
Naujausios
Sąvartynas šiauliečiams kainuos brangiau
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdybos posėdyje pritarta vadinamajam solidarumo mokesčiui. Šiukšlių vežimo į Aukštrakių sąvartyną nuostolius mokesčių mokėtojų pinigais turės padengti savivaldybės, tik Šiaulių miesto savivaldybė mokės daugiausia. Solidarumo mokesčiui dar turi pritarti savivaldybės.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Šiaulių miesto atstovas išėjo
Į antradienį vykusį ŠRATC valdybos posėdį apskrities savivaldybių atstovai rinkosi vangiai: kas vėlavo, kas neatvyko visai. Šiaip taip susirinkęs valdybos narių kvorumas ėmė priekaištauti ŠRATC administracijai esą ši vėl iki galo neparengė svarstomo klausimo. ŠRATC finansininkė Danutė Kievišienė vėl negalėjo atsakyti, kokią įtaką į sąvartyną priimamos vienos tonos atliekų kainai daro visi veiksniai, o ne vien atstumas iki sąvartyno.
Valdybos nariams besiginčijant su ŠRATC atstovais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius išėjo dar nepasibaigus posėdžiui.
Jam pasišalinus, klausimo svarstymas sparčiai pasistūmėjo — rajonų atstovai balsavo už solidarumo mokesčio įvedimą. Tuo sprendimu, Šiaulių miesto savivaldybė už toną atliekų mokėtų apie 13 litų daugiau negu buvęs 54 litų sąvartyno vartų mokestis. Rajonų savivaldybėms maždaug po 20 litų mokestis sumažintas.
Kad sąvartyno vartų mokestis įsigaliotų, jam turės pritarti ŠRATC dalininkės — savivaldybių tarybos. Tačiau praktika parodė, kad ne visiems valdybos sprendimams reikėjo tarybų pritarimo. Pavyzdžiui, ŠRATC pradėjo įgyvendinti europinį atliekų tvarkymo projektą be Šiaulių miesto tarybos palaiminimo.
Atliekų mažiau, išlaidų daugiau
Joniškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjas Dainius Vyšniauskas stebėjosi, kad pernai į sąvartyną atvežamų atliekų kiekiai žymiai sumažėjo, o sąvartyno mokestis pernai nemažėjo.
„Pareikalavote dar daugiau lėšų“,— priekaištavo Joniškio rajono savivaldybės atstovas ŠRATC administracijai. Jo neįtikino finansininkės aiškinimas esą lėšos atidedamos Aukštrakių sąvartyno antros sekcijos statybai, sąvartyno uždarymui bei jau neveikiančiam Kairių sąvartynui prižiūrėti.
D. Vyšniausko nuomone, ŠRATC turėtų pasiaiškinti, ką daro, kad pagerėtų padėtis, mažėtų savivaldybių ir gyventojų skolos įstaigai.
Pakruojo rajono mero pavaduotojas Romas Medzveckas piktinosi, kad ŠRATC darbuotojai atliekų tvarkymu besiskundžiančius gyventojus vis dar nukreipia į savivaldybes.
Auditui pritarta
Valdyba pritarė ir naujai bendradarbiavimo sutarčiai tarp savivaldybių. ŠRATC atstovai neslėpė nepasitenkinimo, kad Šiaulių miesto savivaldybė pati ėmėsi organizuoti konkursą atliekų vežėjui parinkti, nors tai esanti centro veiklos sritis. ŠRATC nepriimtina ir tai, kad savivaldybės gali atsiskaityti su vežėjais tiesiogiai, o ne per ŠRATC. Sutartis esą tokias galimybes panaikins.
Valdybos nariai palaimino ir 2008— 2009 metų įstaigos finansinį auditą, kurį atliko privatūs auditoriai. Jie konstatavo, kad turto inventorizacija ŠRATC gali būti atlikta formaliai, todėl Šiaulių rajono administracijos direktorius Stasys Lembutis siūlė atlikti dar vieną auditą ir nustatyti, ar yra inventoriniai numeriai ant konteinerių.
Pakruojo rajono mero pavaduotojas R. Medzveckas siūlė ŠRATC vyriausiajai buhalterei nedelsiant trauktis iš pareigų: „Audito nustatyti trūkumai — ne klaidos, bet aplaidumas, galiu įtarti jus siekiant tam tikrų tikslų — kuo daugiau suvėlimų, tuo tamsesnis vandenėlis. Kam jūs dirbat?“.
Anot buhalterės, įmonei žalos nėra padaryta.
Įtarimai informacijos nutekėjimu
R. Medzveckas ŠRATC administracijai pareiškė pastabą esą atliekų vežėjas — bendrovė „Specializuotas transportas“ — dažnai disponuodavo tokia informacija, kuri yra pasiekiama tik specialistui.
„Atlikite tyrimą, kas nutekino informaciją“,— patarė R. Medzveckas.
ŠRATC direktoriaus R. Jakučio žodžiais, įstaigos internetinės svetainės kūrimas vyko per buvusio vadovo (Regimanto Vėgelės — aut. past.) sūnų.
„Buvo suteikti visi raktai, kad pašaliniai asmenys galėtų prieiti prie mūsų apskaitos. Dabar viskas pakeista, sumokėti dideli pinigai. Nebent atsirastų hakeriai“,— valdybai aiškino R. Jakutis.
Šiuo metu ŠRATC įgyvendina atliekų tvarkymo sitemos kūrimo projektą, pagal kurį gauna 46 milijonų litų Europos Sąjungos paramą. Greitai bus skelbiamas konkursas atliekų perdirbimo gamyklos rangovui ir operatoriui parinkti.
Dalyvauti rengiant ŠRATC viešuosius pirkimus deleguoti du valdybos nariai: Akmenės rajono savivaldybės ekologas Svajūnas Vilkas ir Kelmės rajono ekologas Romas Balčiūnas.
Finansinę ŠRATC atskaitomybę dalininkams nuspręsta teikti balandžio 29 dieną, kai bus sušauktas eilinis dalininkų susirinkimas.
ĮTIKINĖJIMAS: Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Raimundui Jakučiui ir finansininkei Danutei Kievišienei pavyko įtikinti valdybos narius solidarumo mokesčio reikalingumu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.