
Naujausios
Savivaldybė žmones stumia į gaisrą
Dvi Lietuvos yra arčiau negu Vilnius. Čia pat, Šiaulių didmiestyje, kuris „keliasi iš pelenų“ ir išgyvena „proveržį“, yra kita Saulės miesto pusė.
Jauna tvarkinga mama su trimis vaikais apgyvendinta miesto Savivaldybės bute Aerouosto gatvės 7 bendrabutyje. Čia Savivaldybei priklauso ne vienas butas, bet juose nėra nei šilto vandens, nei virtuvės. Įvairiausi dujų balionai, elektrinės plytelės gali paversti fakelu namą, kuriame gyvena daug šeimų su vaikais ir kūdikiais.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Būstas už nuomą
„Mes keliame trispalves, deklaruojame kovą su socialine atskirtimi ir skurdu, bet kai pamatai, kokį būstą suteikia Savivaldybė, darosi baisu. Ir tai būstas, už kurį reikia mokėti nuomą“, – stebėjosi redakcijai paskambinusios šiaulietės, kurios ne vieną mėnesį globoja mamą su trimis vaikais. Jos pasirūpino būtiniausiais daiktais, surado mamai darbą. Šiaulietė odontologė rūpinasi, kad mama galėtų šypsotis. Tačiau, kai jos pamatė, į kokį būstą Savivaldybė įkėlė motiną su vaikais, suskaudo širdį.
Bendrabutis miesto pakraštyje, čia gyvena ir iš įkalinimo įstaigų grįžusių žmonių, ir girtuokliaujančių, butuose – gaisro pavojus, nes virtuves atstoja dujų balionai ir elektriniai įrenginiai.
Į Aerouosto gatvės 7 bendrabutį važiuojame kartu su Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu Gintaru Zoniu.
Prie įėjimo koridoriuje sustatyta eilė vaikiškų vežimėlių.
Pirmiausia užeiname į butą, kurį nuomoja mama su trimis vaikais. Dviejų kambarių bute švaru, tvarkinga. Kampe šalia sieninių spintų pastatyta maža elektrinė plytelė – tai virtuvė. Tualete esanti kriauklė – vienintelė vieta nusiprausti ir nuprausti vaikus šaltu vandeniu. Moteris tik džiaugiasi, kad Savivaldybė pakeitė langus į plastikinius, bus šilčiau.
Nuoma, sakė, apie 30 eurų plius komunaliniai mokesčiai.
Ji matė koridoriuje užrakintas patalpas, kurios kažkada buvo bendro naudojimo virtuvės ar dušai. Pati raktų neturi, nė nežinanti, kam tos patalpos priklauso.
G. Zonis įvertina – patalpos naudojamos ne pagal paskirtį: ten, kur žaidžia, miega vaikai, elektrinė plytelė gali kelti padidintą gaisro ir pavojaus riziką. Mama sako neturinti kur kitur gaminti maistą.
Kitame Savivaldybės bute ne pirmus metus gyvena šeima su penkiais vaikais. Vyriškis sako, kad šį pavasarį patys darys remontą. Virtuvė taip pat įrengta gyvenamajame kambaryje – stovi dujų balionas ir dujinė. Dujų balioną vyras pasistato pats.
Kad turėtų šilto vandens, nusipirko vandens šildytuvą.
Kambaryje matyti vienas elektros lizdas, į kurį įjungta daugybė elektrinių prietaisų, ilgintuvų, palubėje kybo netvarkingų elektros laidų.
Buto šeimininkas skaičiuoja: nuoma ir mokesčiai žiemos mėnesį atsieina apie šimtą eurų.
Kitame bute – du kambariai, du gyventojai. Vienas iš jų – artritu sergantis garbaus amžiaus vyriškis. Jo kambaryje matyti keli šildymo įrenginiai. Vyras paaiškina: kambario siena – išorinė namo siena, neapšiltinta, todėl žiemą kenčia nuo drėgmės ir šalčio. Jo sveikatai tai labai kenkia. Sako ėmęs paskolą, kad pasikeistų langus į plastikinius, išleido apie 370 eurų, bet pinigų Savivaldybė jam negrąžinusi. „Prašymą parašiau, bet sakė, kad metai baigėsi, ir atseit, nebegali sumokėti. Nežinau, juk aš nepareguliuosiu valdžiai“, – sako vyras.
Jis maistui gaminti naudoja mažą dujų balioną su nedidele virykle. Viryklė visai šalia užuolaidų, o balionas ant palangės. G. Zonis perspėja, kad ugnis gali įsiplieksti pasiekusi užuolaidą, o balionas saulės atokaitoje gali įkaisti ir driokstelėti. Specialistas paragina susitvarkyti.
Paklaustas, ar nebandė prašyti šiltesnio kambario, vyriškis beviltiškai atsidūsta: „Išleidau pinigus langams, pasikeičiau duris, nusipirkau vandens šildytuvą, tai kur aš išeisiu?“ Laukia eilėje gauti socialinį būstą – jau atsidūrė antrajame šimtuke.
Bendrabučio kambarius gali nusipirkti
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio vedėja Ija Jencienė redakcijai paaiškina, kad bendrabutyje butai suteikiami laikinai, nors įsitikinome – ten gyvenama ne vienerius metus.
„Su pastato administratoriumi – UAB „Saulės dominija“ – kelis kartus kalbėjome, kad apskaičiuotų, kiek kainuotų įrengti bendras virtuves ir dušus, – sako vedėja. – Bendrų dušų, virtuvių nėra labai seniai, jiems įrengti reikalingos lėšos iš pastato kaupimo arba iš techninės priežiūros lėšų. Tie gyventojai, kurie išsipirko butus ir juose pasidarė dušus, virtuves, nesutinka, kad būtų naudojamos kaupimo lėšos, nes bendromis patalpomis jie nesinaudos.
Tai apima daug žmonių, didelius finansus ir labai greitai nepavyks išspręsti tos problemėlės... Administracijos tikslas yra kiek įmanoma greičiau parduoti tuos kambariukus, esančius Aerouosto 7.“
Pasirodo, Savivaldybei priklausantys butai šiame bendrabutyje yra parduodami. Dauguma butų – jau privatūs.
I. Jencienė sako, kad buvusias bendras virtuves ir dušus gyventojai naudoja kaip sandėliukus, juos iškraustyti nebus lengva: „Sako, man priklauso! Pabandykite perkalbėti gražiuoju...“
Bet Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis savo parašu patvirtina, kad buto nuomininkui perduoda nuomotis kambarius, tualetą, sienines spintas, koridorių ir bendrojo naudojimo patalpas. Kas yra tos bendrojo naudojimo patalpos?
„Į bendrojo naudojimo patalpas įeina virtuvės, bet jų nėra, – pripažįsta I. Jencienė ir paaiškėja: Registrų centro duomenimis, bendrabutyje bendrojo naudojimo patalpos yra, vadinasi, sutartyse įrašoma, kad jos nuomojamos, nors tai netiesa?
„Integracija“
Ar Savivaldybė neturi kitokio būsto, pavyzdžiui, tvarkingai šeimai su vaikais?
„Jeigu ateitų keturių asmenų šeima, šiandien neturiu nė vieno laisvo bendrabučio“, – sako I. Jencienė. O ne bendrabutyje?
„Socialinius būstus gauna tik tie, kurie prieš tai dešimt metų stovi eilėje, kasmet deklaruoja savo pajamas ir panašiai. O bendrabutyje yra laikina pastogė, kol prieina eilė socialiniam būstui gauti. Mano mintis buvo už parduotus butus įsigyti bendrabučio butų, bet ministerija neleido, pirkti galima tik socialinius būstus.“
Šiauliuose socialinio būsto laukia apie 500 žmonių.
Poskyrio vedėja pateikė skaičių: 2017 metų gruodžio 31 dieną Savivaldybės būsto fonde buvo 821 butas, iš jų tik 276 – socialiniai būstai, 341 būstas, kuris nebuvo laiku privatizuotas, 187 būstai – bendrabučiuose, 4 tarnybiniai, 13 būstų perduota panaudos pagrindais. Šiais metais planuojama nupirkti 22 socialinius butus, pernai įsigyta 16.
I. Jencienė sako, kad vėl įrengti bendras virtuves ir dušus gali užtrukti iki dvejų metų – jeigu miesto Taryba pritars, jeigu sklandžiai vyks viešieji pirkimai. O jeigu ten gaisras kils anksčiau?
„Gyventojams visada duodama proga apžiūrėti butą. Jeigu netinka, parašai atsisakymą, tada siūlome pagal eilę kitiems“, – paaiškino vedėja.
Namo administratorius dar skaičiuoja
UAB „Saulės dominija“ direktorius Gediminas Kutelis, paklaustas, ar jau suskaičiavo, kiek kainuotų įrengti bendras virtuves ir dušus, atsakė: dar skaičiuojama. Jis paaiškino, kad anksčiau bendrabutyje buvo elektrinis šildymas, elektrinės viryklės. „Buvo brangu, todėl gyventojai pradėjo atsisakinėti. Kiek dirbu, niekas nesikreipė, kad nori dujinės viryklės..." – sakė šeštus metus įmonei vadovaujantis G. Kutelis.
Bet dujų įvadas į namą padarytas?
„Dujinį įvadą įrengė Savivaldybė, kai statė dujinius katilus ir pertvarkė šildymo sistemą“, – paaiškina vadovas. Vadinasi, įvesti dujas į butus įmanoma? „Gal neužteks dujų pajėgumų, gal tektų atskirą trasą vesti?“ – svarstė.
Jo nuomone, jeigu gyventojas sugalvoja „sau pasidaryti kažką geriau, tai – jo problema“, o „ne kažkas turi ateiti ir padaryti“. Bet patalpų savininkas juk Savivaldybė, ne gyventojas?
„Pilna tokių – ir duris keičiasi, ir dažosi, ir tvarkosi. Gavai būstą už dyką, džiaukis. Yra nuoma? Bet vis tiek – kur butą nusipirkti, o kur gauti, yra skirtumas“, – mano G. Kutelis.
„Taip neturi būti“
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas G. Zonis, apžiūrėjęs dalį Savivaldybės butų bendrabutyje, sakė: „Taip neturėtų būti. Gyvenamosios, miegamosios patalpos paverstos maisto gaminimo patalpomis. Žmonės gyvena pavojingai, nes dujinius, elektrinius įrenginius naudoja prie degių medžiagų, o patalpos mažos. Jie patys pasistato dujų balionus, užsidega degtuką ir patikrina, ar nėra nuotėkio. Taip ir namai yra sprogę!“
„Bendros virtuvės visada būdavo bendrabučiuose. Jeigu taip suprojektuota, tai turi būti naudojama pagal paskirtį“, – akcentavo G. Zonis patalpų savininko atsakomybę.
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) l.e.p. atstovas spaudai Valentas Neviera pateikė atsakymą ir dėl dujų balionų naudojimo šiame bendrabutyje.
Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės nustato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose įrengiami suskystintų naftos dujų balionai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Šis bendrabutis – penkių aukštų.
Minėtos taisyklės taip pat nurodo, kad dujų balionų įrenginius draudžiama įrengti gyvenamosios paskirties pastatų gyvenamuosiuose kambariuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Mama su trimis vaikais „įsirengė“ tokią virtuvę, nes bute virtuvės nėra.
Bendrabutyje Aerouosto gatvėje yra butų, kurie priklauso Savivaldybės būsto fondui. Juose nėra nei šilto vandens, nei virtuvių.
Tualetas ir kriauklė su šaltu vandeniu – patogumai vonios kambariuose.
Gyvenamajame kambaryje – ir dujų balionas, ir viryklė.
„Virtuvė“ ant palangės gresia tapti gaisro židiniu.
Prie bendrabučio įėjimo išrikiuoti vaikiški vežimėliai – ar Savivaldybei rūpi vaikų saugumas?
Bendro naudojimo patalpos užrakintos.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis: „Taip neturėtų būti.“