Naujausios
Restauruota bažnyčia šaukiasi pagalbos
Šaukoto (Radviliškio rajonas) parapijos tikintieji skambina pavojaus varpais dėl netinkamai restauruotos Šaukoto Švenčiausios Trejybės bažnyčios. Restauravimo darbus už europines lėšas joje atliko viena iš Radviliškio korupcijos skandalo veikėjų – UAB „Leo statyba“.
Dėl palikto broko susirūpinta tik po to, kai tuo pradėjo domėtis „Šiaulių kraštas“.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Darbai vyko vangiai
Nors praėjo beveik dveji metai po Šaukoto bažnyčios restauravimo (tvarkymo) darbų pirmojo etapo pabaigos, parapijos tikintieji joje jaučiasi lyg kokiame nebaigtame statyti name, kur pro visus plyšius pučia vėjai, o žiemą į vidų ir sniego prisninga.
Pasak tikinčiųjų, vykdant restauravimo darbus, bažnyčia buvo tvarkoma apie dvejus metus, nors juos esą buvo galima baigti ir per pusmetį.
Parapijos tikintieji tvirtino, kad darbus statybininkai pradėjo labai atsainiai – pradėję dirbti, ne kartą dingdavo taip, kad reikėdavo kreiptis pagalbos į seniūniją. Po to vėl kelias dienas ar savaites padirbėdavo – ir vėl dingdavo.
Pradėti darbai stovėjo, lietus ir sniegas mirkė rąstus, iš kurių pastatyta bažnyčia, nes apdaila buvo nuplėšta. Neką sparčiau darbai vyko ir vėliau.
Šaukotiškiai „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad kartonines lubų plokštes vanduo merkė vos ne mėnesį, ir tik pačių tikinčiųjų iniciatyva jos buvo įneštos į bažnyčią, todėl dabar lubos tokios susiraičiusios.
Brokas bado akis
Tikintieji rodė statybininkų paliktą rąsto gabalą palėpės angoje – per jį negali uždaryti palėpės dangčio. Palėpėje, kuri nėra apšiltinta, dalis viengubos skliautų sienos lentų jau šlapiuoja, o nuo drėgmės gali įsimesti grybas.
Sienoje prie vargonų keliose vietose trūksta rąstų gabalų. Neaišku, kaip statybininkai sudėjo duris, nes pro jas švilpia vėjai – vietomis tarpai tokie, kad gali plaštaką prakišti.
Tikintiesiems įtarimą kelia ir sudėtos naujos grindys. Spėjama, kad lentos grindyse sudėtos neišdžiūvusios, nes jas nudažius atsirado baltų dėmių.
Neaišku, kaip statybininkai sudėjo langus – po jais liko piršto pločio skylės, kurias bažnyčios prižiūrėtoja (liaudiškai dar vadinama „pročkele") Ona Rančienė užkaišiojo popieriais.
Iš lauko bei vidaus pusių buvo keičiamos kai kurios sutrūnijusios sijos ar jų dalys. Net ir ne statybininkas gali pastebėti, jog kai kuriose vietose sijomis net ir nekvepia, nes vietoj išimtų sijų, užkalta į jas panašiomis lentomis.
Plyšiai tarp sijų viduje užkaišioti pakulomis, tačiau šias jau baigia išpešioti pro plyšius duryse įlendančios kiaunės, pelės ar įskrendantys paukščiai.
Tikinčiuosius stebina ir pagrindinės bažnyčios durys, kurios anksčiau ir iš lauko, ir iš vidaus buvo apkaltos lentelėmis, o dabar labiau primena daržinės nei maldos namų duris.
Šaukotiškių teigimu, jau tuomet, kai bažnyčia buvo priiminėjama, kai kurie išorinės ir vidinės sutvirtinimo sijos buvo sutrūkinėjusios, o dabar plyšiai dar didesni.
Tikinčiuosius stebino statybininkų paliktas akivaizdus brokas, kurio nematė darbus priiminėję valdininkai, tarp kurių buvo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai, projekto autorė bei statybos techninis prižiūrėtojas.
Didelių problemų nemato
Su Šaukoto bažnyčioje nuotraukose užfiksuotais broko pėdsakais „Šiaulių kraštas“ supažindino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovus, projekto autorę.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė situacijos nekomentavo, tačiau tai padaryti pavedė Šiaulių teritorinio padalinio vadovui, kuris neva situaciją žino geriau.
Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys aiškino, jog darbų priėmimo deklaracija, kad statybos darbai baigti, buvo pasirašyta tuometinio klebono prašymu. Vėliau sudaryta paveldosaugos komisija aiškinosi, ar statybininkai viską padarė pagal projektą, nenukrypo nuo autentikos, nepažeidė paveldosauginių reikalavimų. Komisija, anot jo, pastebėjo šiokių tokių problemėlių.
Redakciją R. Budrys tikino, jog viduje prastai tarp rąstų sukamšytos pakulos, plyšiai po langais – yra antrojo etapo darbai, kuriems kol kas nėra skirta lėšų.
Pasak R. Budrio, pastebėjus broką, buvo susitikta su statybininkais, kurie žadėjo jį pašalinti. Redakcijai vedėjas tvirtino, jog užsakovai (Šaukoto parapija) kol kas dėl pastebėto broko į rangovus raštiškai nesikreipė. Tai patvirtino ir Šaukoto parapijos klebonas Jonas Bagdonas.
Pasak jo, yra gautas Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio raštas, kuriame dėl netinkamai atliktų restauravimo darbų rekomenduojama garantiniu laikotarpiu raštiškai kreiptis į rangovą. Klebonas, restauravimo darbus pavadinęs galvos skausmu, tai žadėjo padaryti artimiausiu metu.
Broką privalo ištaisyti
Restauravimo darbų projekto vadovė, architektė Judita Olšauskienė kalbėdama apie atliktus darbus buvo konkretesnė.
„Šiaulių kraštui“ ji sakė, kad pagal restauravimo darbų metodiką buvo keičiami apatiniai išoriniai rąstai, šalinamos pažeidos rąstinėse sienose, o plyšiai privalėjo būti užkamšyti pakulomis. Kiek tai buvo sąžiningai atlikta, privalėjo tikrinti techninė priežiūra ir užsakovas.
Architektė teigė, kad buvo pakeista stogo danga, įstatyti nauji langai, o visos durys restauruotos.
Pasak J. Olšauskienės, vidaus darbuose buvo numatyta keisti šlapią, išsipūtusį sienų bei lubų kartoną, perkloti grindis.
Paklausta, kodėl po restauravimo darbų nuo pagrindinių durų nupieštas takas veda ne į altoriaus vidurį, o į pakraštį, projekto vadovė sakė, jog taką statybininkai tikrai nupaišė ne taip, kaip buvo.
Pasak J. Olšauskienės, grindų lentos turėtų būti pakeistos, nes statybininkai sudėjo nekokybiškas.
Ir ji, ir projektinę priežiūrą vykdžiusi Valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ vyresnioji architektė Viltė Janušauskaitė stebėjosi, jog techninei priežiūrai, vykdant restauracijos darbus, nebuvo pasamdytas kvalifikuotas „Lietuvos paminklų“ specialistas.
Atsakomybės nesikrato
Restauravimo darbus, kurių vertė per 600 tūkstančių litų, Šaukoto bažnyčioje atliko po korupcijos skandalo Radviliškio rajone išgarsėjusi ir dabar teisiama bendrovė „Leo statyba“.
UAB „Leo statyba“ vadovas Vytautas Žičkus, iš „Šiaulių krašto“ išgirdęs Šaukoto parapijos tikinčiųjų priekaištus, tikino jokio rašto iš parapijos klebono kol kas negavęs.
„Dar rudenį susitikęs su „Lietuvos paminklų“, paveldosaugos specialistais, parapijos klebonu, sakiau, kad bendrovė atsiradusį broką ištaisys“, – sakė jis „Šiaulių kraštui“ ir patikslino, jog kalbama apie durų perrinkimą, grindų perklojimą, nes brokas atsirado džiūstant medienai. Anot jo, šiems darbams reikės palaukti šiltesnio metų sezono.
Vadovas tikino, jog jau artimiausiu metu bus sutvarkytas liukas į palėpę, apžiūrėta palėpės skliauto siena.
Nors UAB „Leo statyba“ vadovas V. Žičkus žadėjo tai padaryti dar iki Naujųjų metų, tačiau nei jis, nei jo įmonės darbininkai Šaukote iki šiol nepasirodė.
Kur „Leo statyba“, ten – brokas
„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad bendrovė pirmiausia „pasižymėjo“ Mėnaičių kaime statant Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialą, mokesčių mokėtojams kainavusį kone pusę milijono litų.
2010 metų lapkričio 22-ąją Mėnaičiuose iškilmingai atidaryto memorialo įrengimui buvo naudojamos Valstybės investicijų programos lėšos. Jau atidarant jį buvo žinoma, jog memorialas reikalauja skubaus kapitalinio remonto, o gal ir vieno iš komplekso pastatų demontavimo, nes statytojai darbus atliko nekokybiškai.
Memoriale statybininkai broką taisė net kelis kartus.
Panašiai vyko ir į korupcijos skandalą patekusio Latvių kultūros centro rekonstrukcija Radviliškyje.
Tik praėjusių metų pavasarį UAB „Leo statyba“ pavyko „prakišti“ pastatą priėmimo komisijai. Nors statybininkai buvo pasižadėję kai kuriuos defektus pašalinti dar praėjusių metų vasarą, tačiau darbininkams montuojant įtrūkęs stiklinės piramidės stiklo paketas nepakeistas iki šiol, todėl po lietaus ar tirpstant sniegui į vidų teka vanduo. Iki šiol nesutvarkyti ir plyšiai vitrininėse duryse.
Panašu, kad ir Šaukoto bažnyčios rekonstrukcijoje visus užliūliavo statybininkų pažadai broką pašalinti, todėl ir neskubama teisinėmis priemonėmis reikalauti sutvarkyti broką. O garantijos trukmės laikas nenumaldomai senka.
Autoriaus nuotr.
UŽRAŠAS: Europos Sąjungos paramą mena paliktas užrašas, tačiau darbus už europinius pinigus statybininkai atliko nekokybiškai.
PRIŽIŪRĖTOJA: Bažnyčios prižiūrėtoja Ona Rančienė sako, kad statybininkai paliko nemažai broko, tačiau jo taisyti neskuba.
PLEIŠTAS: Po palange įdėtas pleištas labiau primena užkaltą lentą nei rąsto gabalą.
RĄSTGALIS: Dėl statybininkų palikto rąsto galo neužsidaro palėpės dangtis.
PLYŠIAI: Dėdami langus, statybininkai paliko piršto pločio skyles, kurias tikintieji užkaišiojo popieriais.
GRINDYS: Džiūdamos šlapios lentos dažytas grindis išmargino baltomis dėmėmis, kurių neįmanoma nei nuvalyti, nei uždažyti.
