Naujausios
Saulės mūšyje kalavijuočius įveikti buvo lengviau
Seimas šiuos metus paskelbė Saulės mūšio metais – rugsėjo 22-ąją sukanka 780 metų nuo šios istorinės Lietuvos valstybei pergalės. Bet nei Seimas, nei Vyriausybė nerado lėšų, kad būtų baigtas šios pergalės įamžinimo memorialas Jauniūnių kaime, Joniškio rajone.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.
Žodžiais palaiko, darbais – ne
Seimo nariai, priklausantys Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei, inicijavo 2016 metų paskelbimą Saulės mūšio metais. Iniciatyva palaikyta – dar pernai spalį vienbalsiai priimtas Seimo nutarimas.
Nutarta „pasitikti Saulės mūšio sukaktį ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį su baigtais Saulės mūšio vietos, pritaikytos turistinei, pažintinei, kultūrinei ir edukacinei veiklai, įamžinimo darbais“.
Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Saulės mūšio metų komisiją, kuri iki 2015 m. gruodžio 1 d. parengtų Saulės mūšio metų programą, ir 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Tačiau lėšų neskirta.
„Nustebę esame, kad Vyriausybė nepritarė Seimo pozicijai ir mūsų prašymui skirti 800 tūkstančių eurų memorialo statybai baigti, – sakė „Šiaulių kraštui“ Seimo narė Rima Baškienė. – Gal esame ne tie, kurie turėjo siūlyti, gal vieta – ne ta? Būtų mūšis vykęs prie Vilniaus, o ne prieš Šiaulių – seniai būtų įamžintas.“
Seime tvirtinant 2016 metų biudžetą nubalsuota prieš lėšų skyrimą ir iš valstybės biudžeto. Iniciatoriams pasiūlyta ieškoti kitų šaltinių.
Gal latviai padės?
„Neigiamai vertinu tokią situaciją,– komentavo ir Seimo narė Alma Monkauskaitė, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė. – Buvome idealistai, manėme, jog reikia tokią datą paminėti, baigti projektą. Saulės mūšis Lietuvos istorijoje ne mažiau svarbus, nei Žalgirio ar Oršos mūšiai.“
Deja, jos žodžiais, „gyvename tokiu laiku, kai dėl geopolitinės situacijos prioritetai yra kiti.“
Parlamentinė grupė krašto apsaugos lėšas buvo nurodžiusi, kaip šaltinį memorialo statybai finansuoti.
Joniškiečių rinktas Seimo narys Vitalijus Gailius „Šiaulių kraštui“ sakė nematantis valdančiosios daugumos ir Vyriausybės nusiteikimo baigti įgyvendinti projektą. Todėl pradėjęs tartis su Latvijos parlamentine draugystės su Lietuva grupe dėl galimybės projektą finansuoti pagal Bendradarbiavimo per sieną programą. Latviai idėją palaiko.
Savivaldybei – tik galvos skausmas
„Memorialas yra įvardytas valstybinės reikšmės objektu ir valstybė turi juo rūpintis, – pabrėžė „Šiaulių kraštui“ Gediminas Čepulis, Joniškio rajono meras. – Jau manėm, kad 100 procentų lėšos šiemet bus skirtos, kai metai paskelbti Saulės mūšio metais. Nė patys dabar nežinome, ką daryti? Tikras galvos skausmas.“
Į memorialą, kurio statyba trunka du dešimtmečius, investuota jau 2 milijonai litų. Bet jau ketveri metai neskiriama nė cento.
„Nei mesti visko, nei išardyti negalime – mokėtume baudas, kad sugadinome tiek investicijų“, – sako meras.
Bet tai, kas įrengta, jau nyksta dėl gamtos poveikio ir niokojama žmonių. Pernai nuo memorialo tvenkinyje esančio tilto nuplėšta ir pagrobta dalis ąžuolinių turėklų ir lentų.
Savivaldybė tik žolei pjauti lėšų skiria, o saugoti nuošalioje vietoje statomo memorialo neturi galimybių.
„Jau gailiuosi, kad memorialas statomas mūsų teritorijoje, – sako meras. – Šiaulių miesto vardas pririštas prie Saulės mūšio, o projektas numestas vienam Joniškiui rūpintis. Sukviesiu Seimo narius minėti mūšio jubiliejaus prie žemės krūvų – gal pajus gėdą?“
Mero nuomone, valstybės biudžetui 800 tūkstančių eurų – visiškai nedidelės lėšos. Palygina: „Tas pats, kaip Savivaldybės biudžetui 200 eurų. Jeigu mums tiek reikėtų rasti – rastume.“
„Šimtai pritarė“
Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, Saulės mūšio įamžinimo pagrindinis iniciatorius, prisimena, jog idėja buvo iškelta dar 1991 metais. O realūs darbai pradėti prieš dešimtmetį.
Ar ne vieninteliam jam reikia ir reikėjo to projekto?
„Geras klausimas, – atsako H.Smilgys. – Tikrai ne man vienam. Visur gautas palankus vertinimas – Kultūros ministerijos, Paveldo departamento, šimtai specialistų pritarė, vyko istorikų konferencijos.“
Jis pabrėžė, jog projekto įgyvendinimas buvo įtrauktas ir į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą, kuri patvirtinta aukščiausiu lygiu.
„Reikia dabar tą pogramą tik baigti įgyvendinti – du trečdaliai darbų padaryta, – teigė H. Smilgys. – Kultūros ministerijos pastangų daugiau reikia.“
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
REALYBĖ: Niokojamas nebaigtas įrengti memorialas – tilto turėklai pernai pradėti ardyti ir vogti Dalis pasodintų medelių nudžiuvo.
PAMINKLAS: Paminklinis akmuo Saulės mūšio vietai pažymėti pastatytas dar prieš memorialo idėjos iškėlimą.
A. Černiausko studijos vizualizacija
PROJEKTAS: Taip turėtų atrodyti Saulės mūšio memorialas – architektė Virginija Taujanskienė projekto konkursą laimėjo 1996 metais, vėliau dar tobulino, pasitelkusi į talką architektą Algimantą Černiauską.
