Naujausios
Ramybę drumsčia tik vabalai ir lėktuvai
Iš triukšmingų Šiaulių gatvių sukame Rėkyvos sodų link. Gaivina pakelės žaluma, retėja žmonių ir automobilių. Įsukus iš pagrindinio kelio į duobėtas sodų gatveles imi kratytis į visas puses. Žaliame fone išdygę namai ir nameliai. Kodėl miestiečiai kraustosi į sodus?
Gintarė VALUCKYTĖ
vasara@skrastas.lt
„Viskas dėl vaikų“
„Saulutės“ sodų gatve vaikštinėja vyras dviratuku, triratuku ir paspirtuku aplink jį sukiojasi trys mergytės.
Jaunas tėvas Rimvydas Janauskis pasidalija gyvenimo soduose privalumais, o trūkumų beveik neįžvelgia.
Rodo pirštu į dangų: „Šiek tiek lėktuvai erzina. Jeigu nechuliganauja, skraido reikiamame aukštyje, netrukdo. Bet mes su jais susitariame, paskambiname ir susitvarko“.
Vyras su šeima iš miesto į sodus persikėlė prieš penkerius metus. „Viskas dėl vaikų. Čia geriau, patogiau, o kur tenai ant gatvės gyventi? Su vaikais išeinam pasivaikščioti, turim žemės, auginam braškes, žemuoges, obuolius, morkas,“ – akį vis užmesdamas į vaikus pasakoja vyras.
Dar primena, jog Rėkyvoje labai mažas vaikų darželis, todėl važiuodamas į darbą Šiauliuose automobiliu į miesto darželį veža ir vaikus.
Darbas sode – sveikata
Siaura gatvele linguojame į „Vyturio“ sodus. Prie pat kelio moteris vandens čiurkšlele lieja suvešėjusius česnakų lapus.
Daugiau kaip trisdešimt metų savo sklypą ir sodo namelį čia turinti pensininkė Eugenija Regalienė darbuojasi kasdien, sako, gyvenanti Šiauliuose, bet šiąnakt nakvojusi namelyje.
„Žieminiai česnakai, burokėliai, lęšiai, braškės, serbentai...“ – savo vešinčias gėrybes vardija moteris. Daržoves ji tręšia tik lapais, tad gali džiaugtis ekologišku derliumi. Tikina, kad to užtenka jai ir dviejų vaikų šeimoms per visą žiemą, dar ir lieka.
„Pigiau, iš turgaus pirkti nereikia, bet dirbu daugiau dėl malonumo. Toks darbas – sveikata,“ – su šypsena dalijasi Eugenija.
Per trisdešimt metų ji sako pastebėjusi, jog labai padaugėjo Vyturio sodų sklypuose statomų namus: „Mūsų sode yra 208 sklypai, kokie 60 ar daugiau nuolat apgyvendintų.“
Daigus išguldo kurkliai
„Lakštingalos“ sodų gatvelėje pro automobilio langą matyti mažas tvenkinėlis, ant kranto sėdi žvejys. Lengvai neprieisi – tvenkinys už daržo, o daržas už spygliuotos tvoros.
Priekyje kitas tvenkinėlis, atviras, tik senų medžių šakos svyra į vandenį. Netoliese esančiame sklype prie išstypusių bulvių palinkusi pensininkų pora – Vytautas ir Felicija Mikalauskai.
Gal kolorado vabalus renka? „Ne, jų nėra. Bet kurklių labai daug, graužia daržoves. Agurkus jau trečią kartą sėjam, burokėlius iš naujo sodinau. Česnakų, pupelių nelietė, o kopūstų išėdė. Ir bulves nukanda. Visur jų pilna“, – susirūpinusi Felicija tiesia džiūvantį, prie šaknų nukramtytą kopūstą.
„Jie pasidaro tokias angas ir sulenda. Mes ten vandens su „feiriu“ įpilam, tai jie išlenda“ – priduria Vytautas.
Daugiau kaip 40 metų darbuojasi šiame sklype. Pora džiaugiasi, kad šiemet ypač geras braškių derlius, tik uogomis dažnai pasivaišina paukščiukai. Svetingi šeimininkai ragina paragauti didžiulių raudonų braškių.
Dviračių tako nenutiesė
Kitas Rėkyvos sodų kraštas – „Svajonė“. Susiglaudę gyvenamieji namai, lygios vejos, baseinėliai ir supynės, žole užžėlę pamatai, džiunglėmis virtę užmiršti sklypeliai.
Netoli pagrindinės gatvės anūkėlę už rankytės vedasi močiutė Dalia. „Pirkom sklypą statėm namą. Mieste turėjom trijų kambarių butą, o ant senatvės norėjau išeiti prie žemės. Nors kokios žemės? Pas mane tik trys vagikės daržovių, bet turim savo žalią veją, prūdelį, kartais į Rėkyvą nuvažiuojam išsimaudyti,“ – linksmai dalijasi moteris.
Dalia pripažįsta, jog sode yra ir nepatogumų. Miestą ji pasiekia automobiliu, tačiau kelias neremontuotas.
Moteris pasakoja nusivylusi ir Šiaulių miesto savivaldybės pažadais šiemet nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris nuo pagrindinio kelio, pro sodus turėjo vesti iki Rėkyvos. Priduria, kad ir šaligatvio čia nėra, nors autobusu į mokyklą važiuoja daug vaikų.
Kaip sodą paversti namais
Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Rasos Budrytės teigimu, projektų statyti ar rekonstruoti sodnamį į gyvenamąjį namą būna kas savaitę po keletą.
Architektės teigimu, tendencijos statytis gyvenamuosius namus soduose išlieka pastovios – sodai, kur yra susisiekimas visuomeniniu transportu, Rėkyvos ežeras netoli, patraukliausi.
Pasak architektės, norint statyti gyvenamąjį namą sode, žemės paskirties keisti nereikia, užtenka parengti techninį projektą.
Gyvenamojo namo statymo sode procedūra tokia pati kaip ir mieste – jeigu tai namas iki 80-ies kvadratinių metrų, reikalingas rašytinis pritarimas, o jei didesnis – statybos leidimas.
Savivaldybėje per dvidešimt darbo dienų išrašomos architektūrinės sąlygos projektavimui. Jau parengto projekto derinimo ir tikrinimo procedūros, priklausomai nuo projekto kokybės, gali trukti nuo dešimties dienų iki kelių mėnesių.
Architektė patarė prieš perkant sklypą ateiti į Savivaldybę pasiteirauti apie galimybes kurtis jame, statyti gyvenamąjį namą.
Problemų, pavyzdžiui, gali kilti sodininkų bendrijose „Margiai“, „Svajonė“ ir „Rūta“, kur yra dujų pilstymo stotis su savo sanitarine 200-300 metrų zona nuo antžeminių rezervuarų, kurioje yra draudžiama gyvenamoji statyba dėl galimo sprogimo ar dujų nuotėkio pavojaus.
Jono TAMULIO nuotr.
MALONUMAS: Eugenijai Regalienei darbas sode – sveikata ir malonumas.
VAIKAI: Rimvydas Janauskis sako į Rėkyvos sodus gyventi atsikėlęs, kad vaikams „ant gatvės“ augti nereikėtų.
DERLIUS: Vytautas ir Felicija Mikalauskai siūlo vaišintis gausiu braškių derliumi.
TAKAS: Dalia pasigenda miesto valdžios žadėto pėsčiųjų ir dviračių tako, turėjusio vesti į Rėkyvą.
