
Naujausios
Saulės mūšio vieta – istorijos politikos objektas
2016 metai paskelbti Saulės mūšio metais. Mūšio lauką susitarta laikyti vietovę Joniškio rajone, šalia Jauniūno kaimo. Istorikas profesorius Arūnas GUMULIAUSKAS teigia, kad ši vieta daugiau hipotetinė. Mūšio vietos problematiką profesorius aiškina istorijos politikos aspektu.
– Profesoriau, Saulės mūšio problematika labai plati, persipynusi su hiptezėmis, mitais ir realybe. Ar įmonama visa tai atskirti, sudėlioti į stalčiukus?
– Anksčiau buvo tvirtinama, kad 1235 m. rusų Hipatijaus metraštis, paminėjęs Mindaugo Lietuvą, pirmą kartą kalbėjo apie Lietuvos valstybę. Tačiau prof. Edvardas Gudavičius šiuo faktu suabejojo: jeigu yra Mindaugo Lietuva, tai gali būti ir kito kunigaikščio Lietuva. Tad Lietuvos valstybės atsiradimas nusikėlė į 1240 m. Vadinasi, Kalavijuočių ordinas puolė ne Lietuvą, nes Lietuvos dar nebuvo (1240 m.). Jis puolė žemaičius. Todėl mūšyje kovėsi prieš kalavijuočius žemaičiai.
Nėra žinoma mūšio vieta. Mūšio laukas Mūšos ir Tautinio santakoje prie Jauniūnų kaimo – hipotetinis. Čia daugiau istorikų susitarimo reikalas.
Archeologė B. Salatkienė kasinėjo tą vietą, bet nieko nerado. Kita vertus, po mūšių abi pusės viską susirinkdavo ir nieko nepalikdavo.
Žygio tikslu turėjo būti ne Saulės žemė, kurią valdė kunigaikščiai Bulionys ir kurie buvo politiškai priklausomi nuo žemaičių, bet žemaičių kunigaikščio Vykinto rezidencija, kuri turėjo būti netoli Tverų.
Tad veikiausiai mūšio vieta galėtų būti tarp Tverų ir Šiaulių, greičiausiai Kelmės rajone.
– Ne kartą jau minėjote, kad apie Saulės mūšio vietą reikia kalbėti remiantis istorijos politikos logika.
– Būtent taip. Saulės mūšio ir Šiaulių miesto sąsajos tėra istorijos politikos pasekmė.
Akivaizdūs politikų žingsniai, siekiant įamžinti ir sureikšminti šį įvykį, pastebimi 1936 m., kada artėjo mūšio šimtmetis. Nuo tada galima kalbėti apie Saulės mūšio vietą istorijos politikoje.
1936 m. sausio mėn. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Bendradarbiavimo biuras kreipėsi į Šiaulių miesto burmistrą, prašydamas pranešti, kur būtų tinkamiausia vieta statyti paminklą Saulės mūšiui paminėti. Šio biuro nuomone, paminklas turėtų būti pastatytas tokioje vietoje, kad jis matytųsi nuo geležinkelio (Statys naują paminklą. Lietuvos žinios, 1936 sausio 24, p. 7).
1936 m. vasario mėnesio pradžioje Kaune įvyko Pabaltijo valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) Bendradarbiavimo biuro posėdis, kuriame buvo tartasi statyti Šiaulių mūšiui (ties Šiauliais) atminti paminklą. Buvo nutarta paminklą statyti kur nors ties Šiauliais ar pačiame mieste (Šiaulių m. savivaldybės darbai ir rūpesčiai. Pasikalbėjimas su inž. p. Bite. Įdomus mūsų momentas, 1939 vasario 9, p. 1).
1936 m. rugsėjo mėnesį Kaune įvyko pagrindinės Saulės mūšio 700 metų jubiliejaus iškilmės Lietuvoje. Šio minėjimo metu buvo pabrėžta, jog Saulės mūšis įvyko prie Šiaulių ir tai – lietuvių ginklo pergalė (Iškilmingai paminėta Saulės mūšio sukaktis. Lietuvos aidas, 1936 rugsėjo 28, p. 5).
1936 m. rugsėjo 27 d. Kaune, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai buvo pasirašytas Saulės – Šiaulių kautynių 700 metų minėjimo aktas. Jame skelbiama:
„Metais – nuo Viešpaties gimimo tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštaisiais, nuo Nepriklausomosios Lietuvos atstatymo devynioliktaisiais ir nuo didžiųjų Saulės – Šiaulių kautynių septyni šiimtaisiais – devintojo mėnesio 27 dieną laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, Karo muziejuje, dalyvaujant Ekscelencijai Respublikos Prezidentui – Vyriausiajam Ginkluotų Pajėgų Viršininkui – Tautos Vadui Antanui Smetonai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ekscelencijos Ministerio Pirmininko Juozo Tūbelio vadovaujama, Aukštoji karo vadovybė, Šaulių Sąjunga, Vytauto Didžiojo Universiteto korporacijos ir kitos tautiškosios visuomenės organizacijos su visa lietuvių tauta minėdami viena garbingiausių herojiškos Lietuvos praeities žygį, Praamžiaus tūkstantis du šimtai trisdešimt šeštųjų metų rugsėjo mėn. 22 dieną įrašydintą į Pabaltijo tautų istorijos lapą Saulės – Šiaulių kautynių vardu, giliai nusilenkia prieš didįjį lietuvių tautos karo genijų, tuose Saulės-Šiaulių laukuose sutriuškinusi kardininkų ordino ir gausiai susirinkusių jo talkininkų – kryžininkų galią, siekusio amžiams sau pavergti visą Pabaltįjį, ir džiaugiasi, kad gali su pasididžiavimu konstatuoti, jog jau kaip žilaisiais laikais taip didingai pasireiškusi karinė Lietuvos galybė, jos atsparumo ir vienybės pradai klesti ir nūn, septyniems šimtams metų nuo to garbingojo žygio praėjus, kelintoms kartų kartoms užmiršus net ir tikrąją tų kautynių vieta ir, kad Saulės – Šiaulių karžygių dvasia ir nūn yra gyva ir pasiryžusi, kaip ir tada, kiekvienu metu stoti į lemtingą kovą su bendraisiais priešais už savo žemės ir tautos laisvę ir gerovę.
Šiam garbingam sentėvių laimėjimui dar tvirčiau tautos sąmonėje įamžinti ir palikti jį kas dieną prisimintinu pavyzdžiu, kaip reikia stovėti savo žemės sargyboje, susirinkusieji nutarė šiose Karo muziejaus, to gyvojo Lietuvos praeities ir jo karžygiškos dvasios rūmo, sienose įmūryti paminklinę Saulės – Šiaulių kautynių lentą, kaip pirmąją lietuvių tautos duoklę, didiesiems senovės karžygiams“. (Saulės-Šiaulių kautynių 700 metų minėjimo aktas, 7 šimtai/1236-1936 [700 metų nuo Saulės mūšio]. Šiauliai: išleido 8 pėstininkų K. K. Vaidoto pulko švietimo vadovybė, 1936, p. 2).
– Istorijos politikos dėka Saulės mūšis siejamas su Šiauliais, ta tema kuria ir menininkai – atsirado monumentalių kūrinių.
– Meno kūriniai kaip tik tai ir sustiprina. 1969 m. Šiaulių menininkai, keramikė Aldona Visockienė ir dailininkas Antanas Visockas sukūrė keraminį pano „Saulės mūšis“ (dydis 200 x 145 cm), kuris tais pačiais metais buvo eksponuotas tradicinėje šiauliečių dailininkų parodoje „Aušros“ muziejuje. Šis pano buvo sumontuotas „Žemaičio“ restorane, Šiauliuose.
1973 m. šiaulietis skulptorius Vitalijus Lukošaitis (1950-1986) kartu su liaudies meistrais Zigmu Vaišvila, Vytautu Onaičiu, Zenonu Lažinsku, Stasiu Kinčiu, Feliksu Vargonu, Ipolitu Užkurniu ir Alfonsu Juozapaičiu, pagal savo eskizą ir pačiam dalyvaujant sukūrė kompaktišką trijų ąžuolų skulptūrą „Saulės mūšis“. Vieta skulptūrai buvo parinkta laisvoje erdvėje tarp miesto ir Salduvės piliakalnio.
Pirmas Saulės mūšio paminėjimas sovietmečiu 1986 m. Neeilinė miesto gyvavimo sukaktis – 750 metų jubiliejus, skatino deramai įprasminti šią datą. (Argumentas Maskvai – Saulės mūšyje nugalėti vokiečiai). Taigi, 1981 m. buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo šiauliečių trijulė – A. Černiauskas, R. Jurėla ir A. Vyšniūnas. Sumanymas buvo pradėtas įgyvendinti 1985 m., o 1986 m. rudenį aikštė buvo įrengta.
Vitražas kino ir kultūros centre „Saulė“ pirmo aukšto fojė, sudaro šios patalpos trijų išorinių sienų perimetrą visu aukščiu. Vitražas, kurio autorius – dailininkas Kazys Morkūnas, atidengtas 1986 m. ir skirtas Šiaulių miesto 750-mečio jubiliejui pažymėti.
Istorijos politikos rezultatas – 1987 m. gruodžio 22 d. Lietuvos SSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą.
Nuo 1989 m. Saulės mūšio įamžinimu užsiėmė Lietuvos Kultūros fondo (sutrumpintai LKF). Ši epopėja tęsiasi iki šiol.
1995 m. LKF Šiaulių miesto skyriaus taryba kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą.
1996 m. LKF Šiaulių krašto tarybos Saulės mūšio įamžinimo komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės V. Taujanskienės projektui.
1998 m. paskelbti Saulės mūšio pergalės įamžinimo paminklo idėjos konkurso rezultatai. Pagal skulptoriaus V. Martišiaus projektą, kuris laimėjo pirmąją vietą, paminklą sudarė trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijanti pastovumą.
Svarbus istorijos politikos rezultatas – 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
2005 m. Vyriausybė nutarė įamžinti Saulės mūšio vietą, pastatant memorialinį kompleksą.
2006 m. rugsėjo mėnesį, pasitinkant 770 metų Saulės mūšio pergalės jubiliejų Lietuvos Vyriausybė nusprendė šių kautynių vietą įamžinti Joniškio savivaldybėje Jauniūnų kaime, Gataučių seniūnija), tarp Šiaulių ir Joniškio, Mūšos ir Tautinio upelio santakos.
2008 m. paskelbtą konkursą Saulės mūšio memorialiniam kompleksui parengti, laimėjo Algimanto Černiausko vadovaujama architektų grupė ir skulptoriaus Gintauto Lukošaičio projektas, pagal kurį memorialinio komplekso centre turėtų iškilti 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, atsiras tvenkinys su akmenų taku kūlgrinda ir bus pasodinta medžių.
Galiausiai LR Seimas 2016 m. paskelbė Saulės mūšio metais.
– Kokia Saulės mūšio reikšmė Lietuvai, Žemaitijai, Baltijos kraštams?
– Tai vienintelis mūšis dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kuris buvo laimėtas prieš ordinus. Žuvo magistras Folkvinas ir 48 riteriai, kuriuos galima pavadinti anų laikų tankais.
Pergalė mūšyje daugeliu atvejų lėmė ir Lietuvos valstybės raidą:
a) Žemaičių pergalė reiškė, jog jų neištiks analogiškas likimas kaip estų bei latvių, kurie buvo pavergti ir pateko į vokiškos kultūros įtaką. (protestantizmas, miestų kultūra ir t.t.);
b) Pergalė apsaugojo Lietuvos valstybės kūrimosi procesą. Tad žemaičiai tapo tarsi buferine zona Lietuvai. Žemaičiai Lietuvos dalimi tapo jau po Durbės mūšio 1260 m.
c) Santykiai su Livonijos magistru Mindaugo kovos su opozicija laikotarpiu Lietuvą negrįžtamai nukreipė Europos krikščioniškos civilizacijos kryptimi.
d) Mūšis padėjo išsigelbėti nuo prūsų genčių likimo.
e) Moderniosios Lietuvos ir LDK santykio problema. Agrarinė visuomenė feodalizme ir industrinė visuomenė moderniais laikais.
f) Kovo 11-oji turi bendro su Vasario 16-ąja, bet ir su Saulės mūšiu – tai jau istorijos politikos problema.
Kalbėjosi Vytautas VITKUS