
Naujausios
Romų veidą iškreipia Vilniaus taboras
Šiauliai – vienas iš penkių miestų, įtrauktų į šalies romų integracijos projektą. Mieste nuo rugpjūčio Konsuela Mačiulevičiūtė dirbs tarpininke, padėsiančia užmegzti ryšį tarp Savivaldybės ir šios tautinės mažumos. Tik pagrindinių problemų – išsilavinimo stokos, nedarbo – kol kas jokie projektai nesprendžia. Konsuela Mačiulevičiūtė sako, jog visuomenės požiūris į romus keičiasi, bet dar pasitaiko atvejų, kai darbo jie negauna dėl savo tautybės. Negatyvų įvaizdį formuoja Vilniaus taboras.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Trūksta išsilavinimo
Tautinių mažumų departamento duomenimis, Šiauliuose gyvena 224 romai.
Viešosios įstaigos Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė su Šiaulių apskrities romų bendruomenėmis dirba nuo 2008 metų. Jos teigimu, regione gyventys romai nekuria taborų, neišsišoka, gyvena ramiai.
Konsuela pasakoja, kad asocialiai gyvena tik kelios Šiaulių romų šeimos. Nors dauguma gyvena iš pašalpų, prisiduria augindami gyvulius – karves, ožkas, arklius. Kiti prekiauja – vaikšto po namus arba dirba turguje. Turtingiausieji perka sklypus, stato namus ir juos pardavinėja.
„Ankstesniais laikais išsilavinimo tiek nereikėjo nei romams, nei lietuviams. Tad romai dirbdavo. Imdavosi amatų, verslo. Tai – romų kraujyje. Dabar išsilavinimas yra būtinas. Prie to romai dar neįprato. Daugelis mokyklą palieka 16–17 metų, nes susiranda galimybių užsidirbti ir sumažinti nepasiturinčiai gyvenančių tėvų naštą“, – pasakoja Konsuela.
Palikus mokyklą prasideda bėdos: neišsilavinusiam jaunimui sunku darbą susirasti. Dažnas neturi įgūdžių jo ieškotis – nežino, kaip rašyti gyvenimo aprašymą, bendrauti su darbdaviais.
Visuomenės požiūris
Konsuela neslepia: nors visuomenės požiūris į romus keičiasi, dar pasitaiko atvejų, kai darbo jie negauna ir dėl savo tautybės. Mat negatyvų romų veidą formuoja Vilniaus taboras.
„Pamenu, anksčiau, kai dar mokiausi Konservatorijoje, vasarą bandžiau įsidarbinti pardavėja prekybos centre. Iš pradžių mane priėmė. Kaip numato įstatymas, pasitikrinau sveikatą, pristačiau dokumentus. Tada dar pasiteiravo, kokia mano tautybė. Pasakiau, kad romė. Iškart gavau atsakymą, kad darbo man čia nėra“, – pasakojo Konsuela.
Jos teigimu, problemų kyla ir dėl vairuotojo pažymėjimo – jis ypač reikalingas verslaujantiems romams. Tačiau jie brangiems kursams neturi pinigų, tad dažnas važinėja be dokumentų. Dėl to gauna baudas, kurias išieško antstoliai.
Konsuela sako, kad dauguma Šiauliuose gyvenančių romų – vidutinio ar pensinio amžiaus. Jaunimo čia nėra daug. Kur kas daugiau jų gyvena Joniškio rajone, Panevėžio apskrityje.
Nemažai jaunimo emigravo į užsienį. Ten darbą rasti jiems yra kur kas lengviau.
„Priešingai nei Lietuvoje, užsienyje niekas nekreipia dėmesio į tautybę. Išsilavinimo reikalavimai – mažesni. Pavyzdžiui, žmonėms, norintiems dirbti Anglijos gamyklose, statybose, praktiškai užtenka mokėti pasakyti „hello“ ir „goodbye“. Šiauliuose net valytojoms keliami aukšti reikalavimai“, – stebisi K. Mačiulevičiūtė.
Bus tarpininkė
Tautinių mažumų departamentas nuo rugpjūčio pradės vykdyti romų integracijos projektą, kuriame dalyvaus Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio miestai, Marijampolės bei Šalčininkų rajonai. Kiekviename dirbs po vieną tarpininką – dar 2014 metais specialiai apmokytą romų bendruomenės atstovą. Jam bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas.
Tarpininku Šiauliuose bus K. Mačiulevičiūtė. Ji palaikys ryšį tarp romų ir savivaldybės. Abi pusės galės kreiptis į ją dėl įvairių klausimų, problemų.
„Iki šiol aš tą darbą atlikau be atlygio. Kartais, nors ne dažnai, būna, kad romai kreipiasi į mane dėl socialinių pašalpų ar dėl renginių. Su Šiaulių savivaldybe šiek tiek bendradarbiaudavom“, – sako Konsuela.
Ji, kalbėdama apie romų integracijos būtinybę, akcentuoja jaunimą. Būtent jam reikia padėti, paskatinti. Vyresnių romų nuostatas ir pažiūras yra sudėtinga keisti.
Per metus situacija nepasikeis
Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško sako, kad Šiauliai pasirinkti ne dėl to, kad čia gyvena didžiausia romų bendruomenė. Jų, pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje yra kur kas daugiau.
„Šiauliuose romų gyvena tikrai nemažai. Bet mums svarbu buvo, kad čia būtų romų atstovas, už kurio mes galėtume „užsikabinti“. Reikėjo veiklaus žmogaus. Negalime skirti pusės metų romų bendruomenės atstovo paieškai“, – pasirinkimą paaiškino specialistė.
G. Sluško sako, kad projekto metu bus organizuojami mokymai savivaldybių atstovams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, dirbantiems su romų vaikais. Specialūs kursai bus skirti ir romų tautybės moterims – taip jas siekiama įtraukti į visuomeninį gyvenimą.
„Per metus problemų neišspręsi. Reikia nuolat ir sistemingai dirbti“, – pripažįsta G. Sluško.
Jos teigimu, viena pagrindinių romų integracijos problemų – ankstyvos santuokos. Dalis mergaičių meta mokyklas, išteka, gimdo vaikus sulaukusios vos 14 metų. Panašaus amžiaus ugdymo įstaigas palieka ir berniukai – dažniausiai dėl darbo ar nenoro mokytis.
Negalintys užsidirbti nesugeba išlaikyti normalaus būsto – kenčia skurdą, kuria taborus.
„Integracijai trūksta finansavimo. Tam, kad gautume naudos, rezultatų, padėtume romams, neužtenka sukurti programų. Be to, reikia šviesti visuomenę, skatinti toleranciją“, – mano G. Sluško.
Projektas bus vykdomas iki 2017 metų gegužės mėnesio. Iš viso tam atriekta daugiau nei 68 tūkstančiai eurų europinės paramos.
Projektas yra dalis 2015–2020 metų veiksmų plano, skirto romų integracijai į darbo rinką. Į planą įtraukta įsidarbinimo pagalba, mentorystė, nemokami vairavimo, anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursai, sporto užsiėmimai, siuvinėjimas, muzikiniai renginiai, muzikos mokymas ir kita.
Šiauliuose vyksiančiuose nemokamuose vairavimo kursuose galės dalyvauti dešimt romų. Kompiuterinio raštingumo kursus lankys 15 bendruomenės narių. Lapkričio mėnesį planuojamas romų jaunimo muzikos festivalis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: Viešosios įstaigos Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė sako, kad dauguma Šiaulių miesto romų gyvena iš pašalpų ir gyvulininkystės, prekybos – jiems rasti darbą sudėtinga dėl išsilavinimo stokos bei neigiamo visuomenės požiūrio.
JAUNIMAS: Konsuela Mačiulevičiūtė sako, jog labiausiai reikia paskatinti ir motyvuoti jaunus romus.
Asmeninio archyvo nuotr.
INTEGRACIJA: Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško aiškina, kad tik projektas nepadės spręsti romų integracijos problemų.