Radijo ir televizijos muziejuje – 135 telefono metai

Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos mu­zie­ju­je – 135 te­le­fo­no me­tai

Tre­čia­die­nį Šiau­lių Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta pa­ro­da „Te­le­fo­nui Lie­tu­vo­je – 135“.

Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai iš­vys te­le­fo­no rai­dos po­ky­čius – nuo XX a. 3 de­šimt­me­ty­je nau­do­tų apa­ra­tų iki šian­dien vi­siems įpras­tų mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų. Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi ir ka­ri­niai te­le­fo­nai, pa­ga­min­ti Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu, ko­mu­ta­to­riai – te­le­fo­nų sto­ty­se sto­vė­ję įren­gi­niai, prie ku­rių dir­bo te­le­fo­nis­tės, su­jung­da­vu­sios abo­nen­tus po­kal­biui.

Įvai­rių so­cio­lo­gi­nių ap­klau­sų duo­me­ni­mis, mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną žmo­nės pri­ski­ria prie svar­biau­sių sa­vo as­me­ni­nių daik­tų. Šis prie­tai­sas lei­džia grei­tai ko­mu­ni­kuo­ti ir da­ly­tis nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je. Te­le­fo­no rai­dos is­to­ri­ja nė­ra il­ga, bet pa­si­žy­mi ypa­tin­gu pro­gre­sy­vu­mu.

Nors įvai­rių fak­tų apie te­le­fo­ną ga­li­ma ap­tik­ti dar prieš 1 000 me­tų Pe­ru gy­ven­vie­tė­se ar in­kų ci­vi­li­za­ci­jos mies­te, bet tik­ro­ji te­le­fo­no apa­ra­to is­to­ri­ja pra­si­de­da pra­dė­jus nau­do­ti elekt­ros ener­gi­ją.

XIX am­žiaus pra­džio­je moks­li­nin­kai ieš­ko­jo bū­do, kaip, pa­si­tel­kiant elekt­ros ener­gi­ją, per­duo­ti žmo­gaus bal­są įvai­riu nuo­to­liu. Pir­ma­jam tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko Ame­ri­ko­je gy­ve­nu­siam teat­ro in­ži­nie­riui, ita­lui An­to­ni­jui Meu­ciui (An­to­nio Meuc­ci, 1808-1896). Jis ma­nė, kad elekt­ra ga­li iš­gy­dy­ti mig­re­ną, tad pri­jun­gė li­go­nį prie ba­te­ri­jos. Pa­lei­dęs sro­vę, ita­las iš­gir­do pa­cien­to riks­mą, ku­ris jį pa­sie­kė lai­dais. 1849 m. pa­da­ry­tą iš­ra­di­mą A. Meu­cis pa­va­di­no kal­ban­čiu te­leg­ra­fu, ta­čiau, bū­da­mas ne­tur­tin­gas, jis sa­vo iš­ra­di­mo neuž­pa­ten­ta­vo, o Su­vie­ny­to­ji Va­ka­rų te­leg­ra­fo kom­pa­ni­ja, ku­riai jis pa­tei­kė iš­ra­di­mo brė­ži­nius, ne­tru­ko juos „pa­mes­ti“. A. Meu­ciui mi­rus, ieš­ki­nys dėl va­gys­tės bu­vo už­mirš­tas iki pat 2001 m., kol Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ty­bių Kong­re­sas pri­pa­ži­no, kad bū­tent A. Meu­cis su­konst­ra­vo pir­mą­jį, nors ir ne­pa­ten­tuo­tą, te­le­fo­ną.

1876 m. ško­tų kil­mės ame­ri­kie­čiui Alek­sand­rui Gre­he­mui Be­lui (1847-1922), Bos­to­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riui, tuo­me­ti­niam kurč­ne­by­lių mo­kyk­los mo­ky­to­jui, gi­mė idė­ja, kad oro vir­pe­sius įma­no­ma pa­vers­ti elekt­ros ener­gi­ja. Pra­dė­jęs eks­pe­ri­men­tuo­ti, 1876 me­tais į pa­ten­tų biu­rą jis at­ne­šė pa­raiš­ką už­re­gist­ruo­ti te­le­fo­no iš­ra­di­mą.

Lie­tu­vo­je te­le­fo­no is­to­ri­ja pra­si­de­da 1882 me­tais, kai ku­ni­gaikš­tis Bog­da­nas Ogins­kis nu­tie­sė pir­mą te­le­fo­nų li­ni­ją Rie­ta­vas-Plun­gė-Kre­tin­ga-Pa­lan­ga. Taip te­le­fo­no ry­šiu bu­vo su­jung­ti B. Ogins­kio ir gra­fo Ka­zi­mie­ro Tiš­ke­vi­čiaus dva­rai. Taip pat gra­fo K. Tiš­ke­vi­čiaus ini­cia­ty­va te­le­fo­no li­ni­ja nu­ties­ta tarp dvie­jų jo re­zi­den­ci­jų Vil­niu­je ir Vo­kė­je.

Pir­mo­ji te­le­fo­nų sto­tis da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je įreng­ta 1888 m. Klai­pė­do­je, Vil­niu­je – 1896 m., Šv. Jo­no ir Di­džio­sios gat­vių kam­pe, bu­vu­siuo­se Rad­vi­lų rū­muo­se. Vil­niaus te­le­fo­nų sto­tis tu­rė­jo 150 abo­nen­tų, ją ap­tar­na­vo 12 dar­buo­to­jų. Taip pat Vil­niu­je 1913 m. įreng­tas ir pir­ma­sis vie­šas te­le­fo­nas. Kau­ne te­le­fo­no sto­tis du­ris at­vė­rė 1903 m.

XIX a. pa­bai­go­je at­si­ra­dęs lai­di­nis te­le­fo­nas pa­dė­jo su­tau­py­ti lai­ko ir pa­grei­ti­no ko­mu­ni­ka­ci­ją, o spar­ti jo tech­no­lo­gi­nė rai­da by­lo­ja apie jo rei­ka­lin­gu­mą.

EL­TA, „Šiau­lių kraš­to“ inf.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus nuo­tr.

Pa­ro­do­je – te­le­fo­no rai­dos po­ky­čiai nuo praė­ju­sio am­žiaus apa­ra­tų iki mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų.