Naujausios
Į Šiaulius – iš Klaipėdos
Visi šių metų Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos renginiai dedikuoti jubiliejaus progai.
Įkūrimo datą gimnazija sieja su prieškario istorija: Vokietijai okupavus Klaipėdą, į Šiaulius 1939 metų kovo 26 dieną buvo perkelta Klaipėdos muzikos mokykla. Ji įsikūrė Vinco Kudirkos pradžios mokykloje.
Direktoriaus Juozo Karoso pastangomis 1939 metų rugsėjo 1 dieną vietoje likviduotos Klaipėdos įstaigos atidaryta Valstybinė Šiaulių vidurinė muzikos mokykla su fortepijono, dainavimo, styginių instrumentų ir vargonų skyriais.
„Suvažiavo muzikų elitas, J. Karosas subūrė žmonių branduolį. Mokykloje dirbę pirmieji pedagogai buvo korifėjai ir plataus profilio specialistai“, – sako Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos direktorė Regina Marozienė.
Pirmuosius mokslo metus pradėjo 62 nauji mokiniai kartu su 23 buvusiais Klaipėdos muzikos mokyklos mokiniais. Į pirmąjį kursą įstojo J. Juzeliūnas, A. Lopas, E. Paulauskas, S. Sondeckis, A. Kalinauskas ir kiti, vėliau tapę garsiais muzikais.
Antrais mokslo metais buvo atidarytas pučiamųjų skyrius. Mokymo procesas vyko ir kitose įstaigose, pedagogų namuose, nes visi į vieną pastatą netilpo.
Pedagogai aktyviai dalyvavo Lietuvių meno ir mokslo centro muzikos sekcijos veikloje, bendradarbiaudami su Šiaulių dramos teatru, įkūrė dvejus metus gyvavusį Muzikinį teatrą. Subūrus styginių orkestrą, chorą, koncertinė pedagogų ir mokinių veikla prasiplėtė už miesto ribų.
1944 metų rugpjūtį per Šiaulių bombardavimą buvo prarastas mokyklos inventorius, uždarytas vargonų skyrius.
Po karo mokykla pamažu plėtėsi: atsirado muzikos teorijos disciplinų skyrius (1946), akordeonas, chorvedyba (1948), kanklės (1951), birbynė (1953).
1957 metais įstaiga įsikūrė P. Višinskio gatvės 35-ame pastate – čia mokiniai ugdomi iki šiol. Dabar menų gimnazija veikia ir P. Višinskio gatvės 23-iame pastate.
Gimnazijos pavadinimas ir statusas ne kartą keitėsi: nuo 1939 metų – Valstybinė Šiaulių vidurinė muzikos mokykla, nuo 1959 metų – Šiaulių muzikos technikumas, nuo 1969 metų – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla, nuo 1993 metų – Šiaulių konservatorija, nuo 2010 metų – Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatorija, nuo 2011 metų – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokykla, nuo 2013 metų – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija.
Mokyklai vadovavo direktoriai Juozas Karosas (1939–1945), Jonas Byra (1945–1949), Mykolas Zaščiurinskas (1949–1952), Jokūbas Dargis (1952–1958), Petras Juodelė (1958–1966), Jonas Lamauskas (1966–2006), Irena Asauskienė (2006–2020).
R. Marozienė gimnazijos direktore tapo 2020 metais.
„Mūsų gimnazija yra specializuoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykla su meninės pakraipos – muzikos ir dailės – specializacijomis. Dailės skyrių turime nuo 2007 metų. Ilgąja gimnazija, nuo pirmos klasės, tapome tiktai 2012 metais, pernai išleidome pirmuosius abiturientus, kuriuos užauginome nuo pirmos klasės“, – sako R. Marozienė.
Gimnazijoje, pasak direktorės, mokosi ne tik Šiaulių miesto vaikai: „Mokosi ir iš regiono, drįstu pasakyti, netgi iš visos šalies, esame turėję moksleivių iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus apskričių. Mūsų gimnazijos pagrindinis tikslas yra atrasti ir ugdyti menui gabius vaikus. Tai darome visu pajėgumu tiek mokytojų, tiek visos bendruomenės dėka.“
Mokyklos kolektyve yra ne vienas pedagogas, įvertintas Šiaulių miesto garbės piliečio vardu: Marytė Markevičienė, Nijolė Prascevičienė, Regina Vaišnorienė, šviesaus atminimo Jonas Lamauskas (1941–2022).
J. Lamauskas mokyklai vadovavo net keturis dešimtmečius.
„Tai – ilgai trukusi epocha, šis žmogus nusipelnė labai daug, jo direktoriavimo metu mokykla buvo viena pirmaujančių Lietuvoje. Jo indėlis į miesto kultūrinį gyvenimą didžiulis, buvome visų Šiaulių miesto dabartinių koncertinių įstaigų artistų kalvė, 80 procentų ten dirbančių žmonių yra mūsų gimnazijos absolventai. Pedagogai, dirbantys Šiaulių ir regiono muzikos mokyklose, taip pat dauguma mūsų absolventai. Aš ir pati buvusi šios mokyklos auklėtinė“, – sako R. Marozienė.
Šiuo metu gimnazijoje mokosi 350 mokinių, pusė – muzikantų, pusė – dailininkų. Kolektyve – per 80 mokytojų.
„Esame kultūros lopšys. Kaip aš pati juokauju, visi žmonės vienaip ar kitaip susiję su mūsų gimnazija, retas Šiaulių miesto ar regiono kultūrinis renginys apsieina be buvusių ar esamų sondeckiukų pagalbos“, – džiaugiasi R. Marozienė.
Lydimi Sauliaus Sondeckio atminimo
– Koks bus finalinis 85-ojo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos jubiliejaus renginys koncertų įstaigoje „Saulė“ ?
– Visi šių metų renginiai yra nušviesti gimnazijos 85-mečio šviesa, stengiamės, kad visi sužinotų apie mūsų gimnaziją ir jos pasiekimus.
Vitražų salėje bus eksponuojama gimnazijos dailės skyriaus mokinių ir absolventų darbų paroda.
Nemokamas koncertas Didžiojoje salėje prasidės 18 valandą.
Finaliniam renginiui pasirinkta data yra 96-asis Maestro Sauliaus Sondeckio gimtadienis. Koncerte bus ne vienas akcentas, susijęs su Maestro, tai ir jo mėgta V. A. Mocarto muzika.
Koncerto programa sudėliota blokais: mūsų dabartiniai mokiniai, mūsų gimnaziją ką tik baigę mokiniai, dabar studijuojantys aukštosiose Lietuvos ir pasaulio meno mokyklose, bei atlikėjai, kurių vardai žinomi ne tik Lietuvoje – pianistas Dominykas Girčius, akordeonininkas Jonas Vozbutas, birbynininkas Egidijus Ališauskas ir kiti.
Mūsų solistams akompanuos orkestras „Camerata solaris“ (meno vadovas Vilhelmas Čepinskis), diriguos Modestas Barkauskas, Šv. Kristoforo orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, taip pat buvęs mūsų mokinys.
Koncertą liaudies daina pradės esamų ir buvusių mokinių jungtinis tautinių instrumentų orkestras, dainuos buvęs mokinys Juozas Janužas, Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Koncertas baigsis irgi liaudies instrumentų orkestro kūriniu.
Lietuvoje specializuoto ugdymo įstaigų yra šešios, jos visos atvažiuos į mūsų jubiliejų. Džiaugiamės, kad sulaukėme tokio garbaus amžiaus ir labai tikiuosi, kad mums seksis ir ateityje.
– Minint jubiliejinius metus gimnazijoje lauks dar vienas renginys – muziejinės ekspozicijos atidarymas?
– Atidaryti muziejų planuojame lapkričio mėnesį. Sauliaus Sondeckio šeima (mus kuruoja sūnūs Saulius jaunesnysis, Vytautas ir Paulius) gimnazijai padovanojo šeimos daiktų, relikvijų: tai yra ir Maestro koncertinis frakas, dirigento lazdelė, daug įrašų, koncertų programų, asmeninių daiktų, užrašų knygelių, turime skulptoriaus Vytauto Šerio kurtą Maestro bareljefą.
Viena ekspozicijos dalis bus skirta Sauliui Sondeckiui, kita – mūsų gimnazijos istorijos tarpsniams. Norisi, kad atsispindėtų turtinga gimnazijos istorija, nes čia mokėsi, dirbo labai daug kultūrai nusipelniusių žmonių.
– Su Sauliumi Sondeckiu gimnaziją siejo ypatingas ryšys, kas įsiminė iš tų metų?
– Bendravimas, ryšys su S. Sondeckiu prasidėjo buvusios gimnazijos direktorės Irenos Asauskienės ir smuiko mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės dėka. Jos sugalvojo, kad mūsų gimnazijai reikia pasiūlyti maestro Sauliaus Sondeckio vardą. Jis labai kuklinosi, jam buvo labai keista, kaip dar gyvam žmogui esant galima pavadinti mokyklą vardu.
Vis dėlto jis sutiko, parašė labai gražų laišką, kad jam didelė garbė, kad jaučiasi labai pagerbtas. Taip mūsų gimnazija su paties Maestro palaiminimu gavo jo vardą. Bendravimas tęsėsi iki pat mirties.
Kol turėjo sveikatos, abu su žmona atvykdavo į mūsų Rugsėjo 1-osios šventę. Kai negalėdavo atvykti, rašydavo labai gražius laiškus, jam labai rūpėjo, kaip mums sekasi, rūpinosi, kaip mūsų gimnazija atrodo miesto kontekste, ar valdžia neskriaudžia, ar tikrai mums visko užtenka – jam nuoširdžiai rūpėjo.
Aš tuo metu mokykloje dar buvau mokytoja. Labai įstrigo, kaip jis gražiai bendraudavo su vaikučiais. Pirmais metais, kai jo vardu buvo pavadinta mokykla, jis atvyko, įsiamžino su pirmokėliais, ši nuotrauka bus muziejuje, kiekvieno klausinėjo, koks vardas, ką veiksi? Jis stebėdavo, ypač muzikantų, raidą, dalyvaudavo koncertuose.
Į mūsų gimnaziją pamažu atkeliavo ir Sauliaus Sondeckio vardo tarptautinis jaunųjų stygininkų konkursas. Jis pradėtas rengti mokytojos N. Prascevičienės 1-ojoje muzikos mokykloje po to, kai mūsų mokykla gavo šį garbingą vardą, pradėtas rengti pas mus.
Šiemet jau turėjome 7-ąjį tarptautinį konkursą, konkursas turi savo vardą, dalyvių buvo labai daug. Taip stengiamės įamžinti ir puoselėti Sauliaus Sondeckio atminimą.
– Gimnazija garsėja ir kitais konkursais – akordeonistų, pianistų?
– Sauliaus Sondeckio konkursas yra prioritetinis miesto konkursas. Taip pat turime tarptautinį konkursą-festivalį „Linksmasis akordeonas“, šiemet buvo jubiliejinis, penkioliktasis.
Turime ir fortepijoninių duetų konkursą, jį organizuoja Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Rimantas Vingras. Pirmieji konkursai buvo organizuoti mūsų buvusio fortepijono mokytojo eksperto Romualdo Lukošiaus. Pas mus vyksta šio renginio meistriškumo seminarai, pats konkursas.
Turime ir tarptautinį Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursą-festivalį bei tarptautinį vaikų ir jaunimo tautinės muzikos festivalį „Tūto“.
Organizuojame ir respublikinius dainininkų, pianistų konkursus. Labai įdomių, inovatyvių konkursų sugalvoja dailininkai.
– Kokiomis išugdytomis asmenybėmis didžiuojasi mokykla?
– Atsakant į šį klausimą visada kamuoja dviprasmiška mintis: ką išskirti? Asmenybių yra daug, pradėsiu nuo istorijos: Dainius Trinkūnas, Vytautas ir Jurgis Juozapaičiai, Julius Juzeliūnas, Vytautas Laurušas, Eugenijus Paulauskas, Kazimieras Kanišauskas – tai Lietuvoje jau labai gerai žinomos asmenybės.
Turime ir jaunosios kartos atstovų: akordeonininkai Martynas Levickis, Tadas Motiečius, Povilas Velikis, Jonas Vozbutas, pianistė Medeinė Mockevičiūtė, kanklininkės Kristina Kuprytė, Jolita Matkienė, birbynininkai Ramūnas Strolis, Arvydas Jankus bei daugelis kitų...
Jubiliejiniame koncerte pasirodys baigusiųjų atlikėjų branduolys, jie dabar žinomi ne tik Lietuvoje: Lietuvos kariuomenės orkestro vadovas majoras docentas birbynininkas Egidijus Ališauskas ir kiti.
– Maestro S. Sondeckio parama tarsi tęsiasi – iki šiol sulaukiate pasaulinio garso atlikėjų dėmesio?
– S. Sondeckio vardas ir ryšys, puoselėtas daug metų su pasaulinio garso žvaigždėmis, nenutrūksta ir šiandien. Galime dėkoti ne tik Sauliaus Sondeckio šeimai, bet ir Lietuvos muzikų sąjungai, jos prezidentei profesorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei.
Ne vienerius metus sulaukiame pasaulinio garso žvaigždės violončelininko Davido Geringo dėmesio. Jis ne tik atvyksta į Sauliaus Sondeckio konkurso vertinimo komisiją, bet ir veda meistriškumo pamokas, susitinka su mūsų vaikais, įkvepia juos tolimesniam tobulėjimui, bendrauja ir su regiono vaikais. Kiek įmanoma, stengiamės jungti ne tik miesto, bet ir regiono muzikos mokyklas, mokytojus, kad visi turėtų galimybę prisiliesti prie tokių asmenybių, kaip Davidas Geringas, Zacharas Bronas, garsus smuiko pedagogas, atlikėjas.
Šie vardai Lietuvai ir pasauliui labai daug reiškia, mes labai džiaugiamės ir vertiname, kad šie žmonės po Maestro Sauliaus Sondeckio iškeliavimo toliau remia mus, palaiko. Mums didelė garbė ir atsakomybė.
