Savanorių paieškos: kodėl nusvyra rankos

Savanorių paieškos: kodėl nusvyra rankos

Savanorių paieškos: kodėl nusvyra rankos

„Jauni žmonės dirbti be atlygio neskuba, dažnai ir tingi“, – apie savanorystės tradiciją Šiauliuose sako gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė Orinta Jazdauskaitė. Prieglaudoje dabar įrenginėjamos karantino patalpos ir labai praverstų vyriškos rankos. Savanorių pagalbos šaukiasi ir kitos organizacijos. Lietuvaičiai važiuoja savanoriauti į užsienį, užsieniečiai – pas mus, tačiau kartais tereikia padėti šalia esančiam.

Simona KVEDERYTĖ

simona.k@skrastas.lt

Neužtenka tik paglostyti

Gyvūnų globos namuose „Šiaulių letenėlė“ dabar glaudžiasi apie 20 šunų, 30 kačių ir dar 18 jų jauniklių. Su jais dirba šešios merginos. Gyvūnų globos namų įkūrėja Orinta Jazdauskaitė sako, kad jos savanoriškai pluša kiekvieną dieną.

Orinta apie savanorių paieškas nuolat skelbia „Šiaulių letenėlės“ „Facebook“ paskyroje, jaunuolius atvykti skatina ir dalyvaudama įvairiuose renginiuose. Prieglaudoje padėti gali visi, bet kada ir tiek, kiek nori. Tačiau dabar gyvūnus prižiūrinčios savanorės pagalbos sulaukia tik retkarčiais. Per mėnesį trumpam pagelbėti atvažiuoja po tris ar keturis savanorius. Dažniausiai jie parūpina transportą gyvūnams pervežti.

Kartais prieglaudoje apsilanko mokinių grupės. Neseniai pusdienį čia dirbo mainų programos studentai. Šešiolikos užsieniečių grupė prieglaudoje rūpinosi gyvūnais, tvarkė aplinką, remontavo gyvūnų aptvarus.

„Kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja pagalbą gyvūnų prieglaudoje. Jie mano, kad užtenka gyvūną paglostyti. Prieglaudoje savanorystė kitokia. Reikia dirbti: prižiūrėti gyvūnus, juos vedžioti, valyti, slaugyti sergančius. Todėl ir nebeatvažiuoja.

Nors į Lingailių kaimą važiuoja autobusai, atstumas kitiems kelia nepatogumų. Galbūt negražiai pasakysiu, bet pastebiu, kad jaunimas tingi net atvažiuoti“, – apgailestavo O. Jazdauskaitė.

Trūksta vyriškos jėgos

Jos manymu, Šiauliuose savanorystė nėra dažnas reiškinys. Vilniaus ir Kauno gyvūnų globos namai sulaukia kur kas daugiau norinčių padėti – ten dirba po 30 ar 40 nuolatinių savanorių.

Prieglaudoje ypač trūksta vyriškų rankų. Remontuoti patalpas ar aptvarus tenka merginoms, tačiau kilnoti sunkių daiktų – dėžių ar lentų – jos nepajėgios.

„Dabar įrenginėjam karantinui skirtas patalpas. Reikia iškirsti langus, dėti duris, plyteles klijuoti. Darbus baigti privalome iki gegužės 17 dienos. Nespėsime, nes neturime nei lėšų, nei remonto darbus išmanančių žmonių“, – pripažino Orinta.

Pageidauja nuolatinių savanorių

Šiaulių miesto parapijų „Caritas“ organizacija vienija apie 30 savanorių. Dauguma jų – senjorai, jaunų žmonių – tik vienas kitas.

Šiaulių vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė patvirtino, kad savanorių trūksta: „Mieste daug senjorų, kurie neturi giminaičių, nori bendrauti. Kuo daugiau atsirastų savanorių, tuo daugiau senelių aplankyti galėtumėme. Norėtumėme dažniau dirbti su vaikais, tačiau tam taip pat reikalingi žmonės“.

Savanoriauti panorusiems žmonėms siūloma lankyti senjorus. Jeigu nenori, siūloma kreiptis į kitas organizacijas arba laukti „Carito“ akcijų, renginių, prie kurių galėtų prisidėti.

Dažnas to nesulaukia. Užsiima kita veikla arba dingsta noras.

Beveik visi savanoriai yra pasirašę sutartis. Esą jos reikalingos tam, kad senelius lankantys žmonės jaustų atsakomybę prieš organizaciją, o ši – gintų savanorio teises. Sutartyje numatomos savanorio pareigos, laikas, kurį privalo skirti savanorystei.

„Nemanau, kad mums verta būtų sudaryti sutartį dėl vienos ar dviejų dienų. Pas senelį nueiti – ne bulvių lauką nuravėti. Ir seneliui savanoris privalo patikti, ir savanoriui senelis. Turi būti abipusis ryšys. O jaunimui siūlome dalyvauti akcijose. Rinkome drabužius Ukrainos žmonėms, bet prisidėti panorusių nebuvo“, – sakė Šiaulių vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Z. Baranauskienė.

Lieka tik vienetai

Lietuvos „Caritas“ vykdo projektą „ESU“. Tikslas – užimti ir į savanorystę įtraukti 510 jaunų žmonių. Dalyvauti skatinami 16–29 metų nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai.

Iš pradžių jie gali išklausyti aštuonių valandų profesinio orientavimo kursus, po to siūloma atlikti 200 valandų praktiką. Dalyvių kelionės apmokamos, jie pamaitinami arba gauna maisto paketus.

Lietuvos „Caritas“ atstovė Šiauliuose Laura Pasavodskytė teigia, kad savanorių mieste rasti nebuvo lengva.

„Aštuonių akademinių valandų kursą išklausė 56 jaunuoliai, dauguma jų buvo merginos. Savanoriauti liko tik aštuonios. Jos lanko senjorus, kalbasi su jais, eina pasivaikščioti. Taip pat dalyvauja vaikų stovyklose, su jais bendrauja, žaidžia“, – pasakojo L. Pasavodskytė.

Savanorystės praktika organizacijoje „Caritas“ kelioms merginoms padėjo rasti ir nuolatinį darbą.

Su vaikais bendrauja tik oficialūs savanoriai

„Ateina jauni žmonės, pradeda savanoriauti, tačiau susiranda darbą ir nebepasirodo“, – patirtį su savanoriais dėsto Šiaulių vaikų dienos centro „Mūsų draugas“ direktorė Tatjana Karpova.

Neseniai trys jaunuoliai, savanoriavę vaikų dienos centre, rado nuolatinį darbą, todėl čia dabar su vaikais dirba tik du savanoriai. Dar penki jų pasirodo tik epizodiškai – padeda organizuoti renginius ar vasaros stovyklas. Kartais pagelbėja praktiką atliekantys studentai.

T. Karpova pasakoja, kad kasmet savanorių vaikų dienos centre mažėja. Dauguma savanorių – vidutinio amžiaus žmonės.

Direktorė savanorių paiešką paskelbė Šiaulių teritorinėje darbo biržoje. Kol kas niekas neatsiliepė. Centre trūksta žmonių, galinčių padėti vaikams ruošti namų darbus, užimti juos kūrybine, sportine veikla.

Visa tai daryti vaikų dienos centre leidžiama tik oficialiems savanoriams. Žmogus, norintis padėti, privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą, pasitikrinti sveikatą, tada įstaigoje su juo pasirašoma sutartis. „Neprileidžiame bet ko prie vaikų“, – aiškino T. Karpova.

Mokiniams – 150 valandų savanorystės

Šiaulių Didždvario gimnazijoje dešimtmetį veikia Tarptautinio bakalaureato programa. Joje šiuo metu mokosi kone penkiasdešimt 11–12 klasių mokinių. Jie privalo ne tik lankyti pamokas, laikyti egzaminus, bet ir 150 valandų skirti savanoriškai veiklai. To nepadarę jaunuoliai negauna brandos atestato.

Gimnazijos moksleivių savanoriškos veiklos koordinatorė Ligita Ivanauskaitė pasakojo, kad dažniausiai vaikai savanoriauja akcijoje „Darom“, varžybose, padeda gyvūnų prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“, prisijungia prie „Maisto banko“ akcijų, savanoriauja vaikų dienos centruose, senelių namuose. Organizuoja renginius, rungtynes, labdaros akcijas.

„Po Filipinus nuniokojusio cunamio, keli mokiniai sukūrė prezentaciją, organizavo nedidelį renginį, rinko šio regiono žmonėms lėšas. Reikia tik noro padėti, o būdų, kaip tai padaryti, daugybė“, – įsitikinusi L. Ivanauskaitė.

Dar nesuvokia savanorystės naudos

Didždvario gimnazijos devintokai ir dešimtokai taip pat įsitraukia į savanorišką veiklą. Kone du šimtai mokinių dalyvauja specialioje socialinių kompetencijų ugdymo modelio programoje.

Tokią programą taiko dar bent keturios Šiaulių mokyklos. Jose įvairaus amžiaus vaikai padeda kitiems, dalyvauja renginiuose ir savanoriauja.

„Vieniems atrodo, kad savanoris – tai kažkas tokio. Savanorystė – natūralus dalykas. Kiekvienas gali ir privalo būti savanoriu. Tai reiškia pastebėti, kad šalia esančiam reikalinga pagalba ir ją suteikti“, – sako Tarptautinio bakalaureato skyriaus vedėja Rima Tamošiūnienė.

Savanorystės mainai vyksta ir Didždvario gimnazijos radijo klube. Jaunuoliai siunčiami savanoriauti pagal mainų programas į įvairias Europos šalis. Paplušėti gimnazijos radijuje atvyksta užsieniečiai savanoriai. Šiuo metu čia dirba trys jaunuoliai iš Austrijos, Prancūzijos ir Ispanijos.

„Lietuvių šeimos savo vaikus ypač spaudžia. Dauguma lietuvių laikosi nuostatos, kad jaunuolis, baigęs mokyklą, turi studijuoti, o po studijų – dirbti. Savanorystė nėra jiems reikšminga. Ne visi žmonės supranta savanorystės užsienyje naudą, kai jaunuolis gauna stipendiją, keliauja į kitą šalį, ten gali padėti, tikrai daug išmokti ir sužinoti“, – stebėjosi Rasa Zvilnaitė, Didždvario gimnazijos radijo klubo vadovė ir savanorių kuratorė.

Algirdo Zibolio nuotr.

POREIKIS: Gyvūnų globos namuose „Šiaulių letenėlė“ dirba šeši savanoriai, norinčių padėti labai trūksta, ypač – vyrų.

Jono TAMULIO nuotr.

ŠVIETIMAS: Didždvario gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai 150 valandų privalo skirti savanoriškai veiklai – kitaip negaus brandos atestato.

Asmeninė nuotr.

PAGALBA: Šiaulių vyskupijos „Caritas“ organizacijos direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė sako, kad surasti savanorių nėra lengva.