Naujausios
Šiauliuose nublanko raudona spalva
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Ne vienerius metus Šiauliai buvo vadinami bene geriausiai šalies rinkimų tendencijas atspindinčiu miestu. Pažiūrėjai, už kokias politines jėgas balsavo šiauliečiai, ir jau gali žinoti, ką pasirinks Lietuva – kairę, dešinę, o gal nei tą, nei tą.
Tačiau šįkart Prezidento rinkimuose Šiauliai statistinio šalies vidurkio nebeatspindėjo. Saulės mieste susiklostė įdomi tendencija – čia daugiau balsų nei vidutiniškai visoje šalyje gavo beveik visi kandidatai, išskyrus Valdemar Tamoševski ir Bronį Ropę.
Už Dalią Grybauskaitę Šiauliuose balsavo 49,23 procento atėjusių rinkėjų, o šalies mastu už ją balsavo mažiau – 45,89 procento rinkėjų.
Šiauliai yra trečias iš didžiųjų miestų – po Kauno ir Panevėžio, kuriuose D. Grybauskaitė surinko daugiausia atėjusiųjų į rinkimus žmonių balsų.
Kas gi atsitiko „raudoniesiems“, socialdemokratų bastionu laikomiems Šiauliams, gal skaisti raudona spalva šiauliečių sąmonėje išbluko, gal Šiauliai mažumėlę pasislinko dešinėn, jei dauguma rinkėjų palaikė konservatorių ir liberalų remiamą kandidatę?
Nieko panašaus. Už Zigmantą Balčytį šiauliečiai taip pat balsavo aktyviau nei šalies vidurkis. Šiauliuose į antrą rinkimų turą patekęs kandidatas surinko 13,86 procento šiauliečių rinkėjų balsų, o šalyje jis gavo 13,63 procento balsų.
Vis dėlto tai nėra geras rezultatas socialdemokratų kandidatui mieste, kuriame socdemai turi kone didžiausią, palyginti su kitomis politinėmis jėgomis, įtaką. Ir galima suprasti kodėl. Kol partijos viršūnės aktyviai agituoja už Z. Balčytį, eiliniai nariai, ko gero, tyliai balsuoja už D. Grybauskaitę.
Partiečiai svarsto: kam socialdemokratams reikia dviejų lyderių? Yra vienas – premjeras Algirdas Butkevičius, ir gana. Po penkerių metų, žiūrėk, gal jis pats sutiks kelti savo kandidatūrą į Prezidentus, tada socdemai ir balsuos.
O Z. Balčytis iškeltas lyg iš reikalo. Ir pats nelabai žino, kur patekti nori labiau – į Prezidentūrą ar į Europos Parlamentą. Dar oponentai aiškina, kad išrinkus Z. Balčytį Prezidentu gautųsi nei šis, nei tas – pagal partinę liniją jis būtų pavaldus partijos pirmininkui A. Butkevičiui, kuris eina premjero pareigas ir kurį Prezidentas turi kontroliuoti.
Išrinkus Z. Balčytį, šalyje susiklostytų socdemų vienvaldystė: Prezidentas užmerktų akis prieš Vyriausybės ir jos vadovo klaidas, dar ir savivaldybėse socialdemokratai sėdi – dirbtų visi „ranka rankon“.
Kitą Šiaulių fenomeną – neįtikėtiną populiarumą Naglio Puteikio, kai kuriose Šiaulių rinkimų apylinkėse surinkusio po 15 ir daugiau procentų rinkėjų balsų, taip pat galima nesunkiai paaiškinti. Svarstoma, kad N. Puteikis surinko protesto, radikalesnių permainų trokštančių rinkėjų balsus. Žinoma, tai tiesa, bet nereiktų visų nuopelnų priskirti trims miesto moterėlėms, aktyviai agitavusioms už N. Puteikį.
Atvirai kalbama, kad už N. Puteikį balsavo Šiaulių „tvarkiečiai“ ir jų rėmėjai, neturėję kandidato ir norėję pasitikrinti savo reitingą. Pasitikrino ir liko patenkinti – surinktas procentas gana aukštas.
Rankomis po pirmojo Prezidentų rinkimų turo trynė ne tik Šiaulių „tvarkiečiai“, bet ir liberalcentristai. Išbyrėjusios, bet dar turinčios įtakos Šiauliuose, partijos nariai ir jų rėmėjai aktyviai agitavo už Artūrą Zuoką.
Rezultatas pakuteno liberalcentristų savimeilę – A. Zuokas daugiau nei 8 procentus rinkėjų balsų gavo Jovaro, Šimšės, Linkuvos, Žaliūkių rinkimų apylinkėse. Bendras A. Zuoko Šiauliuose gautų balsų procentas taip pat didesnis, nei jo surinktas šalyje.
Per Prezidento rinkimus įsitikinę vienijimosi nauda Artūras Zuokas ir liberalcentristai jau planuoja jungtis į Reformų partiją. Net svarstoma, kad Liberalų ir centro sąjungos bei politinės partijos „Sąjunga Taip“ jungtinis darinys galėtų vadintis Reformų partija, o galutinis susijungimas ir vadovo rinkimai planuojami po vasarą vyksiančių partijų suvažiavimų.
Ir net Valdemar Tamoševski, kuris Šiauliuose gavo tik 1,50 procento balsų, kai šalyje už jį balsavo 8,23 procento rinkėjų, neturėtų jaustis nuskriaustas šiauliečių. Už jį Zokniuose balsavo 8,61 procento rusakalbių rinkėjų. Pasitvirtino taisyklė, kad V. Tamoševski palaikė atskirtį jaučiančios tautinės mažumos, kurių į šalies politinį ir visuomeninį gyvenimą nesugebėjo įtraukti vietos politikai.
Prognozuojama, kad per antrąjį Prezidento rinkimų turą rinkėjų aktyvumas bus mažesnis, nes ir D. Grybauskaitė, ir Z. Balčytis yra panašūs kandidatai – abu europietiškos orientacijos, pasisakantys už tas pačias vertybes. Balsuoti prieš dabartinę politiką norintiems rinkėjams tiesiog nebus už ką – nebent savo protestą išreikštų gadindami biuletenius.
Ar taip ir atsitiks, įsitikinsime gegužės 25-ąją, kai vyks antrasis Prezidento rinkimų turas ir balsuosime už Europos Parlamento narius.
