Rekordinis susidomėjimas daugiabučių renovacija: gyventojai pateikė 850 paraiškų

APVA archyvo nuotr.
Daugiabutis Žiburio g. 4, Alytuje, po renovacijos.
Balandžio 1 d. pasibaigęs daugiabučių modernizavimo projektų kvietimas parodė akivaizdžiai išaugusį gyventojų aktyvumą. Per daugiau nei pusantrų metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 850 paraiškų, kurių vertė siekia beveik 267 mln. eurų. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas paraiškų skaičius, rodantis gyventojų sąmoningumo pokytį ir augantį poreikį mažinti energijos sąnaudas bei gerinti gyvenimo kokybę.

 

Jaučia didesnę atsakomybę už savo būstą

Planuojama, kad įgyvendinus visoje Lietuvoje suplanuotus renovacijos projektus bus atnaujinta beveik 1,5 mln. kv. m daugiabučių ploto. Didžiausias aktyvumas fiksuotas Vilniuje (166 paraiškos) ir Kaune (110). Klaipėdiečiai pateikė 39, o panevėžiečiai – 29 paraiškas. Tačiau išsiskyrė ir mažesni miestai: iš Telšių sulaukta 30, iš Ukmergės ir Kėdainių – po 28 paraiškas.

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė pažymi, kad tai rodo platesnius pokyčius visuomenėje. „Šio kvietimo rezultatus vertiname labai teigiamai – sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus. Matome, kad žmonės vis geriau suvokia atsakomybę už savo būstą. Manau, tam įtakos turi aktyvūs gyventojai, administratoriai, savivaldybių prisidėjimas įvairiais paskatinimais. Be to, padeda ir geri modernizuotų daugiabučių pavyzdžiai kaimynystėje – juos matydami butų savininkai lengviau apsisprendžia ir patys pradėti renovacijos procesą“, – sako ji.

Atsinaujinančios energijos sprendimai

Dar viena ryški tendencija – dar daugiau gyventojų renkasi atsinaujinančios energijos sprendimus – saulės elektrines, šilumos siurblius ar geoterminį šildymą. Jie numatyti net dviejuose trečdaliuose – 589 – renovaciją suplanavusių daugiabučių.

„Sprendimų poveikis priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, saulės elektrinės ant stogo padeda sumažinti bendrąsias elektros sąnaudas, o šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, o kartu leidžia atsisakyti ir iškastinio kuro“, – akcentuoja ekspertė.

Gyventojų sprendimams įtakos turėjo ir šio šildymo sezono patirtis – išaugusios kuro kainos bei panaikinta PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai padidino sąskaitas kai kuriais atvejais dvigubai ir daugiau, be to, išryškėjo didžiuliai išlaidų šildymui skirtumai tarp renovuotų ir nerenovuotų būstų.

„Matome augančią gyventojų atsakomybę – vis daugiau žmonių supranta, kad reikia patiems rūpintis savo būstu ir gyvenimo kokybe, jei norisi gyventi patogiai, šiltai, gražiai. Pastaroji žiema parodė nusidėvėjusių daugiabučių trūkumus, o išaugusios sąskaitos paskatino aktyviau domėtis renovacija ir priimti jai palankius sprendimus“, – teigia A. Bartkevičienė.

Naujas kvietimas – už pusmečio

Vidutinė vieno planuojamo atnaujinti daugiabučio projekto vertė siekia apie 1,1 mln. eurų, o vidutinis namo plotas – apie 1,7 tūkst. kv.m. Kvietimui skirta suma, matant didelį susidomėjimą ir aktyvumą, buvo padidinta iki 190 mln. eurų, o dalis paraiškų pateko į rezervinį sąrašą – joms ieškoma papildomo finansavimo. Nespėjusieji pateikti paraiškų ar dar svarstantys apie renovaciją turi dar pusmetį.

„Šį rudenį, spalio mėn., planuojamas naujas kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Gyventojus raginame nelaukti ir pradėti ruoštis jau dabar – dar sykį objektyviai įvertinti susidėvėjusio pastato keliamas rizikas ir renovacijos privalumus“, – pažymi A. Bartkevičienė.

Renovacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, CO₂ emisijas, gerina patalpų mikroklimatą, komfortą, pasitenkinimą savo gyvenamąja aplinka, o kartu didėja būsto vertė, paklausa, todėl tai tampa ilgalaike, naudą nešančia investicija tiek gyventojams, tiek aplinkai.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Užs. Nr. 592507

11

11