Saulės mūšio vieta – istorijos politikos objektas

Saulės mūšio vieta – istorijos politikos objektas

Sau­lės mū­šio vie­ta – is­to­ri­jos po­li­ti­kos ob­jek­tas

2016 me­tai pa­skelb­ti Sau­lės mū­šio me­tais. Mū­šio lau­ką su­si­tar­ta lai­ky­ti vie­to­vę Jo­niš­kio ra­jo­ne, ša­lia Jau­niū­no kai­mo. Is­to­ri­kas pro­fe­so­rius Arū­nas GU­MU­LIAUS­KAS tei­gia, kad ši vie­ta dau­giau hi­po­te­ti­nė. Mū­šio vie­tos pro­ble­ma­ti­ką pro­fe­so­rius aiš­ki­na is­to­ri­jos po­li­ti­kos as­pek­tu.

– Pro­fe­so­riau, Sau­lės mū­šio pro­ble­ma­ti­ka la­bai pla­ti, per­si­py­nu­si su hip­te­zė­mis, mi­tais ir rea­ly­be. Ar įmo­na­ma vi­sa tai at­skir­ti, su­dė­lio­ti į stal­čiu­kus?

– Anks­čiau bu­vo tvir­ti­na­ma, kad 1235 m. ru­sų Hi­pa­ti­jaus met­raš­tis, pa­mi­nė­jęs Min­dau­go Lie­tu­vą, pir­mą kar­tą kal­bė­jo apie Lie­tu­vos vals­ty­bę. Ta­čiau pro­f. Ed­var­das Gu­da­vi­čius šiuo fak­tu sua­be­jo­jo: jei­gu yra Min­dau­go Lie­tu­va, tai ga­li bū­ti ir ki­to ku­ni­gaikš­čio Lie­tu­va. Tad Lie­tu­vos vals­ty­bės at­si­ra­di­mas nu­si­kė­lė į 1240 m. Va­di­na­si, Ka­la­vi­juo­čių or­di­nas puo­lė ne Lie­tu­vą, nes Lie­tu­vos dar ne­bu­vo (1240 m.). Jis puo­lė že­mai­čius. To­dėl mū­šy­je ko­vė­si prieš ka­la­vi­juo­čius že­mai­čiai.

Nė­ra ži­no­ma mū­šio vie­ta. Mū­šio lau­kas Mū­šos ir Tau­ti­nio san­ta­ko­je prie Jau­niū­nų kai­mo – hi­po­te­ti­nis. Čia dau­giau is­to­ri­kų su­si­ta­ri­mo rei­ka­las.

Ar­cheo­lo­gė B. Sa­lat­kie­nė ka­si­nė­jo tą vie­tą, bet nie­ko ne­ra­do. Ki­ta ver­tus, po mū­šių abi pu­sės vis­ką su­si­rink­da­vo ir nie­ko ne­pa­lik­da­vo.

Žy­gio tiks­lu tu­rė­jo bū­ti ne Sau­lės že­mė, ku­rią val­dė ku­ni­gaikš­čiai Bu­lio­nys ir ku­rie bu­vo po­li­tiš­kai pri­klau­so­mi nuo že­mai­čių, bet že­mai­čių ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to re­zi­den­ci­ja, ku­ri tu­rė­jo bū­ti ne­to­li Tve­rų.

Tad vei­kiau­siai mū­šio vie­ta ga­lė­tų bū­ti tarp Tve­rų ir Šiau­lių, grei­čiau­siai Kel­mės ra­jo­ne.

– Ne kar­tą jau mi­nė­jo­te, kad apie Sau­lės mū­šio vie­tą rei­kia kal­bė­ti re­mian­tis is­to­ri­jos po­li­ti­kos lo­gi­ka.

– Bū­tent taip. Sau­lės mū­šio ir Šiau­lių mies­to są­sa­jos tė­ra is­to­ri­jos po­li­ti­kos pa­sek­mė.

Aki­vaiz­dūs po­li­ti­kų žings­niai, sie­kiant įam­žin­ti ir su­reikš­min­ti šį įvy­kį, pa­ste­bi­mi 1936 m., ka­da ar­tė­jo mū­šio šimt­me­tis. Nuo ta­da ga­li­ma kal­bė­ti apie Sau­lės mū­šio vie­tą is­to­ri­jos po­li­ti­ko­je.

1936 m. sau­sio mėn. Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos Bend­ra­dar­bia­vi­mo biu­ras krei­pė­si į Šiau­lių mies­to bur­mist­rą, pra­šy­da­mas pra­neš­ti, kur bū­tų tin­ka­miau­sia vie­ta sta­ty­ti pa­mink­lą Sau­lės mū­šiui pa­mi­nė­ti. Šio biu­ro nuo­mo­ne, pa­mink­las tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas to­kio­je vie­to­je, kad jis ma­ty­tų­si nuo ge­le­žin­ke­lio (Sta­tys nau­ją pa­mink­lą. Lie­tu­vos ži­nios, 1936 sau­sio 24, p. 7).

1936 m. va­sa­rio mė­ne­sio pra­džio­je Kau­ne įvy­ko Pa­bal­ti­jo vals­ty­bių (Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos) Bend­ra­dar­bia­vi­mo biu­ro po­sė­dis, ku­ria­me bu­vo tar­ta­si sta­ty­ti Šiau­lių mū­šiui (ties Šiau­liais) at­min­ti pa­mink­lą. Bu­vo nu­tar­ta pa­mink­lą sta­ty­ti kur nors ties Šiau­liais ar pa­čia­me mies­te (Šiau­lių m. sa­vi­val­dy­bės dar­bai ir rū­pes­čiai. Pa­si­kal­bė­ji­mas su inž. p. Bi­te. Įdo­mus mū­sų mo­men­tas, 1939 va­sa­rio 9, p. 1).

1936 m. rug­sė­jo mė­ne­sį Kau­ne įvy­ko pa­grin­di­nės Sau­lės mū­šio 700 me­tų ju­bi­lie­jaus iš­kil­mės Lie­tu­vo­je. Šio mi­nė­ji­mo me­tu bu­vo pa­brėž­ta, jog Sau­lės mū­šis įvy­ko prie Šiau­lių ir tai – lie­tu­vių gink­lo per­ga­lė (Iš­kil­min­gai pa­mi­nė­ta Sau­lės mū­šio su­kak­tis. Lie­tu­vos ai­das, 1936 rug­sė­jo 28, p. 5).

1936 m. rug­sė­jo 27 d. Kau­ne, da­ly­vau­jant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui An­ta­nui Sme­to­nai bu­vo pa­si­ra­šy­tas Sau­lės – Šiau­lių kau­ty­nių 700 me­tų mi­nė­ji­mo ak­tas. Ja­me skel­bia­ma:

„Me­tais – nuo Vieš­pa­ties gi­mi­mo tūks­tan­tis de­vy­ni šim­tai tris­de­šimt šeš­tai­siais, nuo Nep­rik­lau­so­mo­sios Lie­tu­vos at­sta­ty­mo de­vy­nio­lik­tai­siais ir nuo di­džių­jų Sau­lės – Šiau­lių kau­ty­nių sep­ty­ni šiim­tai­siais – de­vin­to­jo mė­ne­sio 27 die­ną lai­ki­no­jo­je Lie­tu­vos sos­ti­nė­je Kau­ne, Ka­ro mu­zie­ju­je, da­ly­vau­jant Eks­ce­len­ci­jai Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui – Vy­riau­sia­jam Gink­luo­tų Pa­jė­gų Vir­ši­nin­kui – Tau­tos Va­dui An­ta­nui Sme­to­nai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, Eks­ce­len­ci­jos Mi­nis­te­rio Pir­mi­nin­ko Juo­zo Tū­be­lio va­do­vau­ja­ma, Aukš­to­ji ka­ro va­do­vy­bė, Šau­lių Są­jun­ga, Vy­tau­to Di­džio­jo Uni­ver­si­te­to kor­po­ra­ci­jos ir ki­tos tau­tiš­ko­sios vi­suo­me­nės or­ga­ni­za­ci­jos su vi­sa lie­tu­vių tau­ta mi­nė­da­mi vie­na gar­bin­giau­sių he­ro­jiš­kos Lie­tu­vos praei­ties žy­gį, Praam­žiaus tūks­tan­tis du šim­tai tris­de­šimt šeš­tų­jų me­tų rug­sė­jo mėn. 22 die­ną įra­šy­din­tą į Pa­bal­ti­jo tau­tų is­to­ri­jos la­pą Sau­lės – Šiau­lių kau­ty­nių var­du, gi­liai nu­si­len­kia prieš di­dį­jį lie­tu­vių tau­tos ka­ro ge­ni­jų, tuo­se Sau­lės-Šiau­lių lau­kuo­se su­triuš­ki­nu­si kar­di­nin­kų or­di­no ir gau­siai su­si­rin­ku­sių jo tal­ki­nin­kų – kry­ži­nin­kų ga­lią, sie­ku­sio am­žiams sau pa­verg­ti vi­są Pa­bal­tį­jį, ir džiau­gia­si, kad ga­li su pa­si­di­džia­vi­mu kons­ta­tuo­ti, jog jau kaip ži­lai­siais lai­kais taip di­din­gai pa­si­reiš­ku­si ka­ri­nė Lie­tu­vos ga­ly­bė, jos at­spa­ru­mo ir vie­ny­bės pra­dai kles­ti ir nūn, sep­ty­niems šim­tams me­tų nuo to gar­bin­go­jo žy­gio praė­jus, ke­lin­toms kar­tų kar­toms už­mir­šus net ir tik­rą­ją tų kau­ty­nių vie­ta ir, kad Sau­lės – Šiau­lių kar­žy­gių dva­sia ir nūn yra gy­va ir pa­si­ry­žu­si, kaip ir ta­da, kiek­vie­nu me­tu sto­ti į lem­tin­gą ko­vą su bend­rai­siais prie­šais už sa­vo že­mės ir tau­tos lais­vę ir ge­ro­vę.

Šiam gar­bin­gam sen­tė­vių lai­mė­ji­mui dar tvir­čiau tau­tos są­mo­nė­je įam­žin­ti ir pa­lik­ti jį kas die­ną pri­si­min­ti­nu pa­vyz­džiu, kaip rei­kia sto­vė­ti sa­vo že­mės sar­gy­bo­je, su­si­rin­ku­sie­ji nu­ta­rė šio­se Ka­ro mu­zie­jaus, to gy­vo­jo Lie­tu­vos praei­ties ir jo kar­žy­giš­kos dva­sios rū­mo, sie­no­se įmū­ry­ti pa­mink­li­nę Sau­lės – Šiau­lių kau­ty­nių len­tą, kaip pir­mą­ją lie­tu­vių tau­tos duok­lę, di­die­siems se­no­vės kar­žy­giams“. (Sau­lės-Šiau­lių kau­ty­nių 700 me­tų mi­nė­ji­mo ak­tas, 7 šimtai/1236-1936 [700 me­tų nuo Sau­lės mūšio]. Šiau­liai: iš­lei­do 8 pės­ti­nin­kų K. K. Vai­do­to pul­ko švie­ti­mo va­do­vy­bė, 1936, p. 2).

– Is­to­ri­jos po­li­ti­kos dė­ka Sau­lės mū­šis sie­ja­mas su Šiau­liais, ta te­ma ku­ria ir me­ni­nin­kai – at­si­ra­do mo­nu­men­ta­lių kū­ri­nių.

– Me­no kū­ri­niai kaip tik tai ir su­stip­ri­na. 1969 m. Šiau­lių me­ni­nin­kai, ke­ra­mi­kė Al­do­na Vi­soc­kie­nė ir dai­li­nin­kas An­ta­nas Vi­soc­kas su­kū­rė ke­ra­mi­nį pa­no „Sau­lės mū­šis“ (dy­dis 200 x 145 cm), ku­ris tais pa­čiais me­tais bu­vo eks­po­nuo­tas tra­di­ci­nė­je šiau­lie­čių dai­li­nin­kų pa­ro­do­je „Auš­ros“ mu­zie­ju­je. Šis pa­no bu­vo su­mon­tuo­tas „Že­mai­čio“ res­to­ra­ne, Šiau­liuo­se.

1973 m. šiau­lie­tis skulp­to­rius Vi­ta­li­jus Lu­ko­šai­tis (1950-1986) kar­tu su liau­dies meist­rais Zig­mu Vaiš­vi­la, Vy­tau­tu Onai­čiu, Ze­no­nu La­žins­ku, Sta­siu Kin­čiu, Fe­lik­su Var­go­nu, Ipo­li­tu Už­kur­niu ir Al­fon­su Juo­za­pai­čiu, pa­gal sa­vo es­ki­zą ir pa­čiam da­ly­vau­jant su­kū­rė kom­pak­tiš­ką tri­jų ąžuo­lų skulp­tū­rą „Sau­lės mū­šis“. Vie­ta skulp­tū­rai bu­vo pa­rink­ta lais­vo­je erd­vė­je tarp mies­to ir Sal­du­vės pi­lia­kal­nio.

Pir­mas Sau­lės mū­šio pa­mi­nė­ji­mas so­viet­me­čiu 1986 m. Neei­li­nė mies­to gy­va­vi­mo su­kak­tis – 750 me­tų ju­bi­lie­jus, ska­ti­no de­ra­mai įpras­min­ti šią da­tą. (Ar­gu­men­tas Mask­vai – Sau­lės mū­šy­je nu­ga­lė­ti vo­kie­čiai). Tai­gi, 1981 m. bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas, ku­rį lai­mė­jo šiau­lie­čių tri­ju­lė – A. Čer­niaus­kas, R. Ju­rė­la ir A. Vyš­niū­nas. Su­ma­ny­mas bu­vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti 1985 m., o 1986 m. ru­de­nį aikš­tė bu­vo įreng­ta.

Vit­ra­žas ki­no ir kul­tū­ros cent­re „Sau­lė“ pir­mo aukš­to fo­jė, su­da­ro šios pa­tal­pos tri­jų išo­ri­nių sie­nų pe­ri­met­rą vi­su aukš­čiu. Vit­ra­žas, ku­rio au­to­rius – dai­li­nin­kas Ka­zys Mor­kū­nas, ati­deng­tas 1986 m. ir skir­tas Šiau­lių mies­to 750-me­čio ju­bi­lie­jui pa­žy­mė­ti.

Is­to­ri­jos po­li­ti­kos re­zul­ta­tas – 1987 m. gruo­džio 22 d. Lie­tu­vos SSR kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ko­le­gi­jos nu­ta­ri­mu Sau­lės mū­šio lau­kas Jau­niū­nų kai­me įra­šy­tas į Res­pub­li­kos is­to­ri­jos pa­mink­lų są­ra­šą.

Nuo 1989 m. Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mu už­siė­mė Lie­tu­vos Kul­tū­ros fon­do (su­trum­pin­tai LKF). Ši epo­pė­ja tę­sia­si iki šiol.

1995 m. LKF Šiau­lių mies­to sky­riaus ta­ry­ba kar­tu su Jo­niš­kio ra­jo­no ir Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­mis pa­skel­bė Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo idė­jos kon­kur­są.

1996 m. LKF Šiau­lių kraš­to ta­ry­bos Sau­lės mū­šio įam­ži­ni­mo ko­mi­si­ja (pir­mi­nin­kas Ka­zi­mie­ras Ša­vi­nis) pir­mą kon­kur­so vie­tą sky­rė ar­chi­tek­tės V. Tau­jans­kie­nės pro­jek­tui.

1998 m. pa­skelb­ti Sau­lės mū­šio per­ga­lės įam­ži­ni­mo pa­mink­lo idė­jos kon­kur­so re­zul­ta­tai. Pa­gal skulp­to­riaus V. Mar­ti­šiaus pro­jek­tą, ku­ris lai­mė­jo pir­mą­ją vie­tą, pa­mink­lą su­da­rė trys se­no­vės bal­tų sim­bo­liai: sau­lė, že­mė ir ka­ra­liaus val­džia, įkū­ni­jan­ti pa­sto­vu­mą.

Svar­bus is­to­ri­jos po­li­ti­kos re­zul­ta­tas – 2000 m. Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos Sei­mai Sau­lės mū­šio die­ną – rug­sė­jo 22-ąją – pa­skel­bė Bal­tų vie­ny­bės die­na.

2005 m. Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė įam­žin­ti Sau­lės mū­šio vie­tą, pa­sta­tant me­mo­ria­li­nį komp­lek­są.

2006 m. rug­sė­jo mė­ne­sį, pa­si­tin­kant 770 me­tų Sau­lės mū­šio per­ga­lės ju­bi­lie­jų Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė šių kau­ty­nių vie­tą įam­žin­ti Jo­niš­kio sa­vi­val­dy­bė­je Jau­niū­nų kai­me, Ga­tau­čių se­niū­ni­ja), tarp Šiau­lių ir Jo­niš­kio, Mū­šos ir Tau­ti­nio upe­lio san­ta­kos.

2008 m. pa­skelb­tą kon­kur­są Sau­lės mū­šio me­mo­ria­li­niam komp­lek­sui pa­reng­ti, lai­mė­jo Al­gi­man­to Čer­niaus­ko va­do­vau­ja­ma ar­chi­tek­tų gru­pė ir skulp­to­riaus Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio pro­jek­tas, pa­gal ku­rį me­mo­ria­li­nio komp­lek­so cent­re tu­rė­tų iš­kil­ti 30 met­rų aukš­čio sau­lės laik­ro­džio smai­lė, at­si­ras tven­ki­nys su ak­me­nų ta­ku kūlg­rin­da ir bus pa­so­din­ta me­džių.

Ga­liau­siai LR Sei­mas 2016 m. pa­skel­bė Sau­lės mū­šio me­tais.

– Ko­kia Sau­lės mū­šio reikš­mė Lie­tu­vai, Že­mai­ti­jai, Bal­ti­jos kraš­tams?

– Tai vie­nin­te­lis mū­šis da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, ku­ris bu­vo lai­mė­tas prieš or­di­nus. Žu­vo ma­gist­ras Folk­vi­nas ir 48 ri­te­riai, ku­riuos ga­li­ma pa­va­din­ti anų lai­kų tan­kais.

Per­ga­lė mū­šy­je dau­ge­liu at­ve­jų lė­mė ir Lie­tu­vos vals­ty­bės rai­dą:

a) Že­mai­čių per­ga­lė reiš­kė, jog jų neiš­tiks ana­lo­giš­kas li­ki­mas kaip es­tų bei lat­vių, ku­rie bu­vo pa­verg­ti ir pa­te­ko į vo­kiš­kos kul­tū­ros įta­ką. (pro­tes­tan­tiz­mas, mies­tų kul­tū­ra ir t.t.);

b) Per­ga­lė ap­sau­go­jo Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mo­si pro­ce­są. Tad že­mai­čiai ta­po tar­si bu­fe­ri­ne zo­na Lie­tu­vai. Že­mai­čiai Lie­tu­vos da­li­mi ta­po jau po Dur­bės mū­šio 1260 m.

c) San­ty­kiai su Li­vo­ni­jos ma­gist­ru Min­dau­go ko­vos su opo­zi­ci­ja lai­ko­tar­piu Lie­tu­vą ne­grįž­ta­mai nu­krei­pė Eu­ro­pos krikš­čio­niš­kos ci­vi­li­za­ci­jos kryp­ti­mi.

d) Mū­šis pa­dė­jo iš­si­gel­bė­ti nuo prū­sų gen­čių li­ki­mo.

e) Mo­der­nio­sios Lie­tu­vos ir LDK san­ty­kio pro­ble­ma. Ag­ra­ri­nė vi­suo­me­nė feo­da­liz­me ir in­dust­ri­nė vi­suo­me­nė mo­der­niais lai­kais.

f) Ko­vo 11-oji tu­ri bend­ro su Va­sa­rio 16-ąja, bet ir su Sau­lės mū­šiu – tai jau is­to­ri­jos po­li­ti­kos pro­ble­ma.

Kal­bė­jo­si Vy­tau­tas VIT­KUS