū­sų tie­sos, o tei­sin­gu­mą vyk­dy­ti tar­si pa­gal už­sa­ky­mus pa­gei­da­vi­mų kon­cer­te. Mes ga­li­me tap­ti drą­siais. Nu­ga­lė­ki­me sa­vo bai­mę ir pri­si­tai­ky­mą dėl sa­vo atei­ties.

Ta­čiau ko­dėl, vis pa­gal­vo­da­mi apie lais­ves­nę atei­tį, mes ne­pa­liau­ja­me gy­ven­ti ne­lais­vo­je da­bar­ty­je?

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­ja „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“

Užs. Nr. 354671